Vieną 1999 m. vakarą 22 metų programuotojas iš San Francisko, dirbantis startuolyje, kuris dar neturėjo nė vieno mokančio kliento, apžiūrinėjo savo akcijų opcionų vertę. Popieriuje jis buvo vertas 4 milijonų dolerių. Jis užsisakė „Porsche”.
Po metų jo bendrovė nebeegzistavo. Opcionai buvo beverčiai. „Porsche” lizingo įmokų mokėti nebuvo iš ko. Jis grįžo gyventi pas tėvus.
Ši istorija – ne anekdotas, o tipinis Dot-com eros siužetas, pasikartojęs tūkstančius kartų su nedidelėmis variacijomis. Nuo 1997 iki 2000 metų internetas sukūrė vieną didžiausių spekuliacinių burbulų finansų istorijoje. NASDAQ indeksas pakilo daugiau nei 400 %, bendrovės be pajamų buvo vertinamos milijardais, o bet kas, prie savo pavadinimo pridėjęs „.com”, galėjo pritraukti investuotojų pinigų.
Kai burbulas 2000 m. kovą sprogo, NASDAQ prarado beveik 78 % savo vertės. Iš rinkos išgaravo apie 5 trilijonai dolerių. Šimtai bendrovių bankrutavo. Tūkstančiai žmonių prarado darbus, santaupas ir iliuzijas.
Ir vis dėlto – internetas iš tiesų pakeitė viską. Tik ne taip greitai ir ne taip paprastai, kaip tikėjo 1999 m. euforijos apimti investuotojai.
Prieš burbulą: kaip internetas tapo masinis
Nuo akademinio tinklo iki kasdienybės
Internetas egzistavo nuo 1960-ųjų kaip karinis ir akademinis projektas. Bet iki 1990-ųjų pradžios jį naudojo tik mokslininkai, inžinieriai ir entuziastai. Paprastas žmogus apie internetą nežinojo beveik nieko.
Viskas pasikeitė per kelerius metus:
- 1991 m. – Timas Bernersas-Lee (Tim Berners-Lee) sukūrė World Wide Web – sistemą, kuri leido paprastiems žmonėms naršyti internete per nuorodas ir tinklalapius.
- 1993 m. – Pasirodė Mosaic naršyklė – pirmoji naršyklė su grafine sąsaja, kuri pavertė interneto naršymą intuityviu procesu.
- 1994 m. – Markas Andresenas (Marc Andreessen) su komanda sukūrė Netscape Navigator naršyklę. Ji tapo interneto vartais milijonams žmonių.
- 1995 m. rugpjūtis – Netscape IPO (pirminis viešas akcijų siūlymas) tapo lūžio tašku. Bendrovė, kuri egzistavo vos 16 mėnesių ir beveik neuždirbo pelno, pirmąją prekybos dieną buvo įvertinta 2,9 mlrd. dolerių. Andresenas, kuriam buvo 24 metai, per dieną tapo šimtamilijonieriu.
Netscape IPO pasiuntė signalą visam pasauliui: internetas yra ateitis, ir toje ateityje galima greitai praturtėti.
Infrastruktūros plėtra
1990-ųjų viduryje internetas pradėjo skverbtis į kasdienybę:
- 1995 m. JAV internetą naudojo apie 16 mln. žmonių (6 % populiacijos).
- 2000 m. – jau 100 mln. (36 % populiacijos).
Telekomunikacijų bendrovės investavo milijardus į optinio pluošto tinklus, tikėdamos, kad interneto duomenų srautai augs eksponentiškai amžinai. Naujų interneto prieigos paslaugų teikėjų (ISP) atsirado šimtai. AOL (America Online) tapo sinonimu žodžiui „internetas” – jos kompaktiniai diskai su nemokamu bandomuoju laikotarpiu buvo randami kiekvienoje pašto dėžutėje Amerikoje.
Burbulo anatomija: kaip tai veikė
Nauja paradigma
Kiekvienas spekuliacinis burbulas turi savo pasakojimą – istoriją, kuria rinkos dalyviai tiki ir kuria pateisina vis aukštesnes kainas. Dot-com burbulo pasakojimas buvo paprastas ir galingas:
„Internetas keičia viską. Senos taisyklės nebegalioja. Svarbu ne pelnas, o augimas. Kas pirmas užims rinką, tas laimės viską.”
Šis pasakojimas turėjo racijos branduolį – internetas iš tikrųjų keitė daug ką. Problema ta, kad racijos branduolys buvo apgaubtas storu spekuliacijų, neracionalių lūkesčių ir paprasčiausio godumo sluoksniu.
„Augimas, ne pelnas” filosofija
Tradicinėje verslo logikoje bendrovė vertinama pagal jos pelną arba bent jau pagal aiškų pelno potencialą. Dot-com eroje ši logika buvo apversta aukštyn kojomis.
Naujas mąstymas skelbė: internete viskas priklauso nuo „tinklo efekto” – kuo daugiau vartotojų, tuo vertingesnė paslauga. Pirmas užkariavęs rinką gauna viską (winner-takes-all). Todėl reikia augti kuo greičiau, net jei tai reiškia milžiniškus nuostolius. Pelnas ateis vėliau, kai bus pasiekta dominuojanti pozicija.
Ši logika nėra visiškai klaidinga – ji pasitvirtino tokioms bendrovėms kaip Amazon, Google ir eBay. Problema ta, kad ji buvo pritaikyta visoms interneto bendrovėms be išimties, neatsižvelgiant į tai, ar jų verslo modelis turėjo bent minimalią prasmę.
Nauji vertinimo metodai
Kadangi dauguma interneto bendrovių neturėjo nei pelno, nei net pajamų, Wall Street analitikai sugalvojo naujus vertinimo metodus:
- Kainos ir pardavimų santykis (P/S): Jei bendrovė neturėjo pelno, buvo vertinami pardavimai. Jei neturėjo pardavimų, buvo vertinami „potencialūs pardavimai”.
- Kainos ir „akių porų” santykis (price-per-eyeball): Bendrovės buvo vertinamos pagal tai, kiek žmonių apsilankė jų svetainėje, nepriklausomai nuo to, ar tie lankytojai ką nors pirko.
- „Lipnumas” (stickiness): Kiek laiko vartotojas praleidžia svetainėje. Kuo ilgiau – tuo geriau. Kaip tai virsta pinigais? „Tai bus aišku vėliau.”
- „Mindaugio dalis” (mindshare): Kiek žmonių žino apie prekės ženklą. Logika: jei žmonės žino – pinigai ateis.
Retrospektyviai šie metodai atrodo absurdiški. Bet 1998–1999 m. juos rimtai naudojo Morganas Stanley, Goldman Sachs, Merrill Lynch ir kiti didžiausi Wall Street bankai.
IPO karštinė
Pirminis viešas akcijų siūlymas (IPO) tapo dot-com eros loterijos bilietu. Statistika kalba pati:
- 1999 m. buvo atlikta 457 IPO, dauguma jų – technologijų ir interneto bendrovių.
- 117 iš jų padvigubino savo kainą pirmąją prekybos dieną.
- Vidutinis pirmos dienos pelnas 1999 m. buvo 71 %.
Bendrovės, kurios dar neturėjo nei produkto, nei pajamų, nei aiškaus verslo modelio, galėjo pritraukti šimtus milijonų dolerių IPO metu. Investuotojai kovojo dėl galimybės nusipirkti akcijų prieš IPO (vadinamosios „draugų ir šeimos” akcijos tapo Wall Street valiuta).
Atmosfera buvo tokia: jei nepirkai dot-com akcijų, buvai kvailys. Tavo kaimynas uždirbo 300 % per mėnesį. Tavo kirpėja davė patarimus dėl akcijų. Televizijos laidos apie investavimą tapo populiaresnės nei sportas.
NASDAQ: burbulo termometras
Indekso kopimas
NASDAQ Composite indeksas – technologijų akcijų birža – tapo dot-com eros barometru.
Skaičiai pasakoja istoriją aiškiau nei bet kokie žodžiai:
| Data | NASDAQ lygis | Pokytis nuo 1995 m. |
|---|---|---|
| 1995 m. sausis | ~750 | — |
| 1996 m. gruodis | ~1 300 | +73 % |
| 1998 m. sausis | ~1 600 | +113 % |
| 1999 m. sausis | ~2 500 | +233 % |
| 1999 m. gruodis | ~4 000 | +433 % |
| 2000 m. kovo 10 d. (pikas) | 5 048,62 | +573 % |
Per penkerius metus NASDAQ pakilo beveik septynis kartus. Vien per 1999 metus – 86 %.
Alano Grynspeino „iracionalus entuziazmas”
1996 m. gruodžio 5 d. Federalinio rezervo pirmininkas Alanas Grynspeinas (Alan Greenspan) pasakė kalbą, kurioje paminėjo frazę, tapusią legendine:
„Kaip galime žinoti, kada iracionalus entuziazmas (irrational exuberance) nepagrįstai pakėlė turto vertes, kurios vėliau patiria netikėtą ir užsitęsusį susitraukimą?”
Rinka kitą dieną trumpam krito, bet per kelias dienas atsigavo ir toliau kopė aukštyn. Grynspeino perspėjimas buvo pasakytas, kai NASDAQ buvo ties 1 300 taškų. Indeksas po to pakilo dar keturis kartus, iki 5 048.
Retrospektyviai „iracionalus entuziazmas” buvo tikslus diagnozė, pasakyta keturis metus per anksti. Bet Grynspeinas taip ir nesiėmė ryžtingų veiksmų burbulą suvaldyti – jis vėliau teigė, kad centrinis bankas negali ir neturėtų bandyti identifikuoti ir sprogdinti burbulų.
Garsiausios dot-com bendrovės: žvaigždės ir griūtys
Pets.com – gyvūnų maisto pristatymas, tapęs burbulo simboliu
Pets.com pardavinėjo gyvūnų maistą ir reikmenis internetu. Bendrovė tapo vienu žinomiausių dot-com eros simbolių dėl savo lėlės maskoto – kojinės lėlės šuns – kuris pasirodė Super Bowl reklamoje (kainavo 1,2 mln. dolerių už 30 sekundžių).
Problema: Pets.com pardavinėjo produktus žemiau savikainos. Kiekvienas pardavimas reiškė nuostolį. Šuns maisto maišas, sveriantis 15 kg, kainavo daugiau pristatyti, nei klientas už jį sumokėjo. Bendrovės verslo modelis buvo paprastas: parduoti su nuostoliu, pritraukti klientus, ir tikėtis, kad kažkada ateityje bus galima pakelti kainas.
Pets.com IPO įvyko 2000 m. vasarį. Akcijos pradėjo prekybą po 11 dolerių. Per devynis mėnesius bendrovė bankrutavo. Akcijų kaina paskutinę prekybos dieną: 0,19 dolerio.
Visa Pets.com istorija – nuo įkūrimo iki bankroto – truko vos 27 mėnesius.
Webvan – maisto pristatymas, aplenkęs savo laiką
Webvan buvo internetinė maisto prekių pristatymo paslauga. Ji planavo pakeisti tai, kaip amerikiečiai perka maistą: užsakai internetu, ir produktai pristatomai per 30 minučių.
Vizija buvo teisinga – šiandien panašias paslaugas sėkmingai teikia Instacart, Amazon Fresh ir kiti. Bet Webvan padarė lemtingą klaidą: prieš pradėdama veikti ir įrodydama, kad verslo modelis veikia bent viename mieste, ji investavo 1 mlrd. dolerių į milžiniškus automatizuotus sandėlius ir pristatymo infrastruktūrą vienuolikoje miestų vienu metu.
Rezultatas: Webvan turėjo naujausius sandėlius, modernias pristatymo mašinas ir beveik jokių klientų. Bendrovė bankrutavo 2001 m. liepos mėnesį, praradusi daugiau nei 800 mln. dolerių investuotojų pinigų.
Boo.com – prabangios mados internetu
Boo.com buvo Švedijos startuolis, pardavinėjęs sportinius ir madingus drabužius internetu. Bendrovė per 18 mėnesių sudegino 188 mln. dolerių, iš kurių didžioji dalis nuėjo darbuotojų Concorde skrydžiams, penkių žvaigždučių viešbučiams ir pretenzingam biurui Londono centre.
Svetainė, sukurta naudojant Flash technologiją, buvo tokia lėta ir sudėtinga, kad dauguma vartotojų negalėjo jos atidaryti su tuometiniais modemais (56 Kbps). Bendrovė bandė parduoti prabangią madą vartotojams, kurie negalėjo net pamatyti produktų savo ekranuose.
Boo.com žlugo 2000 m. gegužę.
eToys.com – žaislai internetu
eToys.com buvo internetinė žaislų parduotuvė, laikyta Toys „R” Us žudiku. Jos IPO 1999 m. gegužę buvo sensacingas: akcijų kaina pirmąją dieną pakilo 166 %, o bendrovės rinkos kapitalizacija pasiekė 8 mlrd. dolerių – daugiau nei Toys „R” Us, kuris turėjo 1 500 parduotuvių ir metines pajamas 11,2 mlrd. dolerių.
eToys.com metinės pajamos tuo metu: 30 mln. dolerių. Pelnas: neigiamas.
Bendrovė bankrutavo 2001 m. kovą.
TheGlobe.com – pirmos dienos rekordas, tapęs prokeiksmu
TheGlobe.com – socialinio tinklo prototipas – 1998 m. lapkričio IPO užfiksuotas tuometinis pirmos dienos kainos šuolio rekordas: 606 %. Akcija, pradėjusi prekybą po 9 dolerius, dienos pabaigoje kainavo 63,50 dolerio. Bendrovė buvo verta daugiau nei 800 mln. dolerių.
Per dvejus metus akcijų kaina nukrito iki 0,10 dolerio.
Kas išgyveno: dot-com eros laimėtojai
Ne visos dot-com eros bendrovės žlugo. Kelios iš jų ne tik išgyveno, bet tapo didžiausiomis pasaulio korporacijomis.
Amazon
Džefo Bezoso (Jeff Bezos) internetinė knygynas, pradėjusi veikti 1995 m. iš garažo Sietle, buvo viena labiausiai ginčijamų dot-com eros bendrovių. Kritikas Henris Blodžetas (Henry Blodget) iš Merrill Lynch 1998 m. prognozavo, kad Amazon akcijos pasieks 400 dolerių – ir tai įvyko per kelias savaites. Bet kiti analitikai vadino Amazon „Amazon.bomb” ir prognozavo greitą bankrotą.
Amazon akcijų kaina 1999 m. gruodį pasiekė 113 dolerių. Po burbulo sprogimo ji krito iki 5,97 dolerio 2001 m. rugsėjį – 95 % nuosmukis.
Bet Amazon nebuvo Pets.com. Bezosas turėjo ilgalaikę viziją, griežtai kontroliavo išlaidas ir nuolat plėtė produktų asortimentą. Amazon pirmąjį pelningą ketvirtį paskelbė 2001 m. ketvirtąjį ketvirtį – vos kelis centus pelno vienai akcijai, bet tai buvo įrodymas, kad verslo modelis veikia.
Šiandien Amazon yra viena vertingiausių pasaulio bendrovių, vertinama daugiau nei trilijoną dolerių.
eBay
Pjero Omidjaras (Pierre Omidyar) sukurta internetinė aukcionų platforma buvo viena nedaugelių dot-com eros bendrovių, kuri iš tikrųjų uždirbo pelną dar prieš burbului sprogstant. eBay verslo modelis buvo elegantiškas: bendrovė pati nieko nepardavinėjo, o tik suteikė platformą pirkėjams ir pardavėjams, imdama nedidelį komisinį mokestį.
eBay akcijų kaina krito kartu su visa rinka, bet bendrovė niekada nebuvo arti bankroto ir greitai atsigavo.
Google buvo įkurtas 1998 m. Lario Peidžo (Larry Page) ir Sergejaus Brino (Sergey Brin), bet savo IPO atliko tik 2004 m. – jau po burbulo. Tai leido bendrovei augti privačiai, be rinkos spaudimo, ir atlikti IPO tik tada, kai turėjo aiškų ir pelningą verslo modelį (reklamos paieškos rezultatuose).
Google tapo didžiausiu dot-com eros paradoksu: bendrovė, kuri geriausiai įkūnijo interneto potencialą, išvengė burbulo, nes į viešąją rinką atėjo per vėlai, kad būtų į jį pakliuvusi.
Burbulo sprogimas: 2000 m. kovas – 2002 m. spalis
Pirmieji lūžio ženklai
2000 m. pradžioje keletas veiksnių ėmė drumsti vandenį:
- Federalinis rezervas kėlė palūkanų normas: Nuo 1999 m. birželio iki 2000 m. gegužės Fed pakėlė palūkanų normą šešis kartus – nuo 4,75 % iki 6,5 %. Tai brangino skolinimąsi ir mažino pinigų srautą į rizikingus investavimus.
- Barron’s straipsnis: 2000 m. kovo 20 d. finansų žurnalas Barron’s paskelbė straipsnį „Burning Up”, kuriame išanalizavo 207 interneto bendroves ir apskaičiavo, kad 51 iš jų, esamu pinigų deginimo tempu, pasibaigs pinigai per 12 mėnesių.
- Mokesčių sezonas: 2000 m. balandį daugelis investuotojų, uždirbtų didžiulių kapitalo prieaugio mokesčių 1999 m. pelno, turėjo parduoti akcijas, kad sumokėtų mokesčius.
Kovo 10 d.: viršūnė
2000 m. kovo 10 d. NASDAQ Composite indeksas pasiekė savo aukščiausią tašką: 5 048,62. Tą pačią dieną niekas nežinojo, kad tai viršūnė. Žmonės vis dar pirko, vis dar tikėjo, vis dar planavo ateitį, kurioje akcijos kils amžinai.
Kritimas
Po kovo 10 d. prasidėjo nuosmukis, kuris truko daugiau nei dvejus metus:
| Data | NASDAQ lygis | Kritimas nuo piko |
|---|---|---|
| 2000 m. kovo 10 d. (pikas) | 5 048,62 | — |
| 2000 m. balandžio 14 d. | 3 321 | −34 % |
| 2000 m. gruodis | 2 470 | −51 % |
| 2001 m. rugsėjis (po 9/11) | 1 423 | −72 % |
| 2002 m. spalio 9 d. (dugnas) | 1 114,11 | −77,9 % |
Per 30 mėnesių NASDAQ prarado beveik keturis penktadalius savo vertės. Iš rinkos išgaravo apie 5 trilijonų dolerių.
Palyginimui: 1929 m. Wall Street krachas nuo piko iki dugno truko 34 mėnesius ir prarado 89 % vertės. Dot-com krachas masteliu buvo panašus, nors ekonominės pasekmės buvo žymiai švelesnės.
Bankrotų banga
2000–2002 m. bankrutavo šimtai interneto bendrovių. Kai kurios jų:
- Pets.com (2000 m. lapkritis) – prarado 300 mln. dolerių
- Boo.com (2000 m. gegužė) – prarado 188 mln. dolerių
- Webvan (2001 m. liepa) – prarado 800+ mln. dolerių
- eToys.com (2001 m. kovas) – prarado 190+ mln. dolerių
- Kozmo.com (2001 m. balandis) – pristatymo per valandą paslauga, prarado 280 mln. dolerių
- Flooz.com (2001 m. rugpjūtis) – internetinė valiuta (proto-kriptovaliuta), prarado 50 mln. dolerių
- GeoCities – nupirktas Yahoo! už 3,6 mlrd. dolerių 1999 m., uždarytas 2009 m.
Likę gyvi, bet smarkiai nukentėję:
- Amazon – akcijų kaina krito 95 %, bet bendrovė išgyveno.
- Cisco – akcijų kaina krito 86 % (nuo 80 iki 11 dolerių). Cisco prieškrachinis rinkos kapitalizacijos pikas (555 mlrd. dolerių, trumpam tapusi vertingiausia pasaulio bendrove) nebuvo pasiektas daugiau nei du dešimtmečius.
- Intel – akcijų kaina krito 80 %.
- Yahoo! – krito 97 % (nuo 118 iki 4 dolerių).
- Sun Microsystems – krito 97 %. Bendrovė niekada neatsigavo ir 2010 m. buvo nupirkta Oracle.
Kodėl burbulas pūtėsi: gilesni veiksniai
1. Pigūs pinigai ir mažos palūkanų normos
1990-ųjų antroje pusėje Federalinis rezervas laikė palūkanų normas gana žemai, ypač po 1998 m. LTCM krizės ir Azijos finansų krizės. Pigūs pinigai ieškojo grąžos, ir technologijų akcijos atrodė kaip ideali vieta.
Rizikos kapitalo fondai (venture capital) buvo užsipildę pinigų ir ieškojo, kur juos investuoti. 1999 m. rizikos kapitalo investicijos JAV pasiekė 54 mlrd. dolerių – penkis kartus daugiau nei 1995 m.
2. Wall Street paskatų struktūra
Investiciniai bankai uždirbo milžiniškas sumas iš IPO organizavimo. Kiekvienas IPO reiškė komisinių mokesčių srautą. Bankų analitikai, kurie turėjo nepriklausomai vertinti bendroves, iš tikrųjų buvo paskatinti rekomenduoti „pirkti”, nes tai padėdavo pritraukti IPO klientus.
Po burbulo sprogimo paaiškėjo, kad daugelis žinomų analitikų privačiai apie savo rekomenduojamas bendroves rašė visiškai kitaip nei viešai. Henris Blodžetas (Henry Blodget) iš Merrill Lynch, vienas garsiausių interneto analitikų, vidiniuose el. laiškuose vadino kai kurias savo rekomenduojamas bendroves „šiukšlėmis” (junk), nors viešai jas vertino „stipriai pirkti”. Vėliau jis buvo nubaustas ir jam uždrausta dirbti vertybinių popierių pramonėje.
Džekas Grubmanas (Jack Grubman) iš Salomon Smith Barney telekomunikacijų sektoriuje elgėsi panašiai – jo rekomendacijos padėjo pritraukti lukratyvius investicinės bankininkystės sandorius, bet investuotojams kainavo milijardus.
3. Žiniasklaida ir CNBC efektas
Finansinė žiniasklaida, ypač televizijos kanalas CNBC, tapo burbulo reklamos mašina. CNBC reitingai 1999 m. pasiekė aukščiausią tašką – kanalas buvo įjungtas kiekvienoje brokerių kontoroje, daugelyje biurų ir net sporto baruose.
Televizijos laidose buvo kalbinami dot-com steigėjai ir analitikai, kurie prognozavo amžiną augimą. Kritiški balsai gaudavo mažiau eterio laiko, nes jie buvo „nuobodūs” ir nesukeldavo žiūrovų entuziazmo.
Maria Bartiromo iš CNBC tapo vienu žinomiausių žurnalistų Amerikoje – jos laidos iš NYSE prekybos salės pritraukdavo milžiniškas auditorijas.
4. Mažmeniniai investuotojai ir internetinė prekyba
Dot-com era sutapo su internetinės prekybos akcijomis atsiradimu. E*Trade, Ameritrade ir kiti internetiniai brokeriai leido bet kam su kompiuteriu ir modemu pirkti ir parduoti akcijas už kelis dolerius komisiniu mokesčiu (anksčiau tai kainavo 50–100 dolerių per sandorį pas tradicinį brokerį).
„Dienos prekybininkai” (day traders) – žmonės, kurie paliko savo darbus ir ėmė prekiauti akcijomis iš namų – tapo kultūriniu fenomenu. Kai kurie iš jų per trumpą laiką uždirbo šimtus tūkstančių dolerių. Jų sėkmės istorijos buvo plačiai skelbiamos žiniasklaidoje, inspiruodamos vis daugiau žmonių pamėginti laimę.
Realybė buvo mažiau glamūriška: tyrimai vėliau parodė, kad apie 90 % dienos prekybininkų prarado pinigus ilguoju laikotarpiu.
5. „Naujoji ekonomika” ir intelektualinis alibis
Burbulą palaikė ir intelektualinis pateisinimas. Ekonomistai ir verslo guru kalbėjo apie „naująją ekonomiką”, kurioje tradicinės ekonomikos taisyklės nebegalioja:
- Infliacija yra mirusi.
- Verslo ciklai yra praeitis.
- Produktyvumas augs amžinai dėl technologijų.
- Vertinimas pagal pelną yra pasenęs – svarbu tik augimo tempai.
Kevinas Kellis (Kevin Kelly), Wired žurnalo redaktorius, 1998 m. knygoje „New Rules for the New Economy” tvirtino, kad tinklo ekonomikoje vertė kyla iš gausos, ne trūkumo, ir kad tradiciniai ekonomikos dėsniai turi būti perrašyti.
Šios idėjos nebuvo visiškai klaidingos – technologijos iš tiesų pakeitė kai kuriuos ekonominius modelius. Bet skirtumas tarp „kai kurie dalykai keičiasi” ir „viskas keičiasi” buvo tas skirtumas, kuris kainavo investuotojams trilijonus.
Žmogiškoji kaina
Silicio slėnio griūtis
Kai burbulas sprogo, Silicio slėnis (Silicon Valley) patyrė skausmingą atbudimą:
- Masinis atleidimas: Per 2000–2003 m. technologijų sektoriuje buvo atleista apie 200 000 darbuotojų vien Bay Area regione.
- Nekilnojamojo turto kainų kritimas: San Franciske ir Silicio slėnyje butų nuomos kainos, kurios buvo pasiekusios absurdiškas aukštumas, krito 20–40 %.
- Tuščios ofiso patalpos: Silicio slėnyje ofisų laisvos patalpos padidėjo nuo beveik 0 % iki 25 %.
Paprastų investuotojų nuostoliai
Daugelis mažmeninių investuotojų, kurie pirmą kartą investavo per dot-com erą, prarado reikšmingą dalį savo santaupų. Kai kurie investavo pensijų fondų pinigus į technologijų akcijas, tikėdamiesi greito praturtėjimo. Kai NASDAQ krito 78 %, jie prarado ne tik „lengvus pinigus”, bet ir realias santaupas senatvei.
Skaudžiausia buvo tai, kad daugelis pardavė savo akcijas ties dugnu – 2001–2002 m. – ir daugiau niekada neinvestavo. Jie praleido vėlesnį rinkos atsigavimą ir ilgą „bulių” rinką, kuri tęsėsi iki 2007 m.
Psichologinis poveikis
Dot-com krachas paliko gilų pėdsaką investuotojų psichologijoje. Visa karta amerikiečių, kurie brendo 2000-aisiais, tapo skeptiškesni akcijų rinkos atžvilgiu. Tyrimai rodo, kad žmonės, patyrę didelį rinkos nuosmukį jaunystėje, visą gyvenimą investuoja konservatyviau.
Telekomunikacijų katastrofa: pamiršta burbulo dalis
Dot-com burbulas dažnai siejamas su interneto startuoliais, bet lygiagrečiai vyko ir mažiau žinomas, bet finansiškai dar didesnis burbulas – telekomunikacijų sektoriuje.
Optinio pluošto karštligė
1990-aisiais telekomunikacijų bendrovės investavo šimtus milijardų dolerių į optinio pluošto tinklus, tikėdamos, kad interneto duomenų srautai augs 1000 % per metus amžinai. Bendrovės kaip WorldCom, Global Crossing, JDS Uniphase ir Nortel Networks tapo rinkos žvaigždėmis.
Nortel Networks – Kanados telekomunikacijų milžinė – savo pike buvo verta 398 mlrd. Kanados dolerių ir sudarė beveik trečdalį visos Kanados TSE 300 indekso vertės. Jos akcijų kaina krito 99 %, ir 2009 m. bendrovė bankrutavo.
WorldCom: didžiausia apskaitos apgaulė
WorldCom, antra didžiausia JAV ilgojo nuotolio telekomunikacijų bendrovė, 2002 m. buvo pagauta falsifikavusi savo apskaitą 11 mlrd. dolerių sumai – tuo metu didžiausia apskaitos apgaulė JAV istorijoje. Bendrovės vadovas Bernis Ebersas (Bernie Ebbers) buvo nuteistas 25 metams kalėjimo.
WorldCom bankrotas (2002 m. liepa) buvo didžiausias korporacinis bankrotas JAV istorijoje – kol 2008 m. jį pralenkė Lehman Brothers.
Enron – ne technologijų bendrovė, bet eros simbolis
Nors Enron nebuvo technologijų bendrovė (ji prekiavo energija ir dujomis), jos žlugimas 2001 m. gruodį tapo dot-com eros epilogu. Enron naudojo sudėtingas apskaitos schemas, kad paslėptų milžiniškus nuostolius ir sukurtų pelno iliuziją – tokia pati logika, kuria vadovavosi daugelis dot-com bendrovių, tik dar ciniškiau.
Reguliavimo pokyčiai po burbulo
Sarbanes-Oxley aktas (2002 m.)
Reaguodamas į Enron, WorldCom ir kitų bendrovių apskaitos skandalus, JAV Kongresas 2002 m. priėmė Sarbanes-Oxley aktą – vieną griežčiausių įmonių valdymo ir apskaitos reguliavimo įstatymų JAV istorijoje.
Pagrindinės nuostatos:
- Vadovų asmeninė atsakomybė: Bendrovės generalinis direktorius ir finansų direktorius turi asmeniškai patvirtinti finansinių ataskaitų tikslumą. Už melagingą patvirtinimą gresia baudžiamoji atsakomybė.
- Audito komitetų nepriklausomumas: Audito komitetas turi būti sudarytas iš nepriklausomų direktorių tarybos narių.
- Vidaus kontrolės reikalavimai: Bendrovės turi dokumentuoti ir testuoti savo vidaus finansinės kontrolės sistemas.
- Apskaitos firmų reguliavimas: Sukurta Viešųjų bendrovių apskaitos priežiūros taryba (PCAOB), prižiūrinti audito firmas.
Analitikų nepriklausomumas
2003 m. dešimt didžiausių Wall Street firmų pasiekė „globalų susitarimą” (Global Settlement) su reguliatoriais, pagal kurį:
- Investicinės bankininkystės ir tyrimų padaliniai turi būti atskirti (vadinamoji „kinų siena”).
- Analitikų atlygis negali būti susietas su investicinės bankininkystės pajamomis.
- Bendrovės sumokėjo 1,4 mlrd. dolerių baudų.
Dot-com eros kultūra ir atmosfera
Startuolių kultūra
Dot-com era sukūrė startuolių kultūrą, kuri, nors ir modifikuota, egzistuoja iki šiol. 1999 m. Silicio slėnio startuoliai buvo žinomi dėl:
- Laviškai biurų: Stalo futbolo stalai, nemokami pietūs, „bean bag” kėdės, šunys biure.
- „Launch parties”: Bendrovės, kurios dar neturėjo produkto, rengdavo šimtų tūkstančių dolerių vakarėlius savo svetainės „paleidimui”.
- Super Bowl reklamos: 2000 m. Super Bowl, vadinamas „Dot-com Super Bowl”, turėjo 17 interneto bendrovių reklamų. Kiekviena reklama kainavo 2,2 mln. dolerių. Dauguma šių bendrovių per metus bankrutavo.
- Absurdiškų vizitinių kortelių titulų: „Chief Visionary Officer”, „Director of Cool”, „Head of Magic”.
„Burn rate” kaip statuso simbolis
Dot-com eroje bendrovės „pinigų deginimo tempas” (burn rate) – kiek pinigų per mėnesį bendrovė praleidžia – paradoksaliai tapo statuso simboliu. Kuo greičiau degini pinigus, tuo greičiau audi. Kuo greičiau audi, tuo labiau investuotojai tave vertina.
Bendrovės kaip Kozmo.com (pristatymas per valandą), UrbanFetch ir kitos degino po kelis milijonus dolerių per savaitę ir tuo didžiavosi.
Pop kultūra
Dot-com era paliko ryškų pėdsaką populiariojoje kultūroje:
- Televizija: Laidos apie dienos prekybą tapo hitu. CNBC „Squawk Box” buvo viena populiariausių ryto laidų Amerikoje.
- Reklama: Interneto bendrovių reklamos buvo visur – autobusų stotelėse, stadionuose, laikraščiuose.
- Kalba: Frazės kaip „B2B”, „B2C”, „e-commerce”, „click-through rate” ir „eyeballs” tapo kasdienio žodyno dalimi.
Pamokos, kurios aktualios šiandien
1. Technologija gali būti teisinga, bet laikas – klaidingas
Dot-com eros vizionieriai dažnai buvo teisūs dėl ateities: žmonės iš tiesų perka maistą internetu (Webvan vizija → Instacart), perka gyvūnų maistą internetu (Pets.com vizija → Chewy.com), žiūri vaizdo turinį internetu (Pseudo.com vizija → YouTube, Netflix). Bet jie buvo teisūs 10–15 metų per anksti, kai technologinė infrastruktūra (plačiajuostis internetas, išmanieji telefonai) dar nebuvo pasiruošusi.
Pamoka investuotojams: teisinga vizija su klaidingu laiku yra finansiškai neatskiriama nuo klaidingos vizijos.
2. Verslo modelis svarbiau nei augimas
Dot-com era parodė, kas nutinka, kai rinka ignoruoja pagrindinį klausimą: „Kaip ši bendrovė uždirbs pinigus?” Augimas be kelio į pelningumą yra tik labai brangus hobis.
Ši pamoka buvo laikinai pamiršta 2010-aisiais, kai naujos kartos startuoliai (Uber, WeWork, Snapchat) vėl buvo vertinami milijardais be pelno. Bet atmintis apie dot-com erą padėjo investuotojams greičiau reaguoti – WeWork IPO žlugimas 2019 m. parodė, kad rinka jau nebėra tokia lengvatikiška.
3. Ekspertai gali klysti kolektyviai
Dot-com eroje ne tik paprasti investuotojai, bet ir Wall Street analitikai, universitetų profesoriai, žurnalistai ir politikai tikėjo, kad „senos taisyklės nebegalioja”. Kai visi ekspertai sutaria dėl to paties, tai turėtų kelti nerimą, o ne pasitikėjimą.
4. Reguliavimas atsilieka nuo inovacijų
Dot-com era atskleidė, kad finansų reguliavimas nebuvo pasiruošęs interneto erai. Analitikų interesų konfliktai, apskaitos manipuliacijos ir nepakankama investuotojų apsauga – visa tai egzistavo, nes reguliatoriai nespėjo prisitaikyti prie naujos tikrovės.
Ši problema kartojasi kiekvienoje naujoje eroje: po 2008 m. su bankų reguliavimu, šiandien – su kriptovaliutomis ir dirbtiniu intelektu.
5. Burbulai nepanaikina technologijos vertės
Galbūt svarbiausia pamoka: tai, kad technologija sukūrė burbulą, nereiškia, kad technologija yra bevertė. Internetas po burbulo sprogimo netapo mažiau svarbus – priešingai, jis tapo dar svarbesnis. Tiesiog procesas užtruko ilgiau ir buvo skausmingesnis, nei optimistai tikėjosi.
Bendrovės, kurios išgyveno (Amazon, eBay, Google), sukūrė trilijonų dolerių vertės pramonę. Burbulas buvo skausminga, bet būtina fazė technologijos brendimo procese.
Dot-com ir šiandieniniai burbulai: paralėlės
| Aspektas | Dot-com (1997–2000) | Kriptovaliutos (2017–2018 / 2021–2022) |
|---|---|---|
| Pasakojimas | „Internetas keičia viską” | „Blockchain keičia viską” |
| Vertinimo metodas | „Akių poros”, svetainės lankytojai | „Bendruomenės dydis”, „TVL” |
| Investuotojų profilis | Mažmeniniai, dienos prekybininkai | Mažmeniniai, Reddit/Twitter vartotojai |
| Reguliavimo aplinka | Silpna, nepasiruošusi | Silpna, nepasiruošusi |
| Garsi žlugusi bendrovė | Pets.com, Webvan | FTX, Terra/Luna |
| Kas išgyveno ir klesti | Amazon, eBay, Google | Dar per anksti vertinti |
Paralėlės stulbinamai panašios. Skirtumas tas, kad kriptovaliutų era turi dot-com eros patirtį, iš kurios gali mokytis. Klausimas, ar ji mokosi.
Chronologinė santrauka
- 1993 m. – Mosaic naršyklė padaro internetą prieinamą plačiajai visuomenei.
- 1994 m. – Įkurtas Amazon.com (kaip internetinė knygynas).
- 1995 m. rugpjūtis – Netscape IPO: pirmoji dot-com sensacija.
- 1996 m. gruodis – Grynspeinas perspėja apie „iracionalų entuziazmą”.
- 1997 m. – Amazon IPO. Rizikos kapitalo investicijos pradeda sparčiai augti.
- 1998 m. – Įkurtas Google. TheGlobe.com IPO: pirmos dienos rekordas (+606 %).
- 1999 m. – NASDAQ pakyla 86 % per metus. 457 IPO. Super Bowl reklamos nuo dot-com bendrovių.
- 2000 m. kovo 10 d. – NASDAQ pasiekia piką: 5 048,62.
- 2000 m. balandis – NASDAQ per kelias savaites krenta 34 %.
- 2000 m. lapkritis – Pets.com bankrutuoja.
- 2001 m. kovas – eToys.com bankrutuoja.
- 2001 m. liepa – Webvan bankrutuoja.
- 2001 m. rugsėjis – Rugsėjo 11 d. teroristinės atakos dar labiau smukdo rinkas.
- 2001 m. gruodis – Enron bankrutuoja.
- 2002 m. liepa – WorldCom bankrutuoja. Sarbanes-Oxley aktas priimtas.
- 2002 m. spalio 9 d. – NASDAQ pasiekia dugną: 1 114,11 (−77,9 % nuo piko).
- 2015 m. balandis – NASDAQ pirmą kartą viršija 5 048 ribą – praėjus 15 metų po piko.
Apibendrinimas
Dot-com burbulas buvo paradoksas: žmonės buvo teisūs dėl ateities ir visiškai klydo dėl dabarties. Internetas iš tiesų pakeitė viską – prekybą, komunikaciją, pramogas, darbą, švietimą. Bet jis to nepadarė per 18 mėnesių ir ne per bendroves, kurios pardavinėjo šunų maistą su nuostoliu.
Burbulas priminė seną tiesą, kurią kiekviena karta turi išmokti pati: rinkos gali būti iracionalios ilgiau, nei investuotojas gali būti mokus. Tą frazę priskiriamą ekonomistui Džonui Meynardui Keinsui (John Maynard Keynes), 1999 m. galėjo patvirtinti kiekvienas, kas bandė stoti prieš burbulą per anksti.
Šiandien, kai dirbtinio intelekto bendrovės vertinamos dešimtimis ir šimtais milijardų, kai nauji pasakojimai apie „viską keičiančias technologijas” skamba per finansinę žiniasklaidą, ir kai investuotojų entuziazmas vėl lenkia įrodytus rezultatus, dot-com eros pamokos yra gyvesnės nei bet kada.
Tikrasis klausimas nėra „ar bus naujas burbulas?” – burbulai kartojasi su kiekviena nauja technologine era. Tikrasis klausimas: kurios šiandienos bendrovės yra Amazon, o kurios – Pets.com? Atsakymas paprastai paaiškėja tik tada, kai burbulas jau sprogęs.