1987 m. spalio 19-osios rytas Wall Street prasidėjo kaip bet kuris kitas pirmadienis. Brokeriai gėrė kavą, peržiūrinėjo savaitgalio naujienas, ruošėsi darbo dienai. Niekas nežinojo, kad per artimiausias šešias su puse valandos jie stebės didžiausią vienos dienos katastrofą akcijų rinkos istorijoje.
Kai tą vakarą rinkos uždarymo skambutis nuskambėjo, Dow Jones Industrial Average indeksas buvo praradęs 508 taškus – 22,6 % savo vertės. Per vieną dieną iš akcijų rinkos išgaravo apie 500 milijardų dolerių – suma, tuo metu prilygusi Kanados metiniam BVP.
Procentais tai buvo beveik dvigubai blogiau nei garsusis 1929 m. „Juodasis antradienis” (kuris atėmė „tik” 11,7 %). Ir visa tai įvyko ne per savaites ar mėnesius, o per vieną prekybos sesiją.
„Juodasis pirmadienis” pakeitė tai, kaip pasaulis suvokia finansų rinkas, technologijų vaidmenį prekyboje ir sisteminę riziką. Jis parodė, kad šiuolaikinės rinkos gali žlugti greičiau ir gilesne amplitude, nei kas nors iki tol įsivaizdavo.
Kas vyko prieš krachą: „bulių” rinka steroiduose
Penkerių metų pakilimas
Norint suprasti, kodėl 1987 m. spalis buvo toks skausmingas, reikia pažvelgti į tai, kas vyko prieš jį.
1982 m. rugpjūtį prasidėjo vienas stipriausių „bulių” (augimo) periodų JAV akcijų rinkos istorijoje. Dow Jones indeksas, 1982 m. rugpjūtį buvęs ties 776 taškais, iki 1987 m. rugpjūčio pakilo iki 2 722 taškų – beveik 250 % augimas per penkerius metus.
Keletas veiksnių kūrė šį pakilimą:
- Mažėjančios palūkanų normos: Federalinio rezervo pirmininkas Polas Volkeris (Paul Volcker) 1980-aisiais sutramdė infliaciją (kuri 1980 m. siekė 13,5 %), agresyviai keldamas palūkanų normas. Kai infliacija sumažėjo, palūkanų normos ėmė kristi, o tai skatino ekonomikos augimą ir akcijų rinką.
- Reagano mokesčių reformos: Prezidento Ronaldo Reagano (Ronald Reagan) administracija sumažino mokesčius, o tai padidino įmonių pelnus ir skatino investavimą.
- Technologijų optimizmas: Asmeniniai kompiuteriai pradėjo plisti versle. IBM, Apple ir kitos technologijų bendrovės kėlė investuotojų entuziazmą.
- Finansinės inovacijos: Wall Street kūrė vis sudėtingesnius finansinius produktus – opcionus, fjūčerius, apsikeitimo sandorius. Pinigai tekėjo į rinkas vis greičiau ir vis didesniais kiekiais.
Perspėjimo ženklai
2 722 taškų viršūnė buvo pasiekta 1987 m. rugpjūčio 25 d. Po to rinka pradėjo svyruoti ir lėtai slinkti žemyn. Bet dauguma investuotojų tai laikė normalia korekcija po ilgo augimo.
Tačiau giluminiai ženklai rodė kažką kitą:
- Prekybos deficitas: JAV prekybos deficitas augo, o doleris silpnėjo. Spalio 14 d. (trečiadienį) buvo paskelbti blogesni nei tikėtasi prekybos balanso duomenys.
- Palūkanų normų augimas: Obligacijų pajamingumas kilo, o tai reiškė, kad investuotojai galėjo gauti vis didesnę grąžą be rizikos – akcijos tapo mažiau patrauklios palyginti su obligacijomis.
- Dolerio silpnėjimas: JAV iždo sekretorius Džeimsas Beikeris (James Baker) viešai pagrasino, kad JAV leis doleriui silpnėti, jei Vokietija nekeis savo pinigų politikos. Tai išgąsdino užsienio investuotojus.
Savaitė prieš krachą jau buvo nemaloni. Nuo spalio 14 iki 16 dienos Dow Jones nukrito 250 taškų (beveik 10 %). Penktadienį, spalio 16 d., rinka prarado 108 taškus – tuo metu didžiausias vienos dienos kritimas istorijoje.
Bet tai buvo tik įžanga.
Spalio 19-oji: minutė po minutės
Prieš rinkos atidarymą
Savaitgalį blogi signalai plaukė iš viso pasaulio. Azijos rinkos, atsidariusios pirmosios, krito. Honkongo birža prarado 11 %. Europos rinkos, atsidariusios keliomis valandomis anksčiau nei JAV, smuko: Londonas krito 10 %, Frankfurtas – daugiau nei 7 %.
Kai Niujorko biržos (NYSE) prekybininkai atvyko į darbą spalio 19 d. rytą, jie jau žinojo, kad diena bus sunki. Bet niekas nesitikėjo to, kas įvyks.
Pirmos valandos: panika prasideda
Rinka atidarė su milžinišku pardavimo spaudimu. Per pirmąsias minutes kainos krito taip greitai, kad NYSE specialistai (rinkos formuotojai, turėję palaikyti prekybos tvarką) nespėjo apdoroti užsakymų.
Pagrindinė problema buvo ta, kad pardavimo užsakymų buvo nepalyginamai daugiau nei pirkimo. Rinkoje tiesiog nebuvo pirkėjų. Kai kurios didžiausių bendrovių akcijos negalėjo būti atidarytos prekybai, nes specialistai negalėjo rasti jokio pirkėjo už jokią kainą.
Kompiuterinės prekybos sistema tampa priešu
Čia į sceną įžengė technologija, kuri turėjo apsaugoti investuotojus, bet vietoj to pavertė blogą dieną katastrofa.
Portfelio draudimas (portfolio insurance) buvo 1980-aisiais populiari strategija, sukurta dviejų Berklio universiteto profesorių – Heine Leelando (Hayne Leland) ir Marko Rubinšteino (Mark Rubinstein). Idėja buvo elegantiška: naudoti kompiuterinį algoritmą, kuris automatiškai parduoda akcijų fjūčerius, kai rinka krenta, ir taip „apdraudžia” portfelį nuo nuostolių.
Teorijoje sistema veikė puikiai. Praktikoje ji sukūrė mirtingą grįžtamojo ryšio kilpą:
- Rinka krenta.
- Portfelio draudimo algoritmai automatiškai parduoda fjūčerius.
- Fjūčerių pardavimas dar labiau spaudžia kainas žemyn.
- Krintančios kainos aktyvuoja dar daugiau automatinių pardavimų.
- Ciklas kartojasi, kaskart stiprėdamas.
1987 m. spalio 19 d. apie 60–80 milijardų dolerių vertės portfeliai buvo „apdrausti” šia sistema. Kai rinka pradėjo kristi, visi šie algoritmai vienu metu ėmė pardavinėti. Rezultatas buvo lavina, kurios niekas negalėjo sustabdyti.
Vidurdienis: beviltiškas bandymas sustabdyti kritimą
Apie vidurdienį rinkoje trumpam atsirado vilties kibirkštis. Pasklido gandai, kad didžiausios JAV korporacijos pradės supirkinėti savo akcijas (buybacks), ir tai trumpam sustabdė kritimą.
Bet gandai nepasitvirtino pakankamai greitai, o portfelio draudimo algoritmai negalėjo sustoti. Antroji dienos pusė buvo dar blogesnė nei pirmoji.
Paskutinės valandos: laisvasis kritimas
Paskutinę prekybos valandą rinka krito laisvuoju kritimu. Dow Jones prarado daugiau taškų per paskutines 75 minutes nei per bet kurią kitą visą prekybos dieną istorijoje.
NYSE technologinė infrastruktūra neatlaikė krūvio. Prekybos apdorojimo sistema DOT (Designated Order Turnaround), skirta nedideliems užsakymams, buvo užtvindyta šimtais tūkstančių pardavimo pavedimų. Užsakymai vėlavo 75–90 minučių. Investuotojai, pateikę pardavimo užsakymą vidurdienį, neturėjo informacijos, ar jų akcijos jau parduotos, ir jei taip – už kokią kainą.
Dienos pabaiga
Kai 16:00 val. (Rytų laiku) nuskambėjo uždarymo skambutis, skaičiai buvo baisūs:
- Dow Jones Industrial Average: −508,00 taškų (−22,61 %)
- S&P 500: −57,86 taškų (−20,47 %)
- Prekybos apimtis NYSE: 604 mln. akcijų – trigubai daugiau nei įprasta
- Bendra prarastų vertė: apie 500 mlrd. dolerių
Procentaliai tai buvo didžiausias vienos dienos kritimas JAV akcijų rinkos istorijoje. Šis rekordas nebuvo viršytas iki 2020 m. kovo (COVID-19 pandemijos pradžia), ir net tada vos vos – 2020 m. kovo 16 d. Dow Jones krito 12,9 %, gerokai mažiau nei 1987 m.
Pasaulinė griūtis: domino efektas
„Juodasis pirmadienis” nebuvo vien amerikiečių problema. Krachas paplito po visas pasaulio biržas kaip cunamis.
Azija ir Ramusis vandenynas
- Honkongas: Birža buvo uždaryta visai savaitei po kracho. Kai ji vėl atidarė, rinka prarado dar 33 % per vieną dieną.
- Australija: Akcijų rinka krito 41,8 % per spalį – vienas didžiausių nuosmukių pasaulyje.
- Naujoji Zelandija: Rinka nukrito beveik 60 % nuo savo piko ir neatsigavo iki devintojo dešimtmečio pabaigos – ilgiausiai trukęs atsigavimas iš visų išsivysčiusių rinkų.
- Singapūras: Straits Times indeksas prarado 42 % per spalio mėnesį.
Europa
- Didžioji Britanija: Londono birža krito 26,4 % per du dienas (spalio 19 ir 20 d.). Situaciją dar blogino didžioji audra, kuri spalio 16 d. naktį nusiaubė Pietų Angliją ir fiziškai trukdė prekybininkams atvykti į darbą pirmadienio rytą.
- Vokietija: DAX indeksas prarado maždaug 9 % „Juodąjį pirmadienį” ir dar 8 % kitą dieną.
- Prancūzija: CAC indeksas krito panašiu masteliu kaip ir Vokietijoje.
Išimtys
Keletas rinkų išvengė blogiausio:
- Japonija: Tokijo birža krito „tik” 14,9 % – mažiau nei dauguma Vakarų rinkų. Japonijos ekonomika tuo metu buvo itin stipri, o Japonijos bankas greitai sureagavo, užtikrindamas likvidumą. (Tiesa, Japonija savo „burbulą” patyrė vėliau – 1989–1990 m., ir iš jo neatsigavo daugiau nei du dešimtmečius.)
Kodėl tai įvyko? Priežasčių analizė
Dešimtmečius po kracho ekonomistai, reguliatoriai ir rinkos dalyviai analizavo „Juodojo pirmadienio” priežastis. Vienareikšmio atsakymo nėra iki šiol, bet dauguma ekspertų sutinka dėl kelių pagrindinių veiksnių.
1. Portfelio draudimas ir kompiuterinė prekyba
Tai buvo didžiausias greitintuvas. Portfelio draudimo strategija, kuria naudojosi didelių institucinių investuotojų portfeliai (pensijų fondai, draudimo bendrovės), sukūrė automatinę pardavimo bangą, kuri maitino pati save.
Problema buvo dviguba:
- Sisteminė rizika: Kai vienas rinkos dalyvis taiko portfelio draudimą, tai veikia. Kai šimtai rinkos dalyvių taiko tą pačią strategiją vienu metu, jie visi vienu metu bando parduoti, ir rinkoje nebelieka, kam parduoti.
- Klaidingas saugumo jausmas: Investuotojai, turėdami portfelio draudimą, investavo agresyviau, nes jautėsi apsaugoti. Bet kai visi vienu metu pasinaudojo ta „apsauga”, ji nustojo veikti.
2. Rinkų tarpusavio susiejimas
1987 m. akcijų rinka, opcionų rinka ir fjūčerių rinka jau buvo glaudžiai susijusios. Pardavimas vienoje rinkoje automatiškai provokavo pardavimą kitose. Arbitražo prekybininkai, kurie paprastai palaikydavo kainų ryšį tarp skirtingų rinkų, negalėjo veikti, nes visos rinkos krito vienu metu.
Čikagos prekių birža (CME), kur buvo prekiaujama S&P 500 fjūčeriais, tapo epicentru. Fjūčerių kainos krito greičiau nei pačių akcijų kainos NYSE, o tai sukūrė dar didesnę paniką.
3. Likvidumo krizė
Krachas atskleidė giluminę rinkos struktūros problemą: kai visi nori parduoti vienu metu, likvidumo tiesiog nėra.
NYSE specialistai – žmonės, atsakingi už tvarkingos prekybos palaikymą – turėjo pirkti akcijas, kai kiti pardavinėjo. Bet spalio 19 d. pardavimo banga buvo tokia milžiniška, kad daugelis specialistų tiesiog nebeturėjo pinigų pirkti. Kai kurie iš jų vėliau prisipažino, kad tą dieną buvo ant bankroto ribos.
4. Informacinis vakuumas
1987 m. nebuvo interneto, socialinių tinklų ar realaus laiko naujienų portalų. Investuotojai informaciją gaudavo iš televizijos, radijo ir telefonų. Bet spalio 19 d. telefono linijos buvo perkrautos, brokeriai neatsiliepė, o kainų duomenys vėlavo dešimtimis minučių.
Žmonės priėminėjo sprendimus remdamiesi pasenusia informacija. Kai investuotojas paskambindavo brokeriui ir sužinodavo, kad rinka „nukrito 200 taškų”, iš tiesų ji jau buvo nukriutsi 350. Ši informacinė spraga kurstyvo paniką ir skatino sprendimą „parduoti bet kokia kaina”.
5. Makroekonominė aplinka
Nors makroekonominiai rodikliai nebuvo katastrofiški, keletas veiksnių kėlė investuotojų nerimą:
- Augantis prekybos deficitas signalizavo, kad JAV ekonomika gyvena ne pagal išgales.
- Kylančios palūkanų normos darė akcijas mažiau patrauklias.
- Dolerio silpnėjimas baugino užsienio investuotojus, kurie buvo įdėję milžiniškas sumas į JAV rinką.
- Geopolitinė įtampa: JAV kariuomenė buvo apšaudžiusi Irano naftos platformą Persijos įlankoje vos keliomis dienomis prieš krachą (spalio 16 d.).
Krizės dienos po „Juodojo pirmadienio”
Antradienis, spalio 20 d.: ant bedugnės krašto
Jei pirmadienis buvo katastrofa, antradienis buvo diena, kai finansų sistema buvo arčiausiai visiško žlugimo.
Ryte kilo klausimas: ar bus galima apskritai atidaryti rinką? Daugelis NYSE bendrovių neturėjo specialistų, galinčių pradėti prekybą. Kai kurios didžiausių JAV bendrovių akcijomis nebuvo prekiaujama valandas po rinkos atidarymo.
Čikagos birža atsidūrė ant bankroto ribos. S&P 500 fjūčerių tarpuskaitos namai (clearinghouse) susidūrė su situacija, kai keli stambūs rinkos dalyviai negalėjo padengti savo nuostolių. Jei bent vienas stambus dalyvis būtų bankrutavęs, tai būtų sukėlę grandininę reakciją, galinčią sunaikinti visą fjūčerių rinką.
Alano Grynspeino (Alan Greenspan) momentas
Tarp visos šios chaoso atsirado vienas ramus balsas. Alanas Grynspeinas (Alan Greenspan), vos prieš du mėnesius tapęs Federalinio rezervo pirmininku, spalio 20 d. ryte paskelbė vieną trumpiausių ir efektyviausių centrinio banko pareiškimų istorijoje:
„Federalinis rezervas, atlikdamas savo, kaip šalies centrinio banko, funkciją, šiandien patvirtina savo pasirengimą būti likvidumo šaltiniu, palaikančiu ekonominę ir finansų sistemą.”
Vienas sakinys. 25 žodžiai anglų kalba. Bet šis pareiškimas pasakė rinkoms tiksliai tai, ką jos norėjo išgirsti: centrinis bankas stovi už sistemos ir neleis jai žlugti.
Federalinis rezervas ėmėsi konkrečių veiksmų:
- Atvertojo rinkos operacijos: Fed supirkinėjo vyriausybės vertybinius popierius, pumpuodamas pinigus į finansų sistemą.
- Spaudimas bankams: Fed privačiai ragino didžiuosius Niujorko bankus tęsti skolinimą brokerių namams, net jei tie brokeriai atrodė nesaugūs. Konkretūs telefono skambučiai bankų vadovams buvo atlikti jau pirmadienio vakarą.
- Palūkanų normų mažinimas: Per artimiausias savaites Fed sumažino federalinių fondų palūkanų normą.
Trečiadienis ir toliau: lėtas stabilizavimasis
Spalio 20 d. rinka buvo labai nestabili – Dow Jones dienos metu svyravo šimtais taškų – bet galutinis rezultatas buvo teigiamas: indeksas paaugo 102 taškais (5,9 %). Panikos banga ėmė slūgti.
Per likusią spalio dalį ir lapkritį rinka laipsniškai stabilizavosi, nors svyravimai išliko daug didesni nei įprasta. Iki 1987 m. pabaigos Dow Jones atsigavo iki maždaug 1 939 taškų – vis dar gerokai žemiau nei 2 722 taškų pikas, bet gerokai aukščiau nei 1 738 taškai, fiksuoti spalio 19 d. pabaigoje.
Kas nukentėjo labiausiai?
Instituciniai investuotojai
Pensijų fondai ir draudimo bendrovės, naudojusios portfelio draudimą, patyrė milžiniškus nuostolius. Ne todėl, kad strategija neveikė – techniškai ji veikė, nes akcijos buvo parduotos. Bet pardavimo kainos buvo žymiai blogesnės, nei prognozavo modeliai, nes modeliai neįvertino situacijos, kai visi vienu metu bando parduoti.
Smulkieji investuotojai
Daugelis smulkiųjų investuotojų, neturėję galimybės greitai reaguoti, prarado reikšmingą dalį savo santaupų. Kai kurie pardavė „Juodąjį pirmadienį” ar antradienį ties pačiu dugnu ir niekada nebesugrįžo į akcijų rinką.
Paradoksalu, bet tie, kurie nieko nedarė – tiesiog neliesdami savo portfelių laukė – nukentėjo mažiausiai. Rinka per du metus atsigavo iki prieškrachinio lygio ir toliau augo. 1989 m. rugpjūtį Dow Jones pirmą kartą viršijo 2 722 taškų ribą.
Brokeriai ir rinkos formuotojai
Daugelis mažesnių brokerių namų negalėjo atlaikyti nuostolių ir bankrutavo arba buvo absorbuoti didesnių firmų. NYSE specialistai, kurie privalėjo palaikyti rinką savo kapitalu, kai kurie iš jų prarado viską, ką turėjo.
Geografinės aukos
Australija ir Naujoji Zelandija nukentėjo neproporcingai smarkiai. Naujosios Zelandijos akcijų rinkos nuosmukis virto plataus masto ekonomine krize, kuri prisidėjo prie radikalių ekonomikos reformų (vadinamosios „Rogernomics” pagal finansų ministrą Rodžerį Douglasą – Roger Douglas).
Ko „Juodasis pirmadienis” nepridarė
Vienas labiausiai stebinančių „Juodojo pirmadienio” aspektų yra tai, kas neįvyko po jo.
Jokios depresijos
Skirtingai nuo 1929 m. kracho, kuris atvertė Didžiąją depresiją, 1987 m. krachas nesukėlė jokios rimtesnės recesijos. JAV ekonomika 1988 m. augo 4,2 %, o nedarbas toliau mažėjo.
Tai buvo svarbi pamoka: akcijų rinkos krachas nebūtinai reiškia ekonomikos krachą. 1929 m. krachas virto depresija dėl Federalinio rezervo neveiklumo, bankų žlugimo ir klaidingos politikos. 1987 m. centrinis bankas sureagavo teisingai, bankų sistema liko stabili, ir ekonomika niekada nesustojo.
Jokios bankų krizės
Nors kai kurie brokeriai bankrutavo, bankų sistema liko nepaliesta. Bankai turėjo pakankamus kapitalo rezervus, o Fed greitai užtikrino, kad bankams niekada nepritrūks likvidumo.
Greitas atsigavimas
1987 m. krachas buvo trumpalaikis šokas, ne ilgalaikė krizė:
| Laikotarpis | Dow Jones lygis |
|---|---|
| 1987 m. rugpjūtis (pikas) | 2 722 |
| 1987 m. spalio 19 d. (dugnas) | 1 738 |
| 1987 m. pabaiga | ~1 939 |
| 1989 m. rugpjūtis (atsigavimas) | 2 722+ |
Investuotojai, kurie neparduodavo panikos metu ir laukė dvejus metus, atgavo visas savo investicijas. Tie, kurie laikė akcijas ir toliau, per artimiausią dešimtmetį patyrė vieną didžiausių „bulių” rinkų istorijoje.
Reformos po kracho: kaip pasikeitė rinkos
„Juodasis pirmadienis” buvo skausmingas, bet jis paskatino reformas, kurios padarė finansų rinkas saugesnes.
1. Prekybos pertraukos (Circuit Breakers)
Reikšmingiausia reforma – automatinių prekybos pertraukų įvedimas. Po 1987 m. NYSE ir kitos biržos įdiegė taisykles, pagal kurias prekyba automatiškai sustabdoma, kai rinka nukrenta tam tikru procentu per dieną.
Šiandien NYSE taikomi trys lygiai:
- Lygis 1 (7 % kritimas): Prekyba sustabdoma 15 minučių.
- Lygis 2 (13 % kritimas): Prekyba vėl sustabdoma 15 minučių.
- Lygis 3 (20 % kritimas): Prekyba sustabdoma likusiai dienos daliai.
Šios pertraukos suteikia rinkos dalyviams laiko „atsikvėpti”, įvertinti situaciją ir priimti racionalius sprendimus, užuot veikus iš panikos.
Circuit breakers buvo aktyvuoti kelis kartus, ryškiausiai – 2020 m. kovo mėnesį, kai COVID-19 pandemija sukėlė staigų rinkų nuosmukį. Per vieną savaitę (kovo 9–16 d.) Lygis 1 buvo aktyvuotas keturis kartus.
2. Koordinacija tarp biržų
Prieš 1987 m. akcijų birža (NYSE), opcionų birža ir fjūčerių birža (CME) veikė beveik nepriklausomai. Po kracho buvo sukurti koordinacijos mechanizmai, užtikrinantys, kad krizės metu visos rinkos veiktų sinchroniškai.
3. Federalinio rezervo vaidmens pokytis
1987 m. krachas įtvirtino naują Federalinio rezervo funkciją: paskutinės vilties skolintojas (lender of last resort) finansų rinkoms, ne tik bankams. Grynspeino pareiškimas ir veiksmai tapo modeliu, kurį vėlesni Fed pirmininkai taikė kiekvienoje krizėje – nuo 1998 m. LTCM žlugimo iki 2008 m. finansų krizės ir 2020 m. pandemijos.
Šis modelis turi ir tamsiąją pusę: jei rinkos dalyviai žino, kad centrinis bankas visada ateis gelbėti, jie linkę prisiimti didesnę riziką. Šis reiškinys, vadinamas „moraliniu pavojumi” (moral hazard), tapo viena karščiausių diskusijų temų finansų pasaulyje.
4. Technologijų infrastruktūros atnaujinimas
Po kracho biržos masyviai investavo į technologijų infrastruktūrą. NYSE atnaujino savo prekybos apdorojimo sistemas, kad jos galėtų apdoroti kelis kartus didesnę prekybos apimtį.
Paradoksalu, bet tai paspartino elektroninės prekybos plėtrą. Per artimiausius du dešimtmečius prekyba persikėlė nuo žmonių ant biržos grindų prie kompiuterių ekranų, o vėliau – prie visiškai automatizuotų sistemų.
5. Rizikos valdymo revoliucija
„Juodasis pirmadienis” parodė, kad tradiciniai rizikos vertinimo modeliai buvo netinkami. 22,6 % kritimas per vieną dieną, pagal standartinius statistinius modelius, turėjo būti praktiškai neįmanomas – tikimybė buvo skaičiuojama kaip mažesnė nei vieną kartą per visą Visatos egzistavimą.
Po kracho finansų pasaulis ėmė rimčiau žiūrėti į „storų uodegų” (fat tails) problemą – tai, kad ekstremalūs įvykiai pasitaiko daug dažniau, nei prognozuoja standartiniai Gauso pasiskirstymo modeliai.
Nauji rizikos valdymo metodai – streso testai, VaR (Value at Risk) modeliai, scenarijų analizė – gimė tiesiogiai iš 1987 m. patirties.
Brady komisijos ataskaita
Po kracho prezidentas Reaganas paskyrė darbo grupę, vadovaujamą buvusio Senatoriaus Nikolaso Brady (Nicholas Brady, vėliau tapusio iždo sekretoriumi). Brady komisija 1988 m. sausį paskelbė savo ataskaitą, kuri tapo pagrindiniu kracho analizės dokumentu.
Pagrindinės komisijos išvados:
- Krachas buvo „vieno rinkos” problema: Akcijų, fjūčerių ir opcionų rinkos, nors formaliai atskiros, iš tikrųjų veikia kaip viena rinka. Reguliatoriai turi tai pripažinti.
- Portfelio draudimas pagilino krachą: Automatinės pardavimo programos pavertė rinkos korekciją katastrofa.
- Informaciniai trūkumai: Rinkos dalyviai neturėjo pakankamai informacijos apie tai, kas vyksta kitose rinkose.
- Koordinacijos trūkumas tarp reguliatorių: Skirtingos rinkos buvo prižiūrimos skirtingų agentūrų, kurios nekoordinavo savo veiksmų.
Komisija rekomendavo vieningą rinkos reguliavimą, prekybos pertraukas ir geresnę informacinę infrastruktūrą. Dalis rekomendacijų buvo įgyvendintos, dalis – ne.
Mažiau žinomos „Juodojo pirmadienio” detalės
Trys žmonės, kurie tą dieną praturtėjo
Nors dauguma investuotojų prarado pinigus, keli toliaregiai prekybininkai „Juodąjį pirmadienį” pavertė savo didžiausia sėkme.
Polas Tjudoras Džounsas (Paul Tudor Jones) – hedžinio fondo valdytojas, kuris numatė krachą ir sustatė dideles trumpąsias pozicijas (statė prieš rinką). Spalio 19 d. jo fondas uždirbo apie 100 mln. dolerių. Vėliau jis tapo legenda Wall Street.
Audra Anglijoje
Didžioji 1987 m. spalio 15–16 d. audra, nusiaubusi Pietų Angliją ir nužudžiusi 18 žmonių, netiesiogiai prisidėjo prie kracho. Ji fiziškai sutrukdė daugeliui Londono prekybininkų atvykti į darbą pirmadienio rytą, sumažindama likvidumą Londono biržoje. Be to, draudimo bendrovės, susidūrusios su milžiniškais audros nuostolių reikalavimais, buvo priverstos parduoti akcijas, kad turėtų grynųjų pinigų.
Honkongo sprendimas uždaryti biržą
Honkongas buvo vienintelė didelė birža, kuri visiškai sustabdė prekybą po kracho – ji buvo uždaryta visą savaitę. Tai buvo kontroversinis sprendimas: kai birža vėl atidarė spalio 26 d., rinka smuko dar 33 %, nes investuotojai, negalėję parduoti visą savaitę, dabar metėsi pardavinėti vienu metu. Honkongo patirtis parodė, kad biržos uždarymas krizės metu gali padaryti daugiau žalos nei naudos.
„Juodojo pirmadienio” prognozuotojai
Keletas analitikų ir investuotojų buvo perspėję apie galimą krachą prieš spalio 19 d., bet jų balsai buvo nuskendę bendrame optimizmo triukšme.
Elaine Garzarelli iš Shearson Lehman bendrovės tapo žinoma kaip „moteris, kuri numatė krachą” – ji savo klientams rekomendavo parduoti akcijas likus kelioms savaitėms iki spalio 19 d. Po kracho ji tapo vienu žinomiausių Wall Street analitikų. (Deja, vėlesni jos prognozės buvo žymiai mažiau tikslūs.)
„Juodasis pirmadienis” platesniame kontekste
Krachų anatomija: ar jie kartojasi?
1987 m. krachas nebuvo pirmas ir ne paskutinis didelis rinkos nuosmukis. Staigių kritimų istorija rodo tam tikrus pasikartojančius modelius:
- Ilgas pakilimo periodas sukuria perdėtą optimizmą ir pervertintas kainas.
- Naujos technologijos ar strategijos suteikia klaidingą saugumo jausmą.
- Išorinis šokas ar pasikeitusi nuotaika paleidžia pardavimo bangą.
- Panika ir bandų elgesys pagilina nuosmukį už bet kokių racionalių ribų.
- Likvidumo trūkumas paverčia korekciją katastrofa.
Šis modelis kartojasi su variacijomis: 2000 m. „dot-com” burbulas, 2008 m. finansų krizė, 2010 m. „blyksnio krachas” (Flash Crash), 2020 m. COVID-19 pandemijos šokas.
Psichologijos vaidmuo
„Juodasis pirmadienis” yra vienas geriausių pavyzdžių, kaip kolektyvinė psichologija veikia finansų rinkas. Kai rinka pradeda kristi, kiekvieno individualaus investuotojo racionalus sprendimas (parduoti ir apsaugoti savo kapitalą) sukuria kolektyviai iracionalų rezultatą (rinkos žlugimą).
Ekonomistai Danielis Kanemanas (Daniel Kahneman) ir Amosas Tverskis (Amos Tversky) parodė, kad žmonės nuostolį jaučia maždaug dvigubai stipriau nei tokio paties dydžio pelną. Kai rinka krenta, baimės jausmas yra dvigubai intensyvesnis nei godumas, kai rinka kyla. Todėl paniškas pardavimas visada yra greitesnis ir gilesnis nei paniškas pirkimas.
Pamokos, kurios aktualios šiandien
1. Technologija gali sustiprinti krizę
1987 m. portfelio draudimas, 2010 m. aukšto dažnio prekyba (HFT), šiandien – algoritminė prekyba ir dirbtinio intelekto valdomi portfeliai. Kiekviena nauja technologinė era atneša naujų rizikų. Kai visi naudoja panašius algoritmus ir modelius, jų veiksmai sinchronizuojasi, ir tai gali sukurti staigią, sunkiai prognozuojamą griūtį.
2. Centrinio banko reakcija yra lemiama
Grynspeino veiksmai 1987 m. spalį tapo šablonu kiekvienam būsimam centrinio banko pirmininkui. Greita, ryžtinga reakcija – likvidumo tiekimas, aiškus komunikavimas, pasitikėjimo palaikymas – gali skirtumą tarp vienos dienos šoko ir metų trukmės krizės.
3. Diversifikacija veikia – bet ne visada
1987 m. krachas parodė, kad krizės metu koreliacijos tarp skirtingų rinkų ir turto klasių dramatiškai padidėja. Normaliais laikais akcijos, obligacijos ir žaliavos juda skirtingomis kryptimis. Panikos metu viskas krenta vienu metu. Diversifikacija sumažina riziką ilguoju laikotarpiu, bet per staigų krachą ji gali neapsaugoti.
4. Ilgalaikis investavimas laimi
Investuotojas, kuris 1987 m. rugpjūtį investavo 10 000 dolerių į S&P 500 indeksą ir neliesdamas paliko savo investiciją, iki 1997 m. turėjo daugiau nei 40 000 dolerių, nepaisant kracho. Iki 2007 m. – daugiau nei 100 000. Trumpalaikė panika yra ilgalaikio investuotojo priešas, ne sąjungininkas.
5. Rinkos visada atsigauna – bet ne visada greitai
JAV rinka po 1987 m. kracho atsigavo per dvejus metus. Naujosios Zelandijos rinka – per daugiau nei dešimt metų. Japonijos Nikkei indeksas, pasiekęs piką 1989 m., savo piko lygį atgavo tik 2024 m. – po 34 metų. Atsigavimas nėra garantuotas per jūsų investavimo horizontą.
Chronologinė santrauka
- 1982 m. rugpjūtis – Prasideda „bulių” rinka. Dow Jones ties 776 taškais.
- 1987 m. rugpjūčio 25 d. – Dow Jones pasiekia piką: 2 722 taškai.
- 1987 m. spalio 6–16 d. – Rinka pamažu krenta, prarasdama apie 10 %.
- 1987 m. spalio 16 d. – Penktadienio krachas: Dow Jones krenta 108 taškais. JAV kariuomenė apšaudo Irano naftos platformą.
- 1987 m. spalio 19 d. (pirmadienis) – „Juodasis pirmadienis”: Dow Jones krenta 508 taškais (22,6 %).
- 1987 m. spalio 20 d. – Grynspeinas paskelbia Fed paramą. Rinka stabilizuojasi. CME atsiduria ant bankroto ribos.
- 1987 m. spalio 26 d. – Honkongo birža vėl atidaroma. Krenta 33 %.
- 1988 m. sausis – Brady komisija paskelbia ataskaitą.
- 1988 m. vasaris – NYSE įdiegia prekybos pertraukas (circuit breakers).
- 1989 m. rugpjūtis – Dow Jones pirmą kartą viršija prieškrachinio piko lygį.
Apibendrinimas
„Juodasis pirmadienis” buvo diena, kai finansų pasaulis susidūrė su savo pačios sukurtu monstru. Technologijos, kurios turėjo padaryti rinkas efektyvesnes ir saugesnes, jas pavertė greičiau ir giliau krintančiomis. Strategijos, kurios turėjo apsaugoti investuotojus, jas priešingai – sukūrė grandininę reakciją, kuri privedė prie didžiausio vienos dienos nuosmukio istorijoje.
Bet 1987 m. krachas taip pat parodė, kad tinkamai sureagavus, krizę galima suvaldyti. Grynspeino greita ir aiški komunikacija, Federalinio rezervo likvidumo injekcijos ir vėlesnės reguliavimo reformos padėjo, kad vienos dienos katastrofa netaptų metų trukmės ekonomine krize.
Šiandien, kai algoritmai atlieka didžiąją dalį prekybos, kai dirbtinis intelektas priima investavimo sprendimus ir kai rinkos yra susijusios globaliu mastu stipriau nei bet kada anksčiau, 1987 m. pamokos yra gyvos ir aktualios.
Rimčiausias klausimas, kurį „Juodasis pirmadienis” palieka: ar kiekvienas naujas saugumo mechanizmas iš tikrųjų mažina riziką, ar tik perkelia ją į kitą vietą, kur ji kaupiasi nepastebimai, kol vieną dieną vėl išsiveržia paviršiun?