Kiekvienas prekiautojas, praradęs reikšmingą sumą pinigų, gali nurodyti konkretų momentą, kai viskas pasikeitė. Ne momentą, kai rinka pajudėjo netikėta kryptimi. Ne momentą, kai pasirodė bloga naujiena. O momentą, kai jis pažiūrėjo į savo prekybos planą, pasakė „šį kartą bus kitaip” ir padarė tai, ko planas neliepė.
Tas momentas, kai pirštai juda greičiau nei mintis. Kai vidinis balsas sako: „Žinau, kad mano taisyklės sako nedaryti šito, bet…” Tas „bet” yra brangiausia jungtis finansų rinkose. Ji kainuoja prekiautotojams tūkstančius, dešimtis tūkstančių, kartais šimtus tūkstančių eurų.
Šiame straipsnyje kalbėsime apie tai, kodėl prekybos planas yra ne rekomendacija, o būtinybė. Kodėl net vienas nukrypimas gali sugriauti mėnesių darbą. Ir kodėl geriausias dalykas, kurį galite padaryti savo sąskaitai, yra išmokti paklusti taisyklėms, kurias patys sau sukūrėte.
Kas yra prekybos planas ir kodėl jis egzistuoja
Prekybos planas yra rašytinis dokumentas, kuris tiksliai apibrėžia, ką, kada, kaip ir kodėl prekiausite. Jis nėra abstrakti idėja „turėti strategiją.” Jis yra konkretus, detalus rinkinys taisyklių, kurių laikotės kiekviename sandoryje.
Gerai sudarytas prekybos planas atsako į šiuos klausimus:
Ką prekiauju? Konkrečios rinkos, instrumentai, valiutų poros, akcijos. Ne „viską, kas atrodo įdomiai”, o aiškų, ribotą sąrašą.
Kada prekiauju? Konkrečios valandos, sesijos, savaitės dienos. Ne „kai turiu laiko”, o fiksuotas tvarkaraštis.
Kokį signalą laukiu? Tikslūs įėjimo kriterijai. Ne „kai grafikas atrodo gerai”, o konkretūs indikatoriai, kainų modeliai, lygiai.
Kiek rizikuoju kiekviename sandoryje? Fiksuotas procentas nuo sąskaitos. Ne „priklauso nuo nuotaikos”, o skaičius: 1 %, 2 %, ne daugiau.
Kur dedu stop loss? Tikslus metodas stop loss lygio nustatymui. Ne „kažkur čia”, o aiškus techninis pagrindas.
Kur dedu take profit? Pelno fiksavimo taisyklė. Ne „kai pajusiu, kad pakanka”, o konkretus santykis su rizika arba techninis lygis.
Kada neprekiauju? Aiškios situacijos, kai liksite nuošalyje: prieš svarbias naujienas, kai esate pavargę, kai ką tik patyrėte didelį nuostolį, kai rinka neaiški.
Koks mano maksimalus dienos/savaitės nuostolis? Riba, po kurios išjungiate platformą ir einate namo.
Jei neturite rašytinio atsakymo į kiekvieną iš šių klausimų, jūs neturite prekybos plano. Turite viltį, perrengtą strategija.
Analogija, kuri paaiškina viską
Įsivaizduokite pilotą, kuris prieš kiekvieną skrydį turi kontrolinį sąrašą (checklist). Prieš pakylant jis tikrina variklį, navigaciją, degalus, ryšio sistemas, oro sąlygas, nusileidimo aikštelės būklę.
Kiekvieną kartą. Be išimčių. Nesvarbu, ar tai jo pirmasis, ar dešimttūkstantasis skrydis.
Kodėl? Todėl, kad aviacijoje nukrypimas nuo procedūros kainuoja gyvybes. 1977 metų Tenerifės katastrofa, didžiausia aviacijos nelaimė istorijoje, įvyko todėl, kad patyręs pilotas nukrypo nuo standartinės procedūros ir pradėjo kilti be aiškaus leidimo. 583 žmonės žuvo dėl vieno nukrypimo nuo taisyklių.
Prekyba, aišku, nekainuoja gyvybių. Bet ji kainuoja kažką, kas daugeliui žmonių yra labai artima: finansinį saugumą, svajonių realizavimą, šeimos gerovę, ramybę.
Pilotas, kuris sako „šį kartą galiu praleisti variklio patikrinimą, nes skubu”, yra pavojingas. Prekiautojas, kuris sako „šį kartą galiu prekiauti be stop loss, nes esu tikras dėl krypties”, yra lygiai toks pat pavojingas, tik sau pačiam.
Kodėl žmonės nukrypsta nuo plano: 8 tikrosios priežastys
1. Nuobodulio spąstai
Paradoksalu, bet pelningos prekybos sistemos dažnai yra nuobodžios. Jos reikalauja laukti. Kartais valandas. Kartais dienas. Kartais savaitę ar dvi, kol rinka suformuoja signalą, atitinkantį jūsų kriterijus.
Žmogaus smegenys nemėgsta nuobodulio. Jos ieško stimuliacijos. Ir prekybos platforma, su savo mirksinčiomis kainomis, judančiais grafikais ir nuolatiniu rinkos „šurmuliu”, siūlo begalinę stimuliaciją.
Prekiautojas, kuris laukia savo signalo, žiūri į ekraną ir mato, kaip kaina juda aukštyn ir žemyn. Kiekvienas judėjimas atrodo kaip „galimybė”, kurią jis praleidžia. Ir kuriuo nors momentu nuobodulys nugali discipliną: „Na, šitas judėjimas atrodo panašus į mano signalą. Gal ne visai tiksliai atitinka kriterijus, bet pakankamai artimas.”
Tai yra pirmasis žingsnis nuo plano. Ir jis dažniausiai baigiasi nuostoliu, kurio neturėjo būti.
Kaip atpažinti: Jei atidarote poziciją ir po to negalite tiksliai pasakyti, kuris jūsų plano kriterijus buvo tenkinamas, jūs prekiavote iš nuobodulio.
2. Godumas po pelningos serijos
Keli pelningi sandoriai iš eilės sukuria pavojingą būseną, kurią psichologai vadina „persitikėjimo efektu” (overconfidence effect). Po 5–7 pelningų sandorių prekiautojas pradeda jaustis neįveikiamas. Jo analizė „veikia.” Jis „jaučia” rinką. Jis „supranta”, kur kaina eis.
Šioje būsenoje prekybos planas pradeda atrodyti kaip nereikalingas apribojimas. „Kodėl turėčiau rizikuoti tik 1 %, kai akivaizdžiai esu karštoje serijoje? Padidinsiu iki 5 %. Kodėl turėčiau laukti patvirtinimo signalo, kai ir taip matau, kur rinka eis?”
Tyrimai rodo, kad prekiautotojų pelningumas dažnai krenta būtent po pelningų serijų, ne dėl to, kad strategija nustojo veikti, o dėl to, kad prekiautojas nustojo jos laikytis.
Kaip atpažinti: Jei po kelių pelningų sandorių padidinote pozicijos dydį arba sumažinote savo įėjimo kriterijus, persitikėjimas jau perėmė kontrolę.
3. Baimė praleisti galimybę (FOMO)
Rinka daro staigų judėjimą. 200 taškų per valandą. Jūsų draugas prekiautojas parašo: „Žiūrėk, koks judėjimas! Aš uždirbau 800 eurų!” Socialiniuose tinkluose visi kalba apie šį judėjimą.
Jūsų prekybos planas nerodė jokio signalo šiam judėjimui. Pagal jūsų taisykles, jūs neturėjote būti šiame sandoryje. Bet matyti, kaip kiti uždirba, kol jūs „sėdite ir žiūrite”, yra psichologiškai nepakeliama.
FOMO (Fear Of Missing Out) yra vienas iš galingiausių emocinių trigerių, verčiančių nukrypti nuo plano. Jis sukelia pojūtį, kad „visi uždirba, tik ne aš”, ir šis pojūtis stumia į neapgalvotus veiksmus.
Realybė yra tokia: rinka siūlo galimybes kiekvieną dieną. Tai, kad praleidote vieną judėjimą, nereiškia nieko. Jūsų planas sugaus kitą judėjimą, kuris atitiks jūsų kriterijus. Bet jei FOMO verčiami šoksite į judėjimą, kuris neatitinka jūsų plano, didelė tikimybė, kad įeisite per vėlai, per aukštai arba per žemai, ir patirsite nuostolį.
Kaip atpažinti: Jei atidarote poziciją po to, kai judėjimas jau įvyko, ir jūsų motyvacija yra „negaliu praleisti šito”, tai yra FOMO, ne analizė.
4. Skausmas po nuostolio
Ką tik praradote 3 % sąskaitos. Skausminga. Jūsų planas sako: „Po nuostolio, viršijančio 2 %, padaryk 1 valandos pertrauką.” Bet jūs negalite atsitolinti nuo ekrano. Jūs matote naują galimybę. Ji neatitinka visų jūsų kriterijų, bet „gana artima.” Ir jums reikia grąžinti tuos 3 %.
Tai yra revenge trading (prekyba iš keršto), ir ji yra viena dažniausių plano pažeidimo formų. Po nuostolio emocinis spaudimas „ištaisyti” situaciją yra toks stiprus, kad jis perrašo bet kokią racionalią taisyklę.
Kaip atpažinti: Jei po nuostolio iš karto atidarote naują poziciją ir jūsų motyvacija yra „atgauti tai, ką praradau”, o ne „mano sistema rodo signalą”, jūs prekiaujate iš keršto.
5. Informacinis triukšmas
Šiuolaikinis prekiautojas yra bombarduojamas informacija: naujienų portalai, analitikų nuomonės, YouTube kanalai, Telegram grupės, Twitter, prekybos forumai. Kiekvienas šaltinis turi savo „nuomonę” apie tai, kur rinka eis.
Kai jūsų planas sako „pirkti”, bet 3 analitikai televizijoje sako „parduoti”, kyla vidinis konfliktas. Ir dažnai išorinis balsas nugali vidinį planą, nes tas balsas atrodo „autoritetingesnis.”
Problema ta, kad analitikai, komentatoriai ir „ekspertai” neturi jokios atsakomybės už jūsų pinigus. Jie neatsiskaito už savo prognozes. Jie neprisiima jūsų nuostolių. Jų nuomonė yra nemokama, ir ji yra verta tiek, kiek už ją sumokėjote.
Kaip atpažinti: Jei pakeitėte savo sandorio kryptį ar sprendimą dėl to, ką perskaitėte ar išgirdote iš kito žmogaus, o ne dėl to, ką rodo jūsų sistema, informacinis triukšmas jus nugalėjo.
6. Fizinė ir psichinė būsena
Prekybos plano laikymasis reikalauja disciplinos. Disciplina reikalauja energijos. O energija yra baigtinis resursas.
Mokslininkai tai vadina „valios jėgos išsekimu” (ego depletion). Po sunkios darbo dienos, po konflikto su artimuoju, po nemigos nakties, po ligos, jūsų gebėjimas priešintis impulsams yra sumažėjęs. Taisyklės, kurių lengvai laikotės geromis dienomis, tampa beveik neįmanomomis blogomis dienomis.
Daugelis prekiautojų savo didžiausius nuostolius patiria ne „normaliais” laikotarpiais, o per asmeninius sunkumus: skyrybas, artimojo netektį, finansinius rūpesčius, sveikatos problemas. Ne todėl, kad rinka tampa sunkesnė, o todėl, kad jų gebėjimas laikytis plano susilpnėja.
Kaip atpažinti: Jei prieš prekybą jaučiatės pavargę, irzlūs, neramūs ar išsiblaškę, tai yra signalas, kad jūsų disciplinos rezervai yra žemi ir nukrypimo tikimybė yra didelė.
7. „Tik šį kartą” mentalitetas
Tai yra pats klastingiausias nukrypimo tipas, nes jis atrodo nekaltai. „Paprastai aš laikausi savo taisyklių, bet šį kartą situacija ypatinga.” „Šitas signalas yra toks aiškus, kad nereikia laukti patvirtinimo.” „Žinau, kad mano planas sako nedidinti pozicijos, bet šį kartą tikrai esu teisus.”
Problema yra ta, kad „tik šį kartą” niekada nebūna vieną kartą. Jei pažeidėte taisyklę vieną kartą ir nepakentėjote (arba net uždirbote), sekantį kartą pažeisti bus lengviau. Ir dar kitą kartą, dar lengviau.
Psichologai tai vadina „slidžiuoju šlaitu” (slippery slope). Kiekvienas mažas pažeidimas sumažina vidinį pasipriešinimą kitam pažeidimui. Po mėnesio „tik šį kartą” tampa „paprastai taip darau.”
Kaip atpažinti: Jei sau sakote „tik šį kartą” arba „šita situacija ypatinga”, sustokite. Ji nėra ypatinga. Kiekvienas prekiautojas, praradęs sąskaitą, turėjo „ypatingą situaciją” prieš kiekvieną katastrofinį sandorį.
8. Pelno spaudimas
Kai prekyba yra jūsų pajamų šaltinis arba kai turite finansinių įsipareigojimų, kurių nepadengia kiti šaltiniai, atsiranda spaudimas „uždirbti šį mėnesį.” Šis spaudimas yra vienas iš stipriausių veiksnių, verčiančių nukrypti nuo plano.
„Mano nuoma 800 eurų. Mano sąskaitoje 5 000 eurų. Turiu uždirbti 16 % šį mėnesį, kad padengčiau nuomą.” Šis skaičiavimas sukuria spaudimą, kuris verčia didinti riziką, prekiauti dažniau nei planas leidžia ir ieškoti sandorių ten, kur jų nėra.
Kaip atpažinti: Jei prieš atidarydami sandorį galvojate apie sąskaitas, kurias turite apmokėti, o ne apie rinkos signalus, finansinis spaudimas jau valdo jūsų sprendimus.
Kuo kainuoja vienas nukrypimas: grandininė reakcija
Vienas nukrypimas nuo plano retai būna izoliuotas įvykis. Jis sukelia grandininę reakciją, kuri gali sugriauti savaitės, mėnesio ar net metų darbą.
1 veiksmas: Nukrypimas. Prekiautojas atidaro poziciją, kuri neatitinka jo plano. Galbūt per didelė pozicija. Galbūt be stop loss. Galbūt netinkamu laiku.
2 veiksmas: Kognityvinis disonansas. Prekiautojas žino, kad pažeidė savo taisykles. Tai sukuria vidinį diskomfortą, vadinamą kognityviniu disonansu. Kad sumažintų šį diskomfortą, jis pradeda „taisyti” savo analizę po fakto: „Na, iš tikrųjų tai gana panašu į mano signalą”, „Fundamentalai palaiko šią kryptį, nors techniškai signalas nebuvo idealus.”
3 veiksmas: Emocinis prisirišimas. Kadangi ši pozicija yra „ypatinga” (atidarytas ne pagal planą), prekiautojas jaučia stipresnį emocinį ryšį su ja. Jis negali jos tiesiog uždaryti pagal standartines taisykles, nes ji nebuvo atidaryta pagal standartines taisykles.
4 veiksmas: Stop loss ignoravimas. Kai pozicija eina prieš prekiautoją, jis pradeda keisti stop loss arba jo visai nenustato. „Ši pozicija ypatinga, jai reikia daugiau erdvės.”
5 veiksmas: Pozicijos didinimas (averaging down). Kai nuostolis auga, prekiautojas prideda prie nuostolingos pozicijos, „mažindamas vidutinę kainą.” Tai yra vienas iš pavojingiausių veiksmų prekyboje.
6 veiksmas: Didelis nuostolis arba margin call. Pozicija, kuri pradėjo kaip „tik šį kartą” nukrypimas, virsta didžiausiu mėnesio nuostoliu. Arba, blogiausiu atveju, sąskaita yra likviduojama.
7 veiksmas: Emocinis nuosmukis ir tolesni pažeidimai. Po didelio nuostolio prekiautojas patenka į emocinę spiralę, kurioje padaryti dar vieną pažeidimą tampa lengviau nei grįžti prie plano. Vienas nukrypimas virsta dešimčia.
Ši grandinė prasideda nuo vieno momento, kai prekiautojas pasakė: „Šį kartą bus kitaip.” Ji baigiasi prie tuščios sąskaitos.
Duomenys, kurie kalba patys už save
Akademiniai tyrimai ir brokerių duomenys nuosekliai rodo tą patį vaizdą:
Mažmeninių prekiautojų statistika. Europos vertybinių popierių ir rinkų institucija (ESMA) reikalauja, kad CFD brokeriai skelbtų, koks procentas jų klientų praranda pinigus. Skaičiai svyruoja tarp 70 % ir 85 %. Tai reiškia, kad 7–8,5 iš 10 mažmeninių prekiautojų praranda pinigus.
Disciplinos ir pelningumo ryšys. Bradt ir kt. (2005) tyrimas, analizavęs dieninių prekiautojų rezultatus, parodė, kad prekiautojai, kurie laikėsi fiksuotų taisyklių, uždirbo vidutiniškai 7,4 % daugiau per mėnesį nei tie, kurie prekiavo „pagal nuojautą.”
Overtrading kaštai. Barber ir Odean (2000) tyrimas parodė, kad aktyviausi prekiautotojai (tie, kurie dažniausiai nukrypdavo nuo bet kokio plano ir prekiavo impulsyviai) uždirbo 6,5 procentinio punkto mažiau per metus nei rinkos vidurkis.
Šie skaičiai rodo vieną dalyką: disciplina nėra „gražus papildymas” prie prekybos. Ji yra skirtumas tarp pelno ir nuostolio.
Kodėl geri planai yra nuobodūs (ir kodėl tai yra gerai)
Jei jūsų prekybos planas kelia jaudinimą, kažkas negerai. Geras prekybos planas yra nuobodus. Jis yra rutiniškas. Jis yra nuspėjamas.
Tai prieštarauja tam, ką daugelis žmonių tikisi iš prekybos. Filmai, socialiniai tinklai ir reklamos vaizduoja prekybą kaip adrenalino kupiną veiklą, kur sprendimai priimami per sekundės dalį ir fortūnos laimimos ar prarandamos vienu paspaudimu.
Realybė yra priešinga. Pelningi prekiautotojai didžiąją laiko dalį nieko nedaro. Jie laukia. Jie stebi. Ir kai pasirodo signalas, atitinkantis jų kriterijus, jie atlieka tą patį veiksmą, kurį atliko šimtus kartų prieš tai. Tuo pačiu būdu. Su ta pačia rizika. Su tuo pačiu procesu.
Tai panašu į fabriką, kuris gamina vieną produktą. Kiekvieną dieną tas pats procesas, tos pačios medžiagos, tas pats rezultatas. Nuobodu? Taip. Pelninga? Taip.
Gera prekybos sistema yra kaip gerai sutepta mašina. Ji dirba tyliai, be dramų, be „ypatingų atvejų.” Ir tai yra tikslas, ne trūkumas.
Kaip susikurti prekybos planą, kurio iš tikrųjų laikysitės
Daugelis prekiautojų turi planų, kurių nesilaiko. Problema dažnai ne disciplinos trūkumas, o tai, kad planas yra sudarytas taip, kad jo neįmanoma arba nepraktiška laikytis.
1 principas: planas turi būti paprastas
Jei jūsų planas yra 20 puslapių dokumentas su 47 taisyklėmis ir 12 sąlygomis, jūs jo nesilaikysite. Ne dėl tinginiavimo, o dėl to, kad darbo atminties (working memory) pajėgumai yra riboti. Sprendimų metu galite apdoroti 5–7 informacijos vienetus vienu metu. 47 taisyklių negalite.
Geras prekybos planas telpa į vieną A4 lapą. Idealiu atveju, į pusę A4 lapo. Jis turi turėti ne daugiau kaip 7–10 taisyklių, kurios yra aiškios, konkrečios ir nedviprasmiškos.
Pavyzdys:
- Prekiauju tik EUR/USD ir GBP/USD
- Prekiauju tik Londono ir Niujorko sesijų metu (9:00–17:00 Lietuvos laiku)
- Ieškau tik atšokimų nuo 200 MA dieniniame grafike
- Įeinu tik kai 4H žvakė patvirtina kryptį
- Stop loss po artimiausiu struktūriniu lygiu
- Take profit 2:1 santykiu su stop loss
- Rizikuoju ne daugiau 1,5 % sąskaitos per sandorį
- Maksimalus dienos nuostolis: 3 % (po to stabdau prekybą)
- Neprekiauju 30 minučių prieš ir po svarbių naujienų
- Po 2 nuostolingų sandorių iš eilės darau 1 valandos pertrauką
Štai viskas. 10 taisyklių, kurias galima perskaityti per 2 minutes ir atsiminti iš galvos.
2 principas: planas turi atitikti jūsų asmenybę
Tai yra aspektas, kurį daugelis ignoruoja. Jūsų prekybos planas turi atitikti tai, kas esate kaip žmogus, ne tai, kuo norėtumėte būti.
Jei esate žmogus, kuris nemėgsta ilgai laukti, nedarykite savęs poziciniu prekiautoju, kuris laiko sandorius savaičių savaitėmis. Rinkitės dieninę prekybą.
Jei esate žmogus, kuris nemėgsta streso ir greito tempo, nedarykite savęs skalperiu, kuris per dieną atlieka 30 sandorių. Rinkitės svinginę prekybą su 2–3 sandoriais per savaitę.
Jei esate žmogus, kuris sunkiai toleruoja nuostolius, naudokite labai mažus pozicijų dydžius ir labai griežtus stop loss. Tegul kiekvienas nuostolis bus toks mažas, kad emociškai jo beveik nejaustumėte.
Planas, kuris prieštarauja jūsų natūraliai asmenybei, yra planas, kurio nesilaikysite. Ne dėl silpnos valios, o dėl to, kad jis reikalauja nuolatinės kovos su savimi, kuri ilgainiui yra nepalaipsniui pralaimima.
3 principas: planas turi būti ištestuotas
Prieš naudodami planą su tikrais pinigais, ištestuokite jį. Du būdai:
Backtesting (retrospektyvinis testavimas). Paimkite istorinius duomenis ir peržiūrėkite, kaip jūsų taisyklės būtų veikusios praeityje. Ne 10 sandorių, o 100–200. Tai suteiks statistinį pagrindą jūsų pasitikėjimui.
Demo prekyba. Prekiaukite pagal savo planą demonstracinėje sąskaitoje bent 1–3 mėnesius. Tai parodys ne tik ar planas veikia, bet ir ar jūs galite jo laikytis realiomis sąlygomis.
Kodėl tai svarbu plano laikymosi kontekste? Todėl, kad pasitikėjimas planu yra pagrindinis veiksnys, lemiantis, ar jo laikysitės. Jei žinote, kad jūsų planas buvo pelningas per 200 sandorių testavimą, jums bus lengviau ištverti 5 nuostolingus sandorius iš eilės (kurie yra statistiškai normalūs) be nukrypimo.
Jei planas netestuotas, po 3 nuostolingų sandorių kils abejonės: „Gal planas neveikia? Gal reikia kažką pakeisti?” Ir tos abejonės atvers duris nukrypimams.
4 principas: planas turi turėti „jeigu/tai” scenarijus
Geras planas numato ne tik standartines situacijas, bet ir nestandartines. Ką darysite, jei:
- Internetas nutrūksta, kai turite atvirą poziciją?
- Rinka prasmuks per jūsų stop loss (gap)?
- Patirsite 5 nuostolingus sandorius iš eilės?
- Uždirbsite 10 % per savaitę (persitikėjimo pavojus)?
- Pasaulyje įvyks nenumatytas geopolitinis įvykis?
Kiekvienam iš šių scenarijų turėtumėte turėti atsakymą, surašytą iš anksto. Kai situacija įvyksta, jums nereikia priimti sprendimo emociniu momentu. Sprendimas jau priimtas.
5 principas: planas turi būti peržiūrimas reguliariai
Prekybos planas nėra „iškalk ir pamiršk.” Jis turi būti peržiūrimas ir koreguojamas, bet tik ramiu, analitišku metu, ne per prekybą ir ne iš karto po nuostolio.
Rekomenduojamas ritmas: peržiūrėkite planą kartą per mėnesį arba kas 50 sandorių. Pažiūrėkite į savo rezultatus, palyginkite su plano lūkesčiais, ir jei reikia, padarykite mažus koregavimus.
Korekcijos turi būti pagrįstos duomenimis, ne emocijomis. „Mano stop loss per artimas, nes 60 % mano nuostolingų sandorių vos vos palietė stop loss ir tada nuėjo mano kryptimi” yra duomenimis pagrįstas koregavimas. „Po šiandienos nuostolio nusprendžiau nebedėti stop loss” yra emocinis koregavimas.
Disciplinos stiprinimo technikos
Kontrolinis sąrašas (checklist)
Sukurkite fizinį (atspausdintą) kontrolinį sąrašą, kurį peržiūrite prieš kiekvieną sandorį. Sąrašas turėtų atrodyti maždaug taip:
□ Ar šis instrumentas yra mano prekybos sąraše?
□ Ar dabar yra mano prekybos valandos?
□ Ar matau aiškų signalą pagal savo sistemą?
□ Ar nustatiau stop loss?
□ Ar nustatiau take profit?
□ Ar pozicijos dydis atitinka mano rizikos taisyklę?
□ Ar neviršijau savo dienos nuostolio limito?
□ Ar nesu emociškai sukrėstas?
Jei bent vienas punktas nepatenkintias, sandoris neatidaromas. Jokių išimčių.
Gali atrodyti bereikšmis formalumas. Bet aviacijoje, chirurgijoje ir branduolinėje energetikoje kontroliniai sąrašai gelbsti gyvybes. Prekyboje jie gelbsti sąskaitas.
Prekybos dienoraštis
Kiekvienas sandoris turi būti užrašytas. Ne tik skaičiai (įėjimo kaina, išėjimo kaina, pelnas/nuostolis), bet ir kontekstas:
- Kodėl atidariau šį sandorį?
- Ar jis atitiko mano planą? Jei ne, kodėl nukrypau?
- Kaip jaučiausi prieš atidarymą?
- Kaip jaučiausi jo metu?
- Kaip jaučiausi po uždarymo?
- Ką daryčiau kitaip?
Po mėnesio peržiūrėkite savo dienoraštį. Ieškokite modelių. Dažniausiai pamatysite, kad jūsų nuostolingi sandoriai turi bendrų bruožų: atidaryti tam tikru metu, tam tikroje emocinėje būsenoje, po tam tikrų įvykių.
Šie modeliai yra jūsų „silpnosios vietos.” Kai jas žinote, galite kurti apsauginius mechanizmus būtent prieš jas.
Atskaitomybės sistema
Žmonės geriau laikosi taisyklių, kai žino, kad kažkas stebi. Tai yra paprasta socialinė psichologija: mes geriau elgiamės, kai mūsų elgesys yra matomas.
Sukurkite sau atskaitomybės sistemą:
- Prekybos partneris. Raskite kitą prekiautoją ir susitarkite kiekvieną savaitę dalintis savo prekybos dienoraščiais. Žinodami, kad penktadienį turėsite parodyti savo sandorius kitam žmogui, dukart pagalvosite prieš nukrypdami nuo plano.
- Mentorius. Jei turite galimybę, dirbkite su patyrusiu prekiautoju, kuris reguliariai peržiūri jūsų sandorius ir duoda grįžtamąjį ryšį.
- Viešas dienoraštis. Kai kurie prekiautotojai rašo viešą prekybos dienoraštį (bloge ar forume). Viešumas sukuria papildomą motyvaciją laikytis savo taisyklių.
„Raudonosios linijos” taisyklė
Nustatykite 2–3 taisykles, kurios yra absoliučios ir negali būti pažeistos jokiomis aplinkybėmis. Pavadinkite jas „raudonosiomis linijomis.”
Pavyzdžiai:
- Niekada neprekiauju be stop loss. Niekada. Net jei esu „100 % tikras.” Net jei „tik minutėlei.”
- Niekada nerizikuoju daugiau nei 2 % sąskaitos per vieną sandorį. Niekada. Net jei „galimybė nepraleistina.”
- Niekada neprekiauju po alkoholio. Niekada. Net jei „tik vieną alų.”
Šios linijos turi būti absoliučios. Ne „beveik visada”, ne „paprastai”, o „niekada.” Kai turėsite kelias tokias linijas, kurių jokiomis aplinkybėmis nekeisite, jos taps pagrindu, ant kurio stovės visa kita jūsų disciplina.
Aplinkos valdymas
Jūsų fizinė aplinka veikia jūsų gebėjimą laikytis plano.
Prekybos vieta. Prekiaukite tik savo paskirtoje darbo vietoje, ne lovoje, ne prie televizoriaus, ne kavinėje. Turėkite vietą, kuri yra asocijuojama tik su prekyba ir koncentracija.
Ekrano tvarkymas. Pašalinkite iš ekrano viską, ko jums nereikia: naujienų srautus, socialinių tinklų pranešimus, pokalbių langus. Kiekvienas papildomas informacijos šaltinis yra potencialus trigeris, galintis paskatinti nukrypimą.
Telefonas. Jei prekiaujate kompiuteriu, padėkite telefoną kitame kambaryje. Pranešimai iš prekybos grupių, draugų pranešimai apie „karštus sandorius” ir naujienos yra nuolatinis pagundų šaltinis.
Laiko apribojimai. Nustatykite aiškias prekybos valandas ir jų laikykitės. Kai prekybos laikas baigiasi, uždarykite platformą. Ne „pažiūrėsiu dar 5 minutes”, o uždarykite. Tos papildomos 5 minutės dažnai virsta 2 valandomis ir impulsyviais sandoriais.
Ką daryti, kai pažeidėte savo planą
Net geriausi prekiautotojai kartais nukrypsta nuo savo taisyklių. Klausimas ne „ar tai atsitiks”, o „ką darysite, kai tai atsitiks.”
1 žingsnis: pripažinkite pažeidimą
Nesiteisinkite. Nesakykite „rinka buvo ypatinga” ar „šį kartą situacija reikalavo lankstumo.” Pasakykite sau tiesiai: „Pažeidžiau savo taisyklę.” Pripažinimas yra pirmas žingsnis.
2 žingsnis: fiksuokite pažeidimą raštu
Atidarykite savo prekybos dienoraštį ir detaliai aprašykite:
- Kokią taisyklę pažeidžiau?
- Kas mane paskatino tai padaryti?
- Kokios buvo pasekmės?
- Ką jaučiau prieš, per ir po pažeidimo?
3 žingsnis: padarykite pertrauką
Po plano pažeidimo, nepriklausomai nuo to, ar sandoris baigėsi pelnu ar nuostoliu, padarykite pertrauką. Minimum, likusią dienos dalį. Idealiai, kitą dieną.
Svarbus niuansas: jei pažeidėte planą ir uždirbote, tai yra BLOGIAU nei jei pažeidėte ir praradote. Kodėl? Nes pelnas po pažeidimo sustiprina asociaciją, kad „pažeisti taisykles yra pelninga.” Jūsų smegenys įsimena: „praėjusį kartą, kai nukrypau nuo plano, uždirbau.” Tai padaro sekantį nukrypimą daug tikėtinesnį.
Profesionalūs prekiautotojai dažnai sako: „Blogiausias dalykas, kuris gali nutikti pradedančiajam, yra uždirbti didelį pelną pirmajame sandoryje.” Nes tai sustiprina visus klaidingus įsitikinimus ir padaro tolesnio mokymosi procesą daug sunkesnį.
4 žingsnis: grįžkite su atnaujintu planu
Po pertraukos peržiūrėkite savo planą. Ar reikia papildomos taisyklės, kuri apsaugotų nuo tokio pažeidimo ateityje? Gal reikia papildomo „jeigu/tai” scenarijaus?
Pavyzdys: jei nukrypote, nes matėte „karštą” naujieną ir atidarėte poziciją ne pagal savo signalą, pridėkite taisyklę: „Neprekiauju 2 valandas po netikėtų naujienų, kurios nėra mano kalendoriuje.”
Ilgalaikė perspektyva: kodėl disciplina yra pelningesnė už talentą
Prekybos industrija yra pilna talentingų žmonių, kurie praranda pinigus, ir vidutinių žmonių, kurie stabiliai uždirba. Skirtumas nėra analitiniai gebėjimai, matematinis mąstymas ar rinkos supratimas. Skirtumas yra disciplina.
Talentas be disciplinos yra kaip galingas automobilio variklis be vairo. Jis gali judėti labai greitai, bet ne ta kryptimi, kuria reikia.
Vidutinė strategija su puikia disciplina beveik visada pranoksta puikią strategiją su prasta disciplina. Nes vidutinė strategija, vykdoma nuosekliai, duoda nuoseklius rezultatus. Puiki strategija, vykdoma chaotiškai, duoda chaotiškus rezultatus.
Yra dar viena priežastis, kodėl disciplina laimi ilgainiui: rinka keičiasi. Strategijos, kurios veikia šiandien, gali neveikti rytoj. Bet disciplinos principai, taisyklių laikymasis, rizikos valdymas, emocijų kontrolė, veikia visada, visose rinkose, visais laikotarpiais.
Prekiautojas, kuris turi discipliną, gali adaptuoti savo strategiją, kai rinka pasikeičia, nes jis turi struktūrą, kurioje gali testuoti ir diegti pakeitimus metodiškai. Prekiautojas be disciplinos negali adaptuotis, nes jis neturi stabilios bazės, nuo kurios galėtų judėti.
Praktinė disciplinos formulė
Jei turėtumėte viską sutraukti į vieną formulę, ji atrodytų taip:
Pelningas prekiautojas = Tinkama strategija + Tinkamas rizikos valdymas + Nuoseklus vykdymas
Trūkstant bet kurio iš šių trijų elementų, rezultatas yra neigiamas:
- Tinkama strategija + Tinkamas rizikos valdymas + Nenuoseklus vykdymas = Prarandami pinigai (nes geros idėjos sabotažuojamos emocijomis)
- Tinkama strategija + Netinkamas rizikos valdymas + Nuoseklus vykdymas = Prarandami pinigai (nes vienas didelis nuostolis ištrina daug mažų pelno)
- Netinkama strategija + Tinkamas rizikos valdymas + Nuoseklus vykdymas = Prarandami pinigai lėtai (bet sąskaita išlieka gyva pakankamai ilgai, kad strategiją būtų galima pataisyti)
Trečiasis variantas, beje, yra geriausias blogiausias scenarijus. Jei turite discipliną ir rizikos valdymą, bet jūsų strategija neveikia, jūs prarandate lėtai ir kontroliuojami. Tai reiškia, kad turite laiko strategiją koreguoti, ją testuoti ir rasti veikiantį variantą. Jūsų sąskaita veikia kaip buferis, kuris leidžia mokytis.
Be disciplinos ir rizikos valdymo, net geriausia strategija pasaulyje jūsų neišgelbės, nes vienas emocinis sprogimas gali per valandą sunaikinti tai, ką gera strategija kūrė mėnesius.
Paskutinė mintis: prekybos planas kaip pažadas sau
Prekybos planas yra pažadas, kurį duodate sau. Jis sako: „Aš prekiausiu tik taip. Aš neprekiausiu kitaip. Ir jei bus sunku, jei bus pagunda, jei bus FOMO ar pyktis, ar godumas, aš vis tiek laikysiuosi šio plano.”
Tai yra pažadas, kurį lengva duoti ramiu momentu prie rašomojo stalo ir sunku ištesėti, kai rinka šokinėja, pelnas tirpsta ar nuostolis auga. Bet būtent tą sudėtingą momentą šis pažadas yra svarbiausias.
Kiekvienas kartas, kai laikotės plano, kai norisi nukrypti, sustiprina jūsų disciplinos „raumenį.” Kiekvienas kartas, kai nukrypstate, jį susilpnina.
Per metus turėsite šimtus progų pažeisti savo taisykles. Kiekviena proga atrodys „ypatinga.” Kiekviena turės „gerą priežastį.” Bet kiekviena iš jų yra tiksliai tas pats pasirinkimas: ar klausysite savo plano, ar savo emocijų?
Prekiautotojai, kurie renkasi planą, ilgainiui uždirba. Tie, kurie renkasi emocijas, ilgainiui moka mokslą pinigais, kurių niekada neatgaus.
Pasirinkimas yra jūsų. Ir jis daromas ne kartą, o kiekvieną dieną, kiekvieną sandorį, kiekvieną kartą, kai pirštai kyla virš klaviatūros.