Forex platformos jau seniai nebėra tik valiutų porų prekybos vieta. Šiandien daugelis brokerių per tą pačią MetaTrader ar cTrader platformą siūlo prekiauti akcijų indeksais, žaliavomis, kriptovaliutomis ir net pavienėmis akcijomis. Iš visų šių papildomų instrumentų akcijų indeksai, tokie kaip S&P 500, DAX 40 ir FTSE 100, tapo vieni populiariausių tarp mažmeninių treiderių.
Priežastis paprasta: indeksai suteikia galimybę prekiauti visu akcijų rinkos segmentu vienu paspaudimu, nereikalaujant analizuoti kiekvienos atskiros bendrovės. Bet yra svarbus niuansas. Akcijų indeksų CFD veikia kitaip nei valiutų poros, ir treideriai, kurie to nesupranta, daro brangiai kainuojančias klaidas.
Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra akcijų indeksų CFD, kuo jų prekyba skiriasi nuo Forex, kaip veikia maržos reikalavimai, dividendų korekcijos ir rollover kaštai, ir kaip visa tai paveikia jūsų realų pelną.
Kas yra akcijų indeksas ir ką reiškia jo „prekyba”
Akcijų indeksas yra skaičius, kuris atspindi tam tikros grupės akcijų bendrą vertės pokytį. Jis veikia kaip termometras, kuris matuoja ne vienos bendrovės, o visos rinkos arba tam tikro sektoriaus „temperatūrą”.
Trys populiariausi indeksai Forex platformose
S&P 500 (US500)
Apima 500 didžiausių JAV bendrovių pagal rinkos kapitalizaciją. Tai plačiausiai stebimas pasaulio akcijų indeksas. Į jį įeina tokios bendrovės kaip Apple, Microsoft, Amazon, NVIDIA, Tesla ir kitos. S&P 500 atspindi apie 80% visos JAV akcijų rinkos vertės, todėl jis dažnai laikomas visos JAV ekonomikos barometru.
DAX 40 (DE40)
Apima 40 didžiausių Vokietijos bendrovių, kurios prekiauja Frankfurto biržoje (Xetra). Tai svarbiausias Europos indeksas, apimantis tokias bendroves kaip SAP, Siemens, Allianz, Deutsche Telekom ir BMW. DAX yra „Total Return” indeksas, kas reiškia, kad dividendai yra automatiškai reinvestuojami į indekso skaičiavimą (apie tai plačiau aptarsime vėliau).
FTSE 100 (UK100)
Apima 100 didžiausių bendrovių, kurios prekiauja Londono biržoje (LSE). Tai pagrindinis Jungtinės Karalystės akcijų rinkos indeksas, apimantis tokias bendroves kaip Shell, AstraZeneca, HSBC, Unilever ir BP. FTSE 100 yra stipriai susijęs su žaliavų kainomis, nes didelę indekso dalį sudaro naftos, kasybos ir išteklių bendrovės.
Ką reiškia „prekiauti indeksu”
Pats indeksas yra tik skaičius, statistinis matmuo. Jūs negalite nusipirkti „S&P 500 indekso” tiesiogiai, nes tai nėra fizinis turtas. Tai, ką jūs perkate per Forex platformą, yra CFD (Contract for Difference), sandoris dėl skirtumo, kurio vertė seka indekso kainą.
Kai atidarote S&P 500 CFD pirkimo poziciją ir indeksas pakyla 50 punktų, jūs uždirbate tų 50 punktų vertę. Kai indeksas nukrenta 50 punktų, jūs tiek prarandate. Jūs niekada netampate tikruoju akcijų savininku. Negaunate balsavimo teisių, negalite dalyvauti akcininkų susirinkimuose. Jūs tiesiog prekiaujate kainos judėjimu.
Tai turi ir privalumų, ir trūkumų, kuriuos aptarsime toliau.
Pagrindiniai skirtumai tarp indeksų CFD ir valiutų porų
Treideris, kuris metus prekiavo EUR/USD ir pereina prie S&P 500 CFD, greitai pastebės, kad tai yra skirtingas žaidimas. Ne blogiau, ne geriau, bet kitoks. Ir tie skirtumai turi tiesioginę įtaką strategijai, rizikos valdymui ir pelningumui.
1. Prekybos valandos
Forex: valiutų rinka dirba beveik nepertraukiamai nuo sekmadienio vakaro iki penktadienio vakaro (24/5). EUR/USD galima prekiauti bet kuriuo paros metu, ir likvidumas yra pakankamas visose trijose pagrindinėse sesijose.
Indeksų CFD: kiekvienas indeksas turi savo prekybos valandas, kurios dažniausiai atitinka atitinkamos biržos darbo laiką (su nedideliu pratęsimu):
| Indeksas | Pagrindinės prekybos valandos (Lietuvos laiku) | Pratęstos valandos |
|---|---|---|
| S&P 500 (US500) | 16:30 – 23:00 | Kai kurie brokeriai siūlo beveik 24 val. su pertraukomis |
| DAX 40 (DE40) | 09:00 – 17:30 | Pratęsta prekyba iki 23:00 su kai kuriais brokeriais |
| FTSE 100 (UK100) | 10:00 – 18:30 | Pratęsta prekyba su didesniu spread’u |
Praktinė reikšmė: skirtingai nuo Forex, kur galite stebėti poziciją bet kuriuo metu, indeksų CFD turi aiškias sesijų ribas. Po pagrindinių prekybos valandų spread’ai dažnai stipriai išsiplečia, likvidumas sumažėja, o kainų svyravimai gali būti nenuspėjami. Daugelis patyrusių treiderių vengia atidaryti naujas pozicijas pratęstomis valandomis.
Be to, indeksai turi „gap’us” (kainos tarpus). Kai biržos ryte atsidaro, kaina gali atsidarti žymiai aukščiau arba žemiau vakarykštės uždarymo kainos. Forex rinkoje tokie gap’ai yra reti (pasitaiko tik savaitgaliais), bet indeksų rinkoje jie vyksta kiekvieną rytą.
Gap’o rizika: jei jūsų stop loss buvo nustatytas ties tam tikra kaina, o rinka atsidarė žymiai žemiau tos kainos (gap down), jūsų stop loss bus įvykdytas ne ties jūsų nustatyta kaina, o ties atidarymo kaina, ir jūsų nuostolis gali būti didesnis nei planavote. Tai ypač aktualu treideriams, kurie palieka pozicijas per naktį.
2. Kainų judėjimo dinamika
Forex: valiutų poros paprastai juda gana lėtai ir sklandžiai. EUR/USD gali pajudėti 50–80 punktų per dieną įprastomis sąlygomis, o staigūs 100+ punktų judėjimai dažniausiai siejasi su svarbiais ekonominiais duomenimis ar centrinių bankų sprendimais.
Indeksų CFD: akcijų indeksai gali judėti žymiai stipriau ir greičiau. S&P 500 reguliariai juda 30–60 punktų per dieną, o tai doleriais (priklausomai nuo kontrakto dydžio) gali reikšti žymiai didesnius pelnus arba nuostolius nei panašaus dydžio Forex pozicija. DAX yra ypač nepastovus, dienos amplitudė dažnai siekia 150–300 punktų.
Svarbūs nepastovumo veiksniai indeksams:
- Bendrovių ataskaitų sezonas (Earnings season). Keturis kartus per metus, kai didžiosios bendrovės skelbia ketvirtinius rezultatus, indeksų nepastovumas gali padidėti 2–3 kartus. Vienos bendrovės (pvz., Apple ar NVIDIA) ataskaita gali pajudinti visą S&P 500 indeksą.
- Fed, ECB ir Bank of England sprendimai. Centrinių bankų palūkanų normų sprendimai veikia ne tik valiutas, bet ir akcijų indeksus, dažnai net stipriau. Fed palūkanų normos pakėlimas gali nusmukdyti S&P 500 per šimtus punktų per kelias valandas.
- Geopolitiniai įvykiai. Karai, prekybos ginčai, sankcijos, politinės krizės gali sukelti staigius ir stiprius indeksų judėjimus. 2020 m. COVID pandemijos pradžioje S&P 500 krito beveik 34% per mažiau nei mėnesį.
- Rinkos sentimentas ir VIX. Akcijų rinkos yra labiau veikiamos „baimės ir godumo” ciklo nei Forex. VIX indeksas (vadinamas „baimės indeksu”) matuoja S&P 500 opcijų numatomą nepastovumą ir yra puikus įrankis nustatyti, ar rinka yra ramioje ar neramioje fazėje.
3. Spread’o struktūra
Forex: pagrindinių valiutų porų spread’ai yra maži ir santykinai stabilūs. EUR/USD spread’as ECN sąskaitoje gali būti 0.1–0.5 punkto, o standartinėje sąskaitoje 1.0–1.5 punkto.
Indeksų CFD: spread’ai yra didesni nei pagrindinių Forex porų, bet jie taip pat stipriai skiriasi tarp indeksų:
| Indeksas | Tipinis spread’as (punktais) pagrindinėmis valandomis | Tipinis spread’as pratęstomis valandomis |
|---|---|---|
| S&P 500 (US500) | 0.4 – 1.0 | 1.5 – 4.0 |
| DAX 40 (DE40) | 1.0 – 2.5 | 3.0 – 8.0 |
| FTSE 100 (UK100) | 1.0 – 2.0 | 2.5 – 6.0 |
Svarbus niuansas: indeksų spread’as punktais gali atrodyti panašus į Forex, bet punkto vertė yra skirtinga. S&P 500 CFD 1 punktas standartiniame kontrate dažniausiai yra lygus 1 USD (arba 10 USD, arba 50 USD, priklausomai nuo brokerio ir kontrakto specifikacijos). DAX 40 CFD 1 punktas gali būti lygus 1 EUR. Todėl visada tikrinkite konkrečią punkto vertę savo brokerio specifikacijose, prieš atidarydami poziciją.
4. Sverto (leverage) ir maržos skirtumai
Čia prasideda vienas svarbiausių skirtumų, kuris daugelį pradedančiųjų treiderių užklumpa nepasiruošusius.
Forex: Europos brokeriai (reguliuojami ESMA) siūlo iki 1:30 svertą pagrindinėms valiutų poroms ir iki 1:20 mažiau likvidžioms poroms. Tai reiškia, kad norint kontroliuoti 100,000 EUR poziciją EUR/USD porose, reikia 3,333 EUR maržos (3.33%).
Indeksų CFD: ESMA reguliuojami brokeriai siūlo iki 1:20 svertą pagrindiniams indeksams (S&P 500, DAX, FTSE) ir iki 1:10 mažiau populiariems indeksams.
| Instrumentas | Maksimalus svertas (ESMA) | Maržos reikalavimas | Pavyzdys: 1 loto pozicija |
|---|---|---|---|
| EUR/USD | 1:30 | 3.33% | ~3,333 EUR maržos 100,000 EUR pozicijai |
| S&P 500 CFD | 1:20 | 5% | ~1,375 EUR maržos 27,500 EUR pozicijai* |
| DAX 40 CFD | 1:20 | 5% | ~950 EUR maržos 19,000 EUR pozicijai* |
| FTSE 100 CFD | 1:20 | 5% | ~470 EUR maržos 9,400 EUR pozicijai* |
*Pozicijos dydis priklauso nuo kontrakto specifikacijos ir dabartinės indekso kainos.
Ką tai reiškia praktikoje:
Didesnė maržos reikalavimas (5% vietoj 3.33%) reiškia, kad jums reikia daugiau laisvų lėšų sąskaitoje, kad galėtumėte atidaryti ir palaikyti indeksų poziciją. Tai turi tiesioginių pasekmių:
- Mažiau pozicijų vienu metu. Su ta pačia sąskaitos suma galite atidaryti mažiau indeksų CFD pozicijų nei Forex pozicijų.
- Artimesnis margin call. Didesnė maržos dalis yra „užrakinta” atidarytoje pozicijoje, todėl laisva marža (free margin) yra mažesnė, ir margin call lygis pasiekiamas greičiau.
- Svertų skirtumai tarp reguliatorių. Brokeriai, reguliuojami ne ESMA (pvz., Australijos ASIC ar tarptautiniai brokeriai), gali siūlyti didesnį svertą indeksams (1:100 ar net 1:200), bet tai žymiai padidina riziką.
Maržos skaičiavimo pavyzdys: S&P 500 CFD
Tarkime, S&P 500 indeksas yra ties 5,500 punktų, o jūsų brokerio 1 standartinis S&P 500 CFD kontraktas yra lygus indekso kaina × 1 USD.
- Pozicijos vertė: 5,500 × 1 = 5,500 USD
- Maržos reikalavimas (5%): 5,500 × 0.05 = 275 USD
- Tai reiškia, kad 275 USD užtenka kontroliuoti 5,500 USD vertės poziciją.
Bet jei indeksas nukrenta 100 punktų (kas yra visiškai normalus dienos judėjimas), jūsų nuostolis yra 100 USD, kas sudaro 36% jūsų maržos. Palyginkite tai su EUR/USD, kur 100 punktų judėjimas mini lotui (0.1 loto) reikštų 10 USD nuostolį.
Svertinė prekyba indeksais gali greitai padidinti ir pelną, ir nuostolius, todėl pozicijų dydžio valdymas yra ypač svarbus.
Dividendų korekcija: kas tai ir kodėl ji unikali indeksų CFD
Tai yra bene labiausiai nesuprastas indeksų CFD prekybos aspektas. Daugelis treiderių, perėję iš Forex, pirmą kartą susiduria su dividendų korekcija ir nežino, ką su ja daryti.
Kaip veikia dividendai tikroje akcijų rinkoje
Kai bendrovė, įeinanti į indeksą, moka dividendus savo akcininkams, jos akcijos kaina „ex-dividend” dieną sumažėja maždaug dividendo dydžiu. Tai logiška: bendrovė išmokėjo dalį savo grynųjų pinigų akcininkams, todėl pati bendrovė tapo mažiau verta.
Jei Apple moka 0.25 USD dividendą vienai akcijai, Apple akcijos kaina „ex-dividend” dieną paprastai nukrenta apie 0.25 USD. Kadangi Apple yra S&P 500 indekso dalis (ir turi nemažą svorį), šis kainos kritimas truputį sumažina ir patį S&P 500 indeksą.
Kaip tai veikia CFD lygmenyje
Kai prekiaujate indeksų CFD, jūs nesate tikrasis akcijų savininkas, todėl negaunate tikrų dividendų. Bet indekso kaina vis tiek krenta dėl dividendo, ir jei brokeris nekompensuotų šio efekto, CFD treideriai patirtų nesąžiningą nuostolį (arba gautų nesąžiningą pelną).
Štai kodėl brokeriai taiko dividendų korekciją:
Jei laikote pirkimo (long) poziciją: jūsų sąskaitoje bus pridėtas dividendo korekcijos kreditą atitinkantis suma. Tai kompensuoja indekso kainos kritimą dėl dividendo. Jūsų bendra pozicijos vertė (kaina + korekcija) lieka maždaug ta pati.
Jei laikote pardavimo (short) poziciją: iš jūsų sąskaitos bus nuskaitytas dividendo korekcijos debetą atitinkantis suma. Nors indekso kainos kritimas dėl dividendo jums yra palankus (nes laikote short poziciją), korekcija atima tą „nesąžiningą” pelną.
Praktinis pavyzdys
Tarkime, laikote 1 standartinio kontrakto S&P 500 pirkimo poziciją, ir rytoj kelios didelės bendrovės moka dividendus, kurių bendras poveikis indeksui yra 0.50 punkto.
- Indekso kaina nukrenta 0.50 punkto dėl dividendo efekto.
- Jūsų sąskaitoje pridedama 0.50 USD dividendo korekcija (tikslus skaičius priklauso nuo kontrakto dydžio).
- Grynasis efektas: artimas nuliui. Dividendas „negrąžo” nei jūsų pelno, nei nuostolio.
Kodėl tai svarbu žinoti
1. Dividendų korekcijos yra reguliarios, bet nenuspėjamos dydžiu.
Amerikos bendrovės dažniausiai moka dividendus kartą per ketvirtį, ir „ex-dividend” dienos yra paskelbiamos iš anksto. Bet bendras jų poveikis indeksui kiekvieną dieną skiriasi, nes skirtingos bendrovės moka skirtingomis dienomis.
2. Kai kuriomis dienomis dividendų korekcija gali būti didelė.
Ypač S&P 500 indeksui, kai kelios stambios bendrovės moka dividendus tą pačią dieną, bendra korekcija gali siekti 1–3 punktus. Tai atrodo nedaug, bet scalperiui arba treideriui su didele pozicija tai gali būti pastebima suma.
3. DAX 40 yra išimtis.
DAX 40 yra „Total Return” indeksas, kas reiškia, kad dividendai yra automatiškai reinvestuojami į indekso skaičiavimą. Dėl to DAX CFD paprastai neturi atskirų dividendų korekcijų (arba jos yra minimalios), nes dividendų efektas jau yra „įskaičiuotas” į indekso kainą. Tai yra viena priežasčių, kodėl DAX ilgainiui atrodo „brangiau” nei S&P 500, lyginant to paties laikotarpio grafikų kreives, nors procentinis pokytis gali būti panašus.
4. FTSE 100 turi pastebimas dividendų korekcijaS.
FTSE 100 sudėtyje yra daug didelių dividendų mokančių bendrovių (Shell, BP, HSBC, British American Tobacco). Todėl FTSE 100 CFD dividendų korekcijos gali būti pastebimos, ypač ketvirtinių dividendų mokėjimo laikotarpiais (dažniausiai vasaris–kovas ir rugpjūtis–rugsėjis).
Kur rasti dividendų korekcijų informaciją
Daugelis brokerių skelbia dieninį dividendų korekcijų kalendorių savo platformose arba svetainėse. Ieškokite sekcijų pavadintų „Corporate Actions”, „Dividend Adjustments” arba „Index Dividends”. Taip pat šią informaciją galima rasti ekonominiuose kalendoriuose ir finansinių naujienų svetainėse.
Rollover (kontrakto pratęsimas): kas tai ir kiek kainuoja
Rollover, dar vadinamas „swap” arba „financing charge”, yra dar vienas aspektas, kuris skiria indeksų CFD nuo Forex prekybos.
Kas yra rollover indeksų CFD kontekste
Indeksų CFD gali būti dviejų tipų:
1. Neterminuoti (cash) CFD – tai dažniausias tipas, kurį siūlo mažmeniniai brokeriai. Šie kontraktai neturi galiojimo datos ir gali būti laikomi neribotą laiką. Bet už kiekvieną naktį, kai pozicija lieka atidaryta, brokeris taiko „swap” arba „overnight financing” mokestį.
2. Terminuoti (futures-based) CFD – šie kontraktai turi konkrečią galiojimo datą (paprastai kas mėnesį arba kas ketvirtį). Kai kontraktas baigiasi, pozicija automatiškai „perstumiama” (rollover) į kitą kontraktą. Per rollover gali atsirasti kainos skirtumas tarp senojo ir naujojo kontrakto.
Kaip veikia swap/overnight mokesčiai
Forex: kai laikote Forex poziciją per naktį, jums taikomas swap, kuris yra paremtas dviejų valiutų palūkanų normų skirtumu. Swap gali būti teigiamas (jūs gaunate pinigus) arba neigiamas (jūs mokate), priklausomai nuo to, kurią valiutą „skolinatės” ir kurią „laikote”.
Indeksų CFD: overnight mokesčiai indeksų CFD yra beveik visada neigiami (jūs mokate), nepriklausomai nuo to, ar laikote long, ar short poziciją. Tai yra todėl, kad CFD yra svertinis produktas, ir brokeris iš esmės „finansuoja” jūsų pozicijos dalį, kurią dengia svertas.
Overnight mokesčio formulė paprastai atrodo taip:
Overnight mokestis = Pozicijos vertė × (Tarpbankinė palūkanų norma + Brokerio marža) / 365
Pavyzdys:
- Pozicijos vertė: 5,500 USD (1 S&P 500 CFD kontraktas)
- Tarpbankinė palūkanų norma: 5.0% (atitinka Fed palūkanų normą)
- Brokerio marža: 2.5%
- Dieninis mokestis: 5,500 × (5.0% + 2.5%) / 365 = 1.13 USD per naktį
Per mėnesį tai sudaro apie 33.90 USD, per metus apie 412 USD.
Trečiadienio trigubas swap
Panašiai kaip Forex rinkoje, indeksų CFD turi „trečiadienio trigubą swap” (arba kai kuriuose brokeriuose, penktadienio). Vieną savaitės dieną jums bus nuskaitytas trigubas overnight mokestis, kuris dengia savaitgalio dienas, kai rinka nedirba, bet finansavimo kaštai tęsiasi.
Tai reiškia, kad jei jūsų dieninis overnight mokestis yra 1.13 USD, trečiadienį (ar penktadienį, priklausomai nuo brokerio) jums bus nuskaityti 3.39 USD.
Rollover terminuotuose CFD
Jei prekiaujate terminuotais (futures-based) CFD, situacija yra kitokia:
- Nėra dieninio overnight mokesčio (jis jau yra „įskaičiuotas” į kontrakto kainą per futures kontrakto „contango” arba „backwardation”).
- Bet kas mėnesį arba kas ketvirtį, kai kontraktas baigiasi, vyksta rollover, kurio metu jūsų pozicija perkeliama iš besibaigianičio kontrakto į naują.
- Per rollover gali atsirasti kainos „gap’as” (skirtumas tarp senojo kontrakto uždarymo kainos ir naujojo kontrakto atidarymo kainos). Geriausi brokeriai koreguoja šį skirtumą, kad treideris neprarastų ir neužirbtų dėl rollover techninio efekto, bet ne visi brokeriai tai daro.
Praktiniai patarimai dėl rollover kaštų
1. Skaičiuokite rollover kaštus prieš atidarydami ilgalaikes pozicijas.
Jei planuojate laikyti S&P 500 CFD poziciją kelis mėnesius, overnight mokesčiai gali „suvalgyti” didelę pelno dalį. Pavyzdžiui, 412 USD per metus nuo vieno standartinio kontrakto reiškia, kad indeksas turi pakilti maždaug 412 punktų vien tam, kad padengtumėte finansavimo kaštus.
2. Palyginkite cash ir futures-based CFD.
Jei planuojate ilgalaikes pozicijas (savaites ar mėnesius), terminuoti CFD gali būti pigesni, nes neturi dieninio overnight mokesčio. Trumpalaikėms pozicijoms (dienos prekyba) cash CFD yra patogesni, nes nereikia rūpintis rollover datomis.
3. Dienos treideriai gali ignoruoti rollover.
Jei atidarote ir uždarote pozicijas tos pačios prekybos sesijos metu, overnight mokesčiai jums netaikomi. Tai yra viena priežasčių, kodėl dienos prekyba indeksų CFD yra populiari: jūs naudojate svertą ir likvidumą, bet nemokate finansavimo kaštų.
4. Stebėkite palūkanų normų aplinką.
Kai centriniai bankai kelia palūkanų normas (kaip tai vyko 2022–2024 m.), overnight mokesčiai didėja. Aukštų palūkanų aplinkoje ilgalaikis CFD laikymas tampa brangus. Kai palūkanų normos mažėja, finansavimo kaštai irgi mažėja.
Indeksų CFD ir Forex: kaštų palyginimas realiomis sąlygomis
Pažiūrėkime, kaip skirtingi kaštų komponentai veikia realias prekybos situacijas.
Scenarijus 1: dienos treideris, 10 sandorių per dieną
| Kaštų elementas | EUR/USD (ECN sąskaita) | S&P 500 CFD |
|---|---|---|
| Spread’as per sandorį | ~0.3 punkto (3 USD) | ~0.6 punkto (0.60 USD*) |
| Komisija per sandorį | ~6 USD (abi pusės) | ~0 – 6 USD (priklauso nuo brokerio) |
| Overnight mokestis | 0 (uždaroma per dieną) | 0 (uždaroma per dieną) |
| Dividendų korekcija | Netaikoma | Minimalus poveikis per dieną |
| Viso per dieną (10 sandorių) | ~90 USD | ~6 – 66 USD* |
*S&P 500 CFD punkto vertė priklauso nuo kontrakto dydžio. Mini kontraktams ji gali būti 1 USD, standartiniams, 10 arba 50 USD.
Scenarijus 2: swing treideris, pozicija laikoma 2 savaites
| Kaštų elementas | EUR/USD | S&P 500 CFD |
|---|---|---|
| Spread’as (vienas sandoris) | ~3 USD | ~6 USD* |
| Komisija | ~6 USD | ~0 – 6 USD |
| Overnight mokestis (14 naktų) | ~3 – 8 USD (gali būti + arba −) | ~16 – 22 USD (beveik visada −) |
| Dividendų korekcija | Netaikoma | ~0 – 5 USD (priklauso nuo laikotarpio) |
| Viso per 2 savaites | ~12 – 17 USD | ~22 – 39 USD* |
Šie skaičiai parodo, kad indeksų CFD prekyba trumpuoju laikotarpiu (dienos prekyba) kaštų požiūriu gali būti panaši į Forex, bet ilgalaikis laikymas yra brangesnis dėl didesnių overnight mokesčių.
Kuo skiriasi S&P 500, DAX ir FTSE CFD prekyba
Nors visi trys yra akcijų indeksai, jų prekybos charakteristikos skiriasi.
S&P 500 (US500)
- Likvidumas: didžiausias iš visų indeksų. Spread’ai yra mažiausi, vykdymas greičiausias.
- Nepastovumas: vidutinis. Dienos amplitudė paprastai 30–70 punktų ramiomis dienomis, bet gali siekti 100–200+ punktų per reikšmingas naujienas.
- Pagrindiniai veiksniai: Fed politika, JAV ekonominiai duomenys (NFP, CPI, GDP), technologijų sektoriaus ataskaitos, geopolitika.
- Geriausias prekybos laikas: 16:30–20:00 Lietuvos laiku (JAV sesijos pradžia, didžiausias aktyvumas).
- Dividendų korekcija: reguliari, bet paprastai nedidelė kiekvieną dieną. Didesnės korekcijos ketvirtinių dividendų mokėjimo laikotarpiais.
DAX 40 (DE40)
- Likvidumas: labai geras Europos sesijos metu, bet gali smarkiai sumažėti po 17:30 Lietuvos laiku.
- Nepastovumas: aukštas. DAX yra vienas nepastoviausi pagrindinių indeksų. Dienos amplitudė dažnai siekia 150–300 punktų, o per svarbius įvykius gali viršyti 400–500 punktų.
- Pagrindiniai veiksniai: ECB politika, Vokietijos ekonominiai duomenys (IFO, ZEW, pramoninė gamyba), globali prekyba (Vokietija yra eksporto lyderė).
- Geriausias prekybos laikas: 09:00–17:30 Lietuvos laiku (Europos sesija).
- Dividendų korekcija: minimali arba nėra, nes DAX yra Total Return indeksas.
- Ypatybė: DAX labai jautriai reaguoja į JAV rinkos pokyčius. S&P 500 judėjimai po JAV sesijos atidarymo dažnai „persikelia” į DAX kitą rytą.
FTSE 100 (UK100)
- Likvidumas: geras Londono sesijos metu, bet mažesnis nei S&P 500 ar DAX.
- Nepastovumas: vidutinis. FTSE 100 yra mažiau nepastovus nei DAX, iš dalies dėl to, kad jame dominuoja didelės, stabilios bendrovės.
- Pagrindiniai veiksniai: Bank of England politika, JK ekonominiai duomenys, naftos ir žaliavų kainos (didelė indekso dalis yra energetikos ir kasybos bendrovės), svaro sterlingų kursas.
- Geriausias prekybos laikas: 10:00–16:30 Lietuvos laiku.
- Dividendų korekcija: pastebima, ypač ketvirtinių mokėjimų laikotarpiais. FTSE 100 bendrovės moka santykinai didelius dividendus.
- Ypatybė: FTSE 100 turi atvirkštinę koreliaciją su svaro sterlingų kursu. Kai svaras silpnėja, FTSE 100 dažnai kyla (nes daugelis FTSE 100 bendrovių uždirba pajamas užsienio valiutomis, ir silpnesnis svaras padidina jų pelną perskaičiavus į svarus).
Rizikos valdymas prekiaujant indeksų CFD
Indeksų CFD rizikos valdymas turi keletą specifinių aspektų, kurie skiriasi nuo Forex.
1. Gap rizikos valdymas
Kaip aptarėme anksčiau, indeksai turi dieninius gap’us. Tai reiškia, kad stop loss ne visada veiks ties nustatyta kaina.
Sprendimas:
- Jei palieka pozicijas per naktį, skaičiuokite „worst case” scenarijų, kuriame indeksas atsidarytų 1–2% žemiau (arba aukščiau) vakarykštės kainos.
- Naudokite garantuotus stop loss (Guaranteed Stop Loss, GSLO), jei jūsų brokeris juos siūlo. GSLO garantuoja, kad pozicija bus uždaryta ties nustatyta kaina, net jei rinka „pereina” per ją gap’u. Bet GSLO kainuoja papildomai (paprastai platesnis spread’as arba atskiras mokestis).
- Alternatyva: nepalikite pozicijų per naktį. Dienos prekyba eliminuoja gap riziką.
2. Nepastovumo valdymas
Indeksai, ypač DAX, gali turėti staigius ir stiprius kainų svyravimus. Treideriai, pripratę prie santykinai ramių EUR/USD judėjimų, gali būti užklupti nepasiruošę.
Sprendimas:
- Sumažinkite pozicijos dydį, kai pereinate nuo Forex prie indeksų. Jei EUR/USD prekiaujate 1 lotu, DAX pradėkite nuo 0.1–0.3 loto, kol priprasite prie indekso nepastovumo.
- Stebėkite VIX indeksą. Kai VIX viršija 25–30, rinka yra ypač nepastovi, ir pozicijų dydžius reikėtų mažinti.
- Venkite prekybos per pirmąsias 15–30 minučių po biržos atidarymo, kai kainos yra labiausiai chaotiškos.
3. Maržos valdymas
Didesni maržos reikalavimai indeksų CFD reiškia, kad „margin call” gali ateiti greičiau nei Forex.
Sprendimas:
- Niekada nenaudokite daugiau nei 50% savo sąskaitos maržos talpą. Idealiu atveju, atidarytų pozicijų maržos suma neturėtų viršyti 20–30% jūsų sąskaitos.
- Turėkite aiškų planą, ką darysite, jei maržos lygis nukris žemiau 150%. Geriau uždaryti poziciją su kontroliuojamu nuostoliu, nei laukti margin call.
4. Koreliacijos tarp indeksų ir Forex
Indeksai ir valiutų poros yra susiję. Jei vienu metu prekiaujate EUR/USD ir DAX, turite suprasti jų koreliaciją:
- S&P 500 ir USD/JPY turi teigiamą koreliaciją (abi kyla „risk-on” aplinkoje).
- DAX ir EUR/USD turi sudėtingesnį ryšį, kuris priklauso nuo to, ar euras stiprėja dėl „risk-on” nuotaikų (tada abu kyla) ar dėl ECB politikos sugriežtinimo (tada DAX gali kristi).
- FTSE 100 ir GBP/USD turi atvirkštinę koreliaciją (silpnesnis svaras palaiko FTSE).
Jei laikote pozicijas ir Forex, ir indeksų rinkose, skaičiuokite bendrą koreliuotą riziką, kad neprisiimtumėte per didelės ekspozicijos ta pačia kryptimi.
Kokias platformas ir sąskaitos tipus rinktis indeksų CFD prekybai
MetaTrader 4 vs. MetaTrader 5
MetaTrader 4 (MT4): dauguma Forex brokerių siūlo indeksų CFD per MT4. Tai yra pakankamai gera platforma pradedantiesiems, bet ji turi apribojimų: mažiau laiko tarpų (timeframes), ribotos atgalinio testavimo (backtesting) galimybės indeksams, nėra rinkos gylio (DOM) rodiklio.
MetaTrader 5 (MT5): geriau tinka indeksų prekybai. MT5 turi daugiau laiko tarpų, geresnį atgalinį testavimą, ekonominį kalendorių integruotą platformoje ir rinkos gylio rodinį. Jei planuojate rimtai prekiauti indeksais, MT5 yra geresnis pasirinkimas.
cTrader
cTrader yra populiari alternatyva MetaTrader platformoms. Ji siūlo intuityvesnę sąsają, geresnį kainų vykdymą ir pažangesnius grafikų įrankius. Daugelis treiderių, kurie prekiauja indeksais, renkasi cTrader dėl jos greičio ir skaidrumo.
Sąskaitos tipas
Standartinė sąskaita: spread’as yra platesnis, bet nėra atskiros komisijos. Tinka pradedantiesiems ir treideriams, kurie sudaro mažai sandorių per dieną.
ECN / Raw Spread sąskaita: spread’as yra mažesnis, bet taikoma atskira komisija. Tinka aktyviems treideriams, kurie sudaro 5 ar daugiau sandorių per dieną.
Mokesčiai ir reguliavimas: ką reikia žinoti Lietuvos treideriams
CFD reguliavimas Europoje
Europos Vertybinių Popierių ir Rinkų Institucija (ESMA) 2018 m. įvedė griežtas CFD prekybos taisykles mažmeniniams investuotojams:
- Maksimalus svertas indeksų CFD: 1:20 (pagrindiniai indeksai), 1:10 (kiti indeksai).
- Privalomas neigiamo balanso apsauga (negative balance protection): jūsų sąskaita negali nukristi žemiau nulio.
- Privalomas margin close-out lygis: brokeris privalo uždaryti jūsų pozicijas, kai maržos lygis nukrenta žemiau 50%.
- Draudžiami bonusai ir skatinimo priemonės.
- Privalomas rizikos įspėjimas: brokeriai privalo nurodyti, kiek procentų mažmeninių klientų praranda pinigus prekiaujant CFD (paprastai 70–80%).
Mokestiniai aspektai
Lietuvoje CFD prekyba apmokestinama gyventojų pajamų mokesčiu (GPM). Pelnas iš CFD prekybos laikomas turto pardavimo pajamomis ir apmokestinamas 15% GPM tarifu. Nuostoliai gali būti atimami iš pelno tais pačiais mokestiniais metais.
Kiekvienas treideris turėtų konsultuotis su mokesčių specialistu dėl konkrečios situacijos, nes mokesčių taisyklės gali keistis.
Apibendrinimas: ar verta prekiauti indeksų CFD per Forex platformą
Akcijų indeksų CFD per Forex platformas yra patogus būdas diversifikuoti savo prekybą, nereikalaujantis atskiros biržos sąskaitos. Bet tai nėra „tas pats, kas Forex, tik su kitais skaičiais”. Tai yra atskiras instrumentas su savo taisyklėmis, kaštais ir rizikos profiliu.
Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia įsiminti:
- Maržos reikalavimai yra didesni nei pagrindinių Forex porų (5% vs. 3.33% ESMA reguliuojamuose brokeriuose). Tai reiškia mažesnę pozicijų talpą ir greitesnį kelią iki margin call.
- Dividendų korekcijos yra unikalus indeksų CFD reiškinys, kuris neegzistuoja Forex prekyboje. Supratimas, kada ir kaip jos taikomos, padeda išvengti netikėtų sąskaitos pokyčių. DAX yra išimtis, kur šis efektas yra minimalus.
- Rollover/overnight kaštai indeksų CFD yra beveik visada neigiami ir, esant aukštoms palūkanų normoms, gali reikšmingai sumažinti ilgalaikių pozicijų pelningumą. Dienos treideriai šio kaštavima išvengia visiškai.
- Gap rizika yra reali ir kasdienė indeksų prekyboje, skirtingai nuo Forex, kur gap’ai pasitaiko retai. Tai turi tiesioginę įtaką stop loss strategijai.
- Nepastovumas gali būti žymiai didesnis nei pagrindinių Forex porų, ypač DAX indeksui. Pozicijų dydžio koregavimas yra būtinas.
Treideris, kuris supranta šiuos skirtumus ir atitinkamai pritaiko savo strategiją, gali sėkmingai prekiauti indeksais kaip papildymą prie Forex portfelio. Treideris, kuris pereina prie indeksų neatlikęs namų darbų ir naudoja tas pačias taisykles kaip EUR/USD, rizikuoja susidurti su nemaloniais netikėtumais.
Pradėkite nuo vieno indekso (rekomenduočiau S&P 500 dėl geriausio likvidumo ir mažiausių spread’ų), prekiaukite demo sąskaitoje bent 2–4 savaites, stebėkite, kaip veikia dividendų korekcijos ir overnight mokesčiai, ir tik tada pereikite prie realios sąskaitos su mažomis pozicijomis.