Kiekvienas, kas atidaro pirmąją poziciją Forex rinkoje, susiduria su tuo pačiu reiškiniu: pozicija atidaroma ir iškart rodo minusą. Net jei kaina nė nepajudėjo. Tai ne brokerio apgaulė ir ne platformos klaida. Tai spread’as, ir jis yra vienas iš svarbiausių skaičių, kurį privalo suprasti kiekvienas treideris.
Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra spread, kodėl jis egzistuoja, kaip jis skiriasi priklausomai nuo valiutų poros, ir svarbiausia, kaip jis veikia jūsų realų pelną kiekvieną dieną.
Spread’o apibrėžimas: kas tai yra paprastais žodžiais
Spread (lietuviškai kartais vadinamas „kainos skirtuму” arba „spredas”) yra skirtumas tarp dviejų kainų, kurias bet kuriuo metu matote prekybos platformoje:
- Bid kaina (pirkimo kaina) – tai kaina, už kurią brokeris yra pasirengęs pirkti bazinę valiutą iš jūsų. Kitaip tariant, tai kaina, kurią gausite, jei norite parduoti.
- Ask kaina (pardavimo kaina) – tai kaina, už kurią brokeris parduoda bazinę valiutą jums. Tai kaina, kurią mokėsite, jei norite pirkti.
Spread = Ask kaina − Bid kaina.
Pavyzdžiui, jei EUR/USD poros Bid kaina yra 1.0845, o Ask kaina yra 1.0847, spread’as yra 2 punktai (pips). Tie 2 punktai yra jūsų pradinis kaštas atidarius poziciją.
Spread’as veikia kaip netiesioginis brokerio mokestis. Vietoj to, kad brokeris imtų atskirą komisiją (nors kai kurie brokeriai taiko ir komisiją, ir spread’ą), jis uždirba iš to kainos skirtumo, kuris egzistuoja kiekvienoje jūsų sudaromoje sandoryje.
Kodėl spread’as apskritai egzistuoja?
Spread’as atsirado ne iš brokerių noro uždirbti (nors tai irgi yra priežastis). Jis egzistuoja dėl pačios rinkos struktūros.
Forex rinka yra decentralizuota. Nėra vienos biržos, kuri nustatytų vieną „teisingą” kainą. Vietoj to, kainos formuojamos per tarpbankinį tinklą, kuriame dalyvauja didieji bankai, finansinės institucijos ir likvidumo tiekėjai. Kiekvienas iš jų siūlo savo pirkimo ir pardavimo kainas, ir tarp tų kainų visada yra tam tikras atotrūkis.
Brokeriai, per kuriuos prekiauja mažmeniniai treideriai, gauna kainas iš kelių likvidumo tiekėjų ir formuoja savo Bid/Ask kainas. Spread’as atspindi:
- Likvidumo kaštus – kuo likvidesnė pora, tuo mažesnis spread’as, nes rinkoje yra daugiau pirkėjų ir pardavėjų.
- Brokerio maržą – brokeris prideda savo „antkainį” prie tarpbankinio spread’o.
- Rinkos riziką – ypač nepastoviais laikotarpiais, kai kainos juda greitai, likvidumo tiekėjai didina spread’ą, kad apsisaugotų nuo staigių kainų pokyčių.
Fiksuotas ir kintamas spread’as: kuo jie skiriasi
Brokeriai siūlo du pagrindinius spread’o tipus, ir šis pasirinkimas tiesiogiai veikia prekybos patirtį.
Fiksuotas spread’as
Fiksuotas spread’as reiškia, kad Bid ir Ask kainų skirtumas išlieka pastovus nepriklausomai nuo rinkos sąlygų. Jei brokeris siūlo fiksuotą 3 punktų spread’ą EUR/USD porai, jis bus 3 punktai ir ramiu rinkos metu, ir per naujienų paskelbimą.
Privalumai:
- Nuspėjami prekybos kaštai. Tiksliai žinote, kiek mokėsite už kiekvieną sandorį.
- Lengviau planuoti riziką ir pelno tikslus.
- Tinka pradedantiesiems, nes nereikia stebėti spread’o svyravimų.
Trūkumai:
- Fiksuotas spread’as paprastai yra didesnis nei vidutinis kintamas spread’as ramiomis rinkos sąlygomis.
- Kai kurie brokeriai su fiksuotu spread’u veikia kaip „dealing desk” (sandorių centras), o tai reiškia, kad brokeris gali būti antroji jūsų sandorio pusė.
- Staigių rinkos svyravimų metu brokeris gali laikinai sustabdyti prekybą arba atsisakyti vykdyti sandorius, jei fiksuotas spread’as tampa netvarus.
Kintamas (plaukiojantis) spread’as
Kintamas spread’as keičiasi realiu laiku, priklausomai nuo rinkos likvidumo ir paklausos. Ramiomis valandomis EUR/USD spread’as gali būti vos 0.1–0.5 punkto, o per svarbias ekonomines naujienas jis gali išsiplėsti iki 5–10 ar net daugiau punktų.
Privalumai:
- Ramiu metu spread’as dažnai yra mažesnis nei fiksuotas, o tai sumažina prekybos kaštus.
- Brokeriai su kintamu spread’u dažniau veikia pagal ECN arba STP modelį, kur jūsų sandoriai perduodami tiesiogiai likvidumo tiekėjams.
- Tiksliau atspindi realias rinkos sąlygas.
Trūkumai:
- Spread’as gali staigiai išsiplėsti nepalankiu momentu (naujienų metu, savaitgalio tarpuose, mažo likvidumo valandomis).
- Sunkiau tiksliai apskaičiuoti prekybos kaštus iš anksto.
- Reikalauja daugiau patirties ir gebėjimo stebėti spread’o pokyčius.
Kaip spread’as skiriasi skirtingose valiutų porose
Ne visos valiutų poros yra lygios. Spread’o dydis priklauso nuo kelių veiksnių, ir skirtumas tarp porų gali būti milžiniškas.
Pagrindinės poros (Majors) – mažiausi spread’ai
Pagrindinės valiutų poros apima JAV dolerį ir kitą stiprią pasaulio valiutą. Jos sudaro didžiąją dalį visos Forex rinkos apyvartos, ir dėl didžiulio likvidumo jų spread’ai yra mažiausi.
| Valiutų pora | Tipinis spread’as (punktais) | Kodėl toks spread’as |
|---|---|---|
| EUR/USD | 0.1 – 1.5 | Likvidžiausia pora pasaulyje, didžiausia prekybos apimtis |
| USD/JPY | 0.2 – 1.5 | Antra pagal likvidumą pora, aktyvi Azijos ir JAV sesijose |
| GBP/USD | 0.5 – 2.0 | Didelis likvidumas, bet šiek tiek platesnė nei EUR/USD |
| USD/CHF | 0.5 – 2.5 | Stiprus likvidumas, Šveicarijos frankas kaip „saugi uosto” valiuta |
| AUD/USD | 0.5 – 2.0 | Populiari pora tarp mažmeninių treiderių |
| USD/CAD | 0.8 – 2.5 | Stipriai koreliuoja su naftos kainomis |
Kryžminės poros (Crosses) – vidutiniai spread’ai
Kryžminės poros neturi JAV dolerio. Jos yra mažiau likvidžios nei pagrindinės poros, todėl jų spread’ai paprastai didesni.
| Valiutų pora | Tipinis spread’as (punktais) | Pastabos |
|---|---|---|
| EUR/GBP | 1.0 – 3.0 | Viena iš likvidžiausių kryžminių porų |
| EUR/JPY | 1.0 – 3.5 | Populiari tarp Azijos ir Europos treiderių |
| GBP/JPY | 2.0 – 5.0 | Vadinama „The Beast” dėl didelių kainų svyravimų |
| AUD/NZD | 2.0 – 4.0 | Regioninė pora su mažesne apimtimi |
| EUR/AUD | 1.5 – 4.0 | Vidutinio likvidumo pora |
Egzotinės poros (Exotics) – didžiausi spread’ai
Egzotinės poros apima vieną pagrindinę valiutą ir besivystančios šalies valiutą. Jų likvidumas yra žymiai mažesnis, o spread’ai gali būti kelias ar net keliasdešimt kartų didesni nei pagrindinių porų.
| Valiutų pora | Tipinis spread’as (punktais) | Pastabos |
|---|---|---|
| USD/TRY | 10 – 80+ | Turkijos lira, didelis nepastovumas |
| USD/ZAR | 8 – 50+ | Pietų Afrikos randas, priklauso nuo žaliavų kainų |
| EUR/PLN | 5 – 25 | Lenkijos zlotas, vidutinis egzotinių porų spread’as |
| USD/MXN | 5 – 30 | Meksikos pesas, priklauso nuo JAV ekonomikos |
| USD/SEK | 5 – 20 | Švedijos krona, santykinai stabili egzotinė pora |
Kas lemia šiuos skirtumus?
Spread’o skirtumą tarp porų lemia keli pagrindiniai veiksniai:
- Prekybos apimtis. EUR/USD pora turi didžiausią dienos apimtį (apie 1.7 trln. dolerių per dieną pagal BIS duomenis). Didelė apimtis reiškia didelį likvidumą, o tai sumažina spread’ą. Egzotinės poros turi mažą apimtį, todėl likvidumo tiekėjai kompensuoja riziką didesniu spread’u.
- Ekonominis stabilumas. Stabilių šalių valiutos (EUR, USD, JPY, GBP) turi mažesnę kainų riziką, todėl likvidumo tiekėjai gali siūlyti siauresnį spread’ą. Besivystančių šalių valiutos yra nestabilesnės, o tai didina riziką ir spread’ą.
- Prekybos sesijos. Ta pati pora gali turėti skirtingą spread’ą priklausomai nuo dienos laiko. EUR/USD spread’as bus mažiausias, kai sutampa Europos ir JAV sesijos (14:00–17:00 Lietuvos laiku), o Azijos sesijos metu jis gali būti didesnis.
- Centrinių bankų politika. Valiutos, kurių centriniai bankai vykdo nuspėjamą politiką, paprastai turi mažesnius spread’us. Staigūs politikos pokyčiai (pvz., netikėtas palūkanų normos pakeitimas) gali laikinai išplėsti spread’ą.
Kaip spread’as veikia jūsų realų pelną: konkretūs skaičiavimai
Spread’as nėra abstraktus skaičius. Jis tiesiogiai mažina kiekvieną jūsų uždirbtą centą. Pažiūrėkime į konkrečius pavyzdžius.
Pavyzdys 1: vienas sandoris
Tarkime, atidarote 1 standartinio loto (100,000 vienetų) pirkimo poziciją EUR/USD porai.
- Ask kaina (jūs perkate): 1.0847
- Bid kaina (šiuo metu): 1.0845
- Spread’as: 2 punktai
- 1 punkto vertė standartiniam lotui EUR/USD: ~10 USD
Jūsų pradinis kaštai: 2 × 10 USD = 20 USD.
Tai reiškia, kad kaina turi pajudėti jūsų naudai mažiausiai 2 punktus, kad jūs tiesiog grįžtumėte į nulį. Kiekvienas pelningas punktas virš to yra jūsų tikrasis uždarbis.
Pavyzdys 2: scalperio diena
Scalperis, kuris per dieną sudaro 30 sandorių po 1 standartinį lotą, moka spread’o kaštus kiekvieną kartą:
- Su 1 punkto spread’u (ECN sąskaita, EUR/USD):
30 sandorių × 1 punktas × 10 USD = 300 USD per dieną spread’o kaštams - Su 3 punktų spread’u (standartinė sąskaita, kryžminė pora):
30 sandorių × 3 punktai × 10 USD = 900 USD per dieną spread’o kaštams
Per mėnesį (22 prekybos dienos) skirtumas tarp 1 ir 3 punktų spread’o yra:
(900 − 300) × 22 = 13,200 USD per mėnesį.
Tai ne teorinis skaičius. Tai reali pinigų suma, kuri arba lieka jūsų kišenėje, arba atitenka brokeriui.
Pavyzdys 3: egzotinės poros kaštai
Tarkime, prekiaujate USD/TRY pora su 30 punktų spread’u ir sudarote 10 sandorių per dieną:
10 sandorių × 30 punktų × maždaug 0.30 USD (punkto vertė priklauso nuo valiutos) = apie 90 USD per dieną vien spread’o kaštams.
Palyginkite tai su EUR/USD, kur 10 sandorių su 1 punkto spread’u kainuotų apie 100 USD standartiniam lotui, bet punkto vertė yra žymiai didesnė, o pelno potencialas su mažu spread’u taip pat didesnis.
Kodėl spread’as yra ypač svarbus scalperiams
Scalping yra prekybos stilius, kuriame treideris siekia uždirbti iš mažų kainų judėjimų (paprastai 5–15 punktų), sudarydamas daug sandorių per dieną. Tokioje strategijoje spread’as tampa didžiausiu kaštų veiksniu.
Matematinė realybė
Jei jūsų vidutinis pelnas iš sandorio yra 8 punktai, o spread’as yra 2 punktai, tai 25% jūsų bruto pelno atitenka spread’ui. Jei spread’as padidėja iki 4 punktų, spread’ui atitenka jau 50% jūsų pelno.
Tai reiškia, kad scalperis su 4 punktų spread’u turi dirbti dvigubai sunkiau nei scalperis su 2 punktų spread’u, kad uždirbtų tą pačią sumą.
Kokias poras renkasi scalperiai
Dėl šios priežasties profesionalūs scalperiai beveik visada prekiauja pagrindinėmis poromis su mažiausiais spread’ais:
- EUR/USD – pirmasis pasirinkimas daugumai scalperių dėl mažiausio spread’o ir didelio likvidumo.
- USD/JPY – antras populiariausias pasirinkimas, ypač Azijos sesijos metu.
- GBP/USD – trečias pasirinkimas, nors spread’as šiek tiek didesnis.
Scalperiai vengia egzotinių porų ir dažnai net kryžminių porų, nes didesnis spread’as „suvalgo” per didelę pelno dalį.
ECN sąskaitos ir scalping
Daugelis scalperių renkasi ECN (Electronic Communication Network) tipo sąskaitas, kur:
- Spread’ai yra minimalūs (kartais 0.0 punktų EUR/USD porai).
- Brokeris ima atskirą komisiją už lotą (pvz., 3–7 USD už abi sandorio puses).
- Bendri kaštai (spread + komisija) dažnai yra mažesni nei standartinės sąskaitos su „vien tik spread’u”.
Skaičiuokime: jei ECN sąskaitoje spread’as yra 0.2 punkto (2 USD) ir komisija yra 6 USD už sandorį, bendri kaštai yra 8 USD. Standartinėje sąskaitoje su 1.5 punkto spread’u (be komisijos) kaštai yra 15 USD. ECN sąskaita sutaupo 7 USD per sandorį. Per 30 sandorių per dieną tai yra 210 USD dienos sutaupymas.
Kodėl spread’as svarbus dienos treideriams
Dienos treideriai (day traders) laiko pozicijas nuo kelių minučių iki kelių valandų, bet niekada nepalieka jų per naktį. Nors jie sudaro mažiau sandorių nei scalperiai, spread’as vis tiek turi reikšmingą įtaką jų rezultatams.
Sandorių kiekis per mėnesį
Tipinis dienos treideris sudaro 5–15 sandorių per dieną. Per mėnesį (22 dienos) tai yra 110–330 sandorių. Net su sąlyginai mažu 1.5 punkto spread’u ir 1 standartinio loto pozicija, mėnesio kaštai yra:
220 sandorių × 1.5 punkto × 10 USD = 3,300 USD per mėnesį.
Jei prekiaujama su 0.5 punkto spread’u (ECN sąskaita, EUR/USD):
220 sandorių × 0.5 punkto × 10 USD = 1,100 USD per mėnesį.
Skirtumas: 2,200 USD per mėnesį, arba 26,400 USD per metus.
Spread’o įtaka rizikos ir pelno santykiui
Dienos treideriai dažnai naudoja 1:2 arba 1:3 rizikos ir pelno santykį. Spread’as tiesiogiai veikia šį santykį.
Tarkime, jūsų stop loss yra 20 punktų, o take profit yra 40 punktų (1:2 santykis):
- Su 1 punkto spread’u: efektyvi rizika yra 21 punktas, efektyvus pelnas yra 39 punktai. Tikrasis santykis: 1:1.86.
- Su 3 punktų spread’u: efektyvi rizika yra 23 punktai, efektyvus pelnas yra 37 punktai. Tikrasis santykis: 1:1.61.
Skirtumas atrodo mažas viename sandoryje, bet per šimtus sandorių jis sudaro didelę sumą.
Kada spread’as išsiplečia ir kaip to išvengti
Spread’as nėra pastovus (nebent naudojate fiksuotą spread’ą). Jis gali staigiai išsiplėsti tam tikromis sąlygomis:
1. Svarbių ekonominių naujienų paskelbimas
Prieš pat ir iš karto po svarbių ekonominių duomenų paskelbimo (NFP, CPI, centrinių bankų sprendimai dėl palūkanų normų) spread’as gali išsiplėsti 5–20 kartų. EUR/USD spread’as, kuris paprastai yra 0.5 punkto, gali šoktelėti iki 5–10 punktų kelias sekundes ar minutes.
Patarimas: daugelis patyrusių treiderių vengia atidaryti naujas pozicijas 15 minučių prieš ir po svarbių naujienų. Ekonominių naujienų kalendorių galima rasti daugelyje prekybos platformų.
2. Mažo likvidumo valandos
Spread’ai paprastai didėja:
- Azijos sesijos pradžioje (02:00–04:00 Lietuvos laiku), ypač poroms, kurios nėra susijusios su Azijos valiutomis.
- Savaitės pradžioje (sekmadienio vakaras / pirmadienio rytas), kai rinka tik atsidaro.
- Švenčių dienomis, kai dalyvių skaičius sumažėja.
Patarimas: geriausias laikas prekybai su mažiausiais spread’ais yra Londono ir Niujorko sesijų persidengimas (15:00–18:00 Lietuvos laiku).
3. Rinkos šokai ir „flash crash” įvykiai
Netikėti geopolitiniai įvykiai, staigūs centrinių bankų pareiškimai ar dideli instituciniai sandoriai gali trumpam padaryti spread’ą labai platų. 2015 metų Šveicarijos franko krizės metu kai kurių porų spread’ai siekė šimtus punktų.
Patarimas: visada naudokite stop loss. Net jei spread’as laikinai išsiplečia, stop loss apsaugo nuo katastrofiškų nuostolių.
Praktiniai patarimai: kaip sumažinti spread’o kaštus
1. Rinkitės tinkamą brokerį
Ne visi brokeriai siūlo vienodus spread’us. Palyginkite kelių brokerių spread’us toms poroms, kuriomis planuojate prekiauti. Atkreipkite dėmesį ne tik į reklamuojamą „nuo 0.0 punkto” spread’ą, bet ir į vidutinį spread’ą skirtingu paros metu.
2. Naudokite ECN arba Raw Spread sąskaitas
Jei prekiaujate dažnai (daugiau nei 5 sandoriai per dieną), ECN sąskaita su maža komisija beveik visada bus pigesnė nei standartinė sąskaita su „nuliniu” komisijos mokesčiu, bet didesniu spread’u.
3. Prekiaukite pagrindinėmis poromis
Jei spread’o kaštai jums yra svarbūs (o jie turėtų būti), orientuokitės į EUR/USD, USD/JPY ir GBP/USD. Šios poros turi mažiausius spread’us ir geriausią likvidumą.
4. Rinkitės tinkamą laiką
Prekiaukite, kai rinka yra aktyvi ir likvidumo yra daugiausiai. Europos sesija (09:00–17:00 Lietuvos laiku) ir ypač jos persidengimas su JAV sesija (15:00–18:00) yra optimalus laikas mažiausiam spread’ui.
5. Stebėkite spread’ą realiu laiku
Daugelis platformų (MetaTrader 4/5, cTrader) leidžia matyti spread’ą realiu laiku. Prieš atidarydami poziciją, visada patikrinkite esamą spread’ą. Jei jis atrodo neįprastai didelis, palaukite, kol jis grįš į normalų lygį.
6. Skaičiuokite bendrus kaštus, ne tik spread’ą
Kai kurie brokeriai siūlo labai mažą spread’ą, bet ima didelę komisiją. Kiti siūlo „nulinio komisijos” sąskaitą, bet su didesniu spread’u. Visada skaičiuokite bendrą kaštą: spread’as + komisija + swap (jei laikote poziciją per naktį).
Spread’o skaičiavimo formulė ir praktinis taikymas
Norint tiksliai suprasti, kiek spread’as jums kainuoja, naudokite šią formulę:
Spread’o kaštai = Spread (punktais) × Punkto vertė × Lotų skaičius × Sandorių skaičius
Pavyzdys: prekiaujate EUR/USD, 0.5 loto, spread’as 1.2 punkto, sudarote 10 sandorių per dieną.
- Punkto vertė 0.5 loto EUR/USD: ~5 USD
- Dienos kaštai: 1.2 × 5 × 10 = 60 USD per dieną
- Mėnesio kaštai: 60 × 22 = 1,320 USD per mėnesį
- Metų kaštai: 1,320 × 12 = 15,840 USD per metus
Šie skaičiai parodo, kodėl spread’o pasirinkimas (brokerio, sąskaitos tipo, valiutų poros) yra ne šalutinis, o pagrindinis sprendimas kiekvienam treideriui.
Spread vs. komisija: kas geriau?
Tai klausimas, kurį užduoda daugelis pradedančiųjų treiderių. Trumpas atsakymas: tai priklauso nuo jūsų prekybos stiliaus.
| Kriterijus | Tik spread’as (standartinė sąskaita) | Spread + komisija (ECN sąskaita) |
|---|---|---|
| Tinka pradedantiesiems | Taip, paprasčiau suprasti kaštus | Reikia skaičiuoti bendrus kaštus |
| Tinka scalperiams | Ne, per didelis spread’as | Taip, mažiausi bendri kaštai |
| Tinka dienos treideriams | Priklauso nuo sandorių kiekio | Taip, jei sudaroma 5+ sandorių per dieną |
| Skaidrumas | Mažesnis, spread’as gali būti pakeistas | Didesnis, komisija fiksuota |
Dažnai užduodami klausimai apie spread’ą
Ar galiu prekiauti be spread’o?
Techniškai ne. Net ECN sąskaitose, kur spread’as gali būti 0.0 punktų, jūs vis tiek mokate komisiją. Tam tikrais momentais spread’as gali būti artimas nuliui, bet jis niekada nebus tiksliai nulis visą laiką.
Ar didesnis spread’as reiškia blogesnį brokerį?
Ne visada. Kai kurie brokeriai su didesniu spread’u siūlo geresnes vykdymo sąlygas, mažesnį slippage (kainos praslydimą) ir patikimesnę platformą. Vertinkite visą paketą, ne tik spread’ą.
Ar spread’as keičiasi skirtingomis savaitės dienomis?
Taip. Pirmadieniais (rinkos atidarymas) ir penktadieniais (prieš rinkos uždarymą) spread’ai paprastai yra šiek tiek didesni nei savaitės viduryje.
Kaip spread’as veikia mano stop loss?
Kai parduodate (short pozicija), jūsų stop loss aktyvuojamas pagal Ask kainą, kuri yra aukštesnė nei Bid kaina. Tai reiškia, kad efektyvus stop loss yra „arčiau” nei jūs nustatėte. Visada įskaičiuokite spread’ą nustatydami stop loss lygį.
Apibendrinimas: spread’as kaip prekybos sėkmės veiksnys
Spread’as yra vienas tų dalykų, kurie atrodo smulkmeniški, kol nesuskaičiuojate, kiek jis kainuoja per mėnesį ar metus. Mažas skirtumas, vos 1–2 punktai, gali reikšti tūkstančius dolerių skirtumą jūsų metiniuose rezultatuose.
Pagrindinės išvados:
- Supraskite savo kaštus. Žinokite, kiek spread’as kainuoja kiekvienam jūsų sandoriui ir kiek jis sudaro jūsų bendro pelno procentų.
- Rinkitės tinkamas poras. EUR/USD, USD/JPY ir GBP/USD turi mažiausius spread’us ir geriausią likvidumą.
- Rinkitės tinkamą sąskaitos tipą. Jei prekiaujate dažnai, ECN sąskaita su komisija beveik visada bus pigesnė.
- Prekiaukite tinkamu metu. Europos ir JAV sesijų persidengimas siūlo mažiausius spread’us.
- Skaičiuokite. Naudokite aukščiau pateiktą formulę ir suskaičiuokite, kiek spread’as jums kainuoja per mėnesį. Tas skaičius gali jus nustebinti.
Treideriai, kurie atkreipia dėmesį į spread’ą ir aktyviai ieško būdų jį sumažinti, ilgainiui turi reikšmingą pranašumą prieš tuos, kurie į jį nekreipia dėmesio. Ypač scalperiai ir dienos treideriai, kur kiekvienas punktas tiesiogiai veikia galutinį rezultatą.