Kai naujienose girdite „rinka šiandien krito 2 %” arba „akcijų rinka pasiekė naujas aukštumas”, kalba eina ne apie kiekvieną atskirą akciją, o apie rinkos indeksą. Indeksai yra finansų pasaulio termometrai – jie per kelias sekundes parodo, kaip jaučiasi visa rinka arba konkretus jos segmentas.
Bet indeksas yra daugiau nei tik skaičius ekrane. Tai kruopščiai sukonstruota sistema, turinti savo metodologiją, taisykles ir logiką. Skirtingi indeksai matuoja skirtingus dalykus, ir žinojimas, ką tiksliai jūs stebite, leidžia priimti geresnius investavimo sprendimus.
Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius pasaulio rinkos indeksus: nuo amerikiečių S&P 500 ir NASDAQ iki europietiškų DAX ir EURO STOXX 50, nuo azijietiškų Nikkei 225 ir Hang Seng iki mūsų regiono OMX Baltic ir OMX Vilnius. Paaiškinsime, kaip indeksai skaičiuojami, kuo jie skiriasi ir kaip galite juos panaudoti savo investicijų portfelyje.
Kas yra rinkos indeksas ir kam jis reikalingas
Rinkos indeksas yra statistinis rodiklis, matuojantis tam tikros akcijų grupės kainų pokyčius. Pagalvokite apie tai kaip apie „vidutinę temperatūrą” rinkoje: vietoj to, kad tikrintumėte kiekvienos iš tūkstančių akcijų kainą, žvilgtelite į indeksą ir iš karto matote bendrą vaizdą.
Indeksų funkcijos
Rinkos barometras. Pagrindinė indeksų funkcija – parodyti rinkos kryptį ir stiprumą. Kai S&P 500 kyla, tai reiškia, kad didžiausios JAV kompanijos kolektyviai brangsta. Kai DAX krenta, Vokietijos akcijų rinka praranda vertę.
Investavimo orientyras (benchmark). Investuotojai ir fondų valdytojai lygina savo rezultatus su indeksu. Jei jūsų portfelis per metus uždirbo 8 %, bet S&P 500 uždirbo 12 %, jūsų rezultatas atrodo silpniau. Jei rinka krito 15 %, o jūsų portfelis tik 5 %, jūs pranokote rinką.
Investavimo instrumentas. Indekso fondai (ETF ir indekso mutual funds) tiesiogiai atkartoja indekso sudėtį, leisdami investuotojams „pirkti visą rinką” vienu sandoriu. Tai yra viena revoliucingiausių finansų inovacijų per pastaruosius 50 metų.
Ekonomikos indikatorius. Akcijų indeksai atspindi investuotojų lūkesčius dėl ekonomikos ateities. Kylanti rinka signalizuoja optimizmą, krentanti – pesimizmą. Akcijų rinka dažnai „mato” recesiją 6–12 mėnesių anksčiau nei oficiali statistika.
Išvestinių priemonių bazė. Indeksai yra bazinis turtas daugeliui išvestinių priemonių: ateities sandoriams (futures), opcionams ir CFD kontraktams. S&P 500 ateities sandoriai yra vieni aktyviausiai prekiaujamų instrumentų pasaulyje.
Kaip skaičiuojami indeksai: du pagrindiniai metodai
Ne visi indeksai skaičiuojami vienodai. Skaičiavimo metodas nulemia, kurios akcijos turi didžiausią įtaką indekso judėjimui.
Kapitalizacijos svertiniu metodu skaičiuojami indeksai (Market-Cap Weighted)
Tai populiariausias metodas, naudojamas daugumoje šiuolaikinių indeksų (S&P 500, NASDAQ Composite, MSCI World, EURO STOXX 50, DAX ir kt.).
Kaip veikia: kiekvienos kompanijos svoris indekse priklauso nuo jos rinkos kapitalizacijos (akcijų kaina × apyvartinių akcijų skaičius). Didesnė kompanija = didesnis svoris = didesnė įtaka indekso judėjimui.
Praktinis pavyzdys:
Tarkime, indeksą sudaro 3 kompanijos:
| Kompanija | Akcijų kaina | Akcijų skaičius | Rinkos kapitalizacija | Svoris indekse |
|---|---|---|---|---|
| A | 200 EUR | 10 mln. | 2 mlrd. EUR | 57,1 % |
| B | 50 EUR | 20 mln. | 1 mlrd. EUR | 28,6 % |
| C | 10 EUR | 50 mln. | 0,5 mlrd. EUR | 14,3 % |
| Viso | 3,5 mlrd. EUR | 100 % |
Jei kompanijos A akcijų kaina pakyla 5 %, indeksas pakils ~2,86 % (5 % × 57,1 %). Jei kompanijos C kaina pakyla 5 %, indeksas pakils tik ~0,71 % (5 % × 14,3 %).
Free-Float kapitalizacija. Daugelis šiuolaikinių indeksų naudoja ne visą rinkos kapitalizaciją, o tik laisvai prekiaujamų akcijų kapitalizaciją (free-float). Akcijos, kurias laiko vyriausybės, kompanijų steigėjai ar strateginiai investuotojai ir kurios nėra prekiaujamos biržoje, neįtraukiamos. Tai tiksliau atspindi, kiek kapitalo iš tikrųjų cirkuliuoja rinkoje.
Privalumai:
- Atspindi realų rinkos dydžio pasiskirstymą
- Didelės, likvidžios kompanijos turi didesnį svorį (tai logiška, nes joms tenka didesnė ekonomikos dalis)
- Lengva atkartoti investiciniais fondais
Trūkumai:
- Kelios didžiausios kompanijos gali dominuoti indeksą. 2024–2026 m. TOP 10 S&P 500 kompanijų sudaro ~35 % viso indekso svorio. Tai reiškia, kad indekso judėjimas labiau atspindi šių 10 kompanijų rezultatus nei likusių 490.
- Per burbulą pervertintos kompanijos turi per didelį svorį (jos brangsta → jų svoris didėja → indekso fondai perka dar daugiau → jos dar labiau brangsta)
Kainos svertiniu metodu skaičiuojami indeksai (Price-Weighted)
Senesnis metodas, naudojamas Dow Jones Industrial Average ir Nikkei 225.
Kaip veikia: kiekvienos kompanijos svoris priklauso nuo jos akcijų kainos (ne kapitalizacijos). Kompanija su aukštesne akcijų kaina turi didesnį svorį, nepriklausomai nuo bendros kompanijos vertės.
Praktinis pavyzdys:
| Kompanija | Akcijų kaina | Rinkos kapitalizacija | Svoris indekse |
|---|---|---|---|
| X | 500 EUR | 50 mlrd. EUR | 62,5 % |
| Y | 200 EUR | 200 mlrd. EUR | 25,0 % |
| Z | 100 EUR | 300 mlrd. EUR | 12,5 % |
Kompanija X turi didžiausią svorį, nors ji yra mažiausia pagal kapitalizaciją. Kompanija Z, nors yra didžiausia, turi mažiausią svorį.
Privalumai:
- Paprastas skaičiavimas (istoriškai tai buvo svarbu, kai skaičiavimai buvo atliekami rankomis)
Trūkumai:
- Nelogiškas: akcijų kaina pati savaime nieko nesako apie kompanijos dydį. Apple, padalijusi akcijas 4:1, smarkiai sumažino savo svorį Dow Jones indekse, nors kompanijos vertė nepasikeitė.
- Akcijų skilimas (stock split) keičia kompanijos svorį, nors fundamentaliai nieko nesikeičia
Kiti skaičiavimo metodai
Lygaus svorio indeksai (Equal-Weighted). Kiekviena kompanija turi vienodą svorį, nepriklausomai nuo dydžio. Pvz., S&P 500 Equal Weight indekse kiekviena iš 500 kompanijų turi 0,2 % svorį. Šis metodas suteikia daugiau svorio mažesnėms kompanijoms ir yra naudingas stebint „plačiosios rinkos” sveikatą.
Fundamentaliai svertiniai indeksai. Svoris nustatomas pagal fundamentalius rodiklius: pajamas, pelną, dividendus, buhalterinę vertę. FTSE RAFI indeksai naudoja šį metodą. Idėja: kompanijos, kurios kuria daugiau realios ekonominės vertės, turi turėti didesnį svorį.
JAV rinkos indeksai
JAV turi didžiausią ir likvidžiausią akcijų rinką pasaulyje. Trys pagrindiniai JAV indeksai yra stebimi visame pasaulyje ir daro įtaką globalių rinkų nuotaikai.
S&P 500
Pilnas pavadinimas: Standard & Poor’s 500 Index
Įkurtas: 1957 m. (ištakos siekia 1923 m.)
Kompanijų skaičius: 500 (iš tikrųjų ~503, nes kai kurios kompanijos turi kelias akcijų klases)
Skaičiavimo metodas: Free-float kapitalizacijos svertinis
Valdytojas: S&P Dow Jones Indices (S&P Global padalinys)
Kodėl S&P 500 yra svarbiausias pasaulio indeksas:
S&P 500 apima ~80 % visos JAV akcijų rinkos kapitalizacijos. Kadangi JAV rinka sudaro ~60 % pasaulio akcijų rinkos, S&P 500 faktiškai atspindi beveik pusę visos pasaulinės akcijų rinkos vertės.
Šis indeksas yra:
- Pagrindinis orientyras, su kuriuo lyginami beveik visi investiciniai fondai
- Bazinis turtas didžiausiems ETF pasaulyje (SPDR SPY, Vanguard VOO, iShares IVV)
- Bazinis turtas aktyviausiai prekiaujamiems ateities sandoriams (E-mini S&P 500 futures)
- Ekonomikos barometras, stebimas centrinių bankų, vyriausybių ir tarptautinių organizacijų
Įtraukimo kriterijai:
Norint patekti į S&P 500, kompanija turi atitikti šiuos kriterijus:
- Rinkos kapitalizacija virš ~18 mlrd. USD (slenkstis periodiškai koreguojamas)
- Būstinė JAV
- Akcijos kotiruojamos NYSE arba NASDAQ
- Teigiamas pelnas per paskutinį ketvirtį IR per pastaruosius keturis ketvirčius
- Pakankamas likvidumas (prekybos apimtis)
- Bent 50 % akcijų turi būti laisvai prekiaujamos (free float)
Patekimas į S&P 500 nėra automatinis – sprendimą priima S&P komitetas, kuris vertina kiekvieną kandidatą individualiai.
Sektoriaus sudėtis (2026 m. orientyras):
| Sektorius | Svoris indekse (apytiksl.) |
|---|---|
| Informacinės technologijos | ~31 % |
| Sveikatos apsauga | ~12 % |
| Finansai | ~13 % |
| Vartotojų diskrecija | ~10 % |
| Komunikacijų paslaugos | ~9 % |
| Pramonė | ~8 % |
| Vartotojų prekės (staples) | ~6 % |
| Energetika | ~4 % |
| Komunalinės paslaugos | ~3 % |
| Nekilnojamasis turtas | ~2 % |
| Medžiagos | ~2 % |
Istorinė grąža:
| Laikotarpis | Vidutinė metinė grąža (su dividendais) |
|---|---|
| Nuo 1957 m. (nuo įkūrimo) | ~10,5 % |
| Per pastaruosius 30 metų | ~10,7 % |
| Per pastaruosius 10 metų | ~12–13 % |
| Per pastaruosius 5 metus | Svyruoja, priklausomai nuo pradžios taško |
Svarbi pastaba apie koncentraciją: 2024–2026 m. laikotarpiu S&P 500 pasižymėjo aukšta koncentracija: didžiausios technologijų kompanijos (Apple, Microsoft, NVIDIA, Amazon, Alphabet, Meta, Tesla ir kt.) sudarė ~30–35 % viso indekso svorio. Tai reiškia, kad indekso judėjimas yra stipriai priklausomas nuo kelių kompanijų rezultatų. Kai šios kompanijos auga, indeksas atrodo puikiai. Kai jos krenta, indeksas nukrenta, nors likusi rinkos dalis gali elgtis kitaip.
NASDAQ Composite
Įkurtas: 1971 m.
Kompanijų skaičius: ~3 000+
Skaičiavimo metodas: Kapitalizacijos svertinis (modified)
Valdytojas: Nasdaq, Inc.
NASDAQ Composite apima visas kompanijas, kotiruojamas NASDAQ biržoje. Kadangi NASDAQ istoriškai pritraukė technologijų, biotechnologijų ir inovacijų kompanijas, šis indeksas yra stipriai orientuotas į technologijų sektorių.
NASDAQ-100: populiaresnis investavimui yra NASDAQ-100, apimantis 100 didžiausių ne finansų sektoriaus kompanijų NASDAQ biržoje. QQQ ETF (Invesco QQQ Trust), sekantis NASDAQ-100, yra vienas populiariausių ETF pasaulyje.
NASDAQ ypatybės:
- Stipriai technologijų sektoriaus dominuojamas (~55–60 % svorio)
- Aukštesnis volatilumas nei S&P 500
- Istoriškai aukštesnė grąža nei S&P 500, bet su didesniais nuosmukiais (2000 m. dot-com krachas: NASDAQ krito ~78 %)
- Apima daugelį „augimo” kompanijų su aukštais vertinimais
Palyginus su S&P 500: NASDAQ-100 dažnai vadinamas „agresyvesniu” JAV rinkos barometru. Kai rinka optimistinė ir augimo akcijos populiarios, NASDAQ lenkia S&P 500. Kai rinka pesimistinė arba palūkanų normos kyla, NASDAQ krenta stipriau.
Dow Jones Industrial Average (DJIA)
Įkurtas: 1896 m. (vienas seniausių pasaulyje)
Kompanijų skaičius: 30
Skaičiavimo metodas: Kainos svertinis
Valdytojas: S&P Dow Jones Indices
Dow Jones yra ikoniškiausias pasaulio indeksas – kai žmonės sako „rinka šiandien pakilo 300 punktų”, dažniausiai kalba apie Dow Jones. Tačiau profesionalūs investuotojai jį laiko mažiau reprezentatyviu nei S&P 500 dėl kelių priežasčių:
- Tik 30 kompanijų. Tai labai mažas skaičius, neatspindintis visos JAV rinkos. S&P 500 su savo 500 kompanijų yra gerokai platesnis.
- Kainos svertinis metodas. Kompanija su aukšta akcijų kaina turi neproporcingai didelę įtaką, nepriklausomai nuo realaus kompanijos dydžio. UnitedHealth Group su ~500 USD akcijų kaina turi didesnę įtaką nei Apple su ~200 USD, nors Apple yra gerokai didesnė kompanija.
- Subjektyvus sudėties pasirinkimas. Kompanijas į Dow Jones atrenka redakcinis komitetas, o ne objektyvūs kriterijai.
Nepaisant trūkumų, Dow Jones lieka svarbus:
- Ilgiausia nepertraukiama rinkos duomenų istorija
- Plačiai sekamas žiniasklaidoje ir visuomenėje
- Atspindi „blue chip” (didžiausių ir stabiliausių) JAV kompanijų sveikatą
Dabartiniai Dow Jones nariai (TOP 10 pagal svorį, 2026 m. orientyras):
Sudėtis keičiasi retai (kartais kelis kartus per dešimtmetį). Tarp narių: UnitedHealth Group, Goldman Sachs, Microsoft, Home Depot, Caterpillar, Amgen, Visa, Salesforce, McDonald’s, Boeing ir kt.
Russell 2000
Įkurtas: 1984 m.
Kompanijų skaičius: 2 000
Skaičiavimo metodas: Kapitalizacijos svertinis
Valdytojas: FTSE Russell (London Stock Exchange Group padalinys)
Russell 2000 yra pagrindinis JAV mažos kapitalizacijos (small-cap) akcijų indeksas. Jis apima 2 000 mažiausių kompanijų iš Russell 3000 indekso (kuris apima 3 000 didžiausių JAV kompanijų).
Kodėl Russell 2000 yra svarbus:
- Vidaus ekonomikos barometras. Mažos kompanijos daugiau pajamų gauna iš JAV vidaus rinkos (skirtingai nuo didelių kompanijų, kurios yra globalios). Todėl Russell 2000 tiksliau atspindi JAV vidaus ekonomikos sveikatą.
- Ankstyvasis ciklo indikatorius. Mažos kompanijos dažnai reaguoja į ekonomikos pokyčius anksčiau nei didelės. Kai Russell 2000 pradeda stipriai atsilikti nuo S&P 500, tai gali signalizuoti artėjantį ekonomikos sulėtėjimą.
- Platesnė rinkos sveikata. Kai S&P 500 kyla, bet Russell 2000 krenta, tai rodo, kad augimą varo tik kelios didelės kompanijos, o plačioji rinka silpnėja. Tai vadinama „siaurėjančia rinka” ir dažnai yra perspėjamasis signalas.
Istoriškai mažos kapitalizacijos akcijos generavo aukštesnę grąžą nei didelės, bet su didesniu volatilumu. Tačiau pastaraisiais metais (2015–2024 m.) didelės kapitalizacijos akcijos (ypač technologijų) pranoko mažos kapitalizacijos segmentą.
Europos rinkos indeksai
Europa turi kelis pagrindinius indeksus, kiekvienas iš jų atspindi skirtingą regioną ar šalį.
EURO STOXX 50
Įkurtas: 1998 m.
Kompanijų skaičius: 50
Skaičiavimo metodas: Free-float kapitalizacijos svertinis
Valdytojas: STOXX Ltd. (Deutsche Börse Group padalinys)
Apimtis: 50 didžiausių euro zonos kompanijų iš 11 šalių
EURO STOXX 50 yra pagrindinis euro zonos akcijų barometras. Jis apima kompanijas iš Prancūzijos, Vokietijos, Nyderlandų, Ispanijos, Italijos ir kitų euro zonos šalių.
Sektoriaus sudėtis:
EURO STOXX 50 turi kitokią sektoriaus struktūrą nei JAV indeksai:
| Sektorius | Svoris (apytiksl.) |
|---|---|
| Pramonė | ~15 % |
| Finansai | ~15 % |
| Informacinės technologijos | ~15 % |
| Vartotojų diskrecija | ~14 % |
| Sveikatos apsauga | ~10 % |
| Vartotojų prekės (staples) | ~8 % |
| Energetika | ~7 % |
| Komunalinės paslaugos | ~5 % |
| Medžiagos, telekomunikacijos, nekilnojamasis turtas | ~11 % |
Skirtumas nuo JAV indeksų: mažesnė technologijų dalis, didesnė finansų, pramonės ir energetikos dalis. Tai reiškia, kad EURO STOXX 50 yra jautresnis palūkanų normų pokyčiams (bankų sektorius) ir ekonomikos ciklui (pramonė, energetika), bet mažiau jautrus technologijų sektoriaus tendencijoms.
Didžiausios kompanijos (2026 m. orientyras): ASML (puslaidininkiai, Nyderlandai), LVMH (prabangos prekės, Prancūzija), SAP (programinė įranga, Vokietija), TotalEnergies (energetika, Prancūzija), Siemens (pramonė, Vokietija), Allianz (draudimas, Vokietija), L’Oréal (kosmetika, Prancūzija).
STOXX Europe 600
Kompanijų skaičius: 600
Apimtis: 17 Europos šalių (įskaitant ne euro zonos šalis: JK, Šveicarija, Skandinavija)
Platesnis indeksas nei EURO STOXX 50, apimantis visą Europą. Populiarus tarp institucinių investuotojų kaip Europos rinkos orientyras.
DAX (Vokietija)
Įkurtas: 1988 m.
Kompanijų skaičius: 40 (nuo 2021 m., anksčiau buvo 30)
Skaičiavimo metodas: Free-float kapitalizacijos svertinis
Valdytojas: Deutsche Börse
Birža: Frankfurto birža (Xetra)
DAX yra Vokietijos, didžiausios Europos ekonomikos, pagrindinis akcijų indeksas.
DAX ypatybė: DAX skaičiuojamas kaip „grąžos indeksas” (total return index), reiškiant, kad dividendai yra reinvestuojami į indeksą. Dauguma kitų indeksų (S&P 500, FTSE 100) skaičiuojami kaip „kainos indeksai”, neįtraukiant dividendų. Tai reiškia, kad DAX rodomas skaičius yra „geresnis” nei kitų indeksų, nes jis apima ir kapitalo prieaugį, ir dividendus. Lyginant DAX su S&P 500, reikia lyginti abu indeksus „total return” pagrindu arba abu „price” pagrindu, bet ne maišyti.
Pagrindinės DAX kompanijos: SAP, Siemens, Allianz, Deutsche Telekom, Airbus, Mercedes-Benz, BMW, BASF, Munich Re, Infineon Technologies.
DAX ir Vokietijos ekonomika: Vokietija yra eksportui orientuota ekonomika, todėl DAX kompanijos gauna didžiąją dalį pajamų užsienyje. DAX kaina priklauso ne tik nuo Vokietijos, bet ir nuo globalios ekonomikos būklės, ypač Kinijos (svarbiausia Vokietijos prekybos partnerė).
FTSE 100 (Jungtinė Karalystė)
Įkurtas: 1984 m.
Kompanijų skaičius: 100
Skaičiavimo metodas: Free-float kapitalizacijos svertinis
Valdytojas: FTSE Russell
Birža: Londono birža (LSE)
FTSE 100 (tariama „Footsie”) apima 100 didžiausių kompanijų Londono biržoje pagal rinkos kapitalizaciją.
FTSE 100 ypatybės:
- Globalus pobūdis. FTSE 100 kompanijos gauna ~75 % pajamų iš užsienio. Todėl FTSE 100 labiau atspindi globalią ekonomiką nei Britanijos vidaus rinką.
- Stipri energetikos ir žaliavų dalis. Shell, BP, Rio Tinto, Glencore, Anglo American – energetikos ir kasybos kompanijos turi didelį svorį. Todėl FTSE 100 gerai veikia, kai žaliavų kainos kyla.
- Svaro efektas. Kadangi daugelis FTSE 100 kompanijų gauna pajamas užsienio valiutomis (ypač doleriais), silpnesnis svaras padidina jų pelną svarais ir kelia indeksą. Po Brexit referendumo 2016 m. svaras krito, bet FTSE 100 gana greitai atsigavo, iš dalies dėl šio efekto.
- Aukštas dividendinis pajamingumas. FTSE 100 tradiciškai siūlo aukštesnį dividendinį pajamingumą (~3,5–4,5 %) nei JAV indeksai (~1,3–1,8 %), nes jame daugiau „brandžių” kompanijų, mokančių didelius dividendus.
FTSE 250. Kitas svarbus JK indeksas, apimantis 250 kompanijų, esančių tuoj po FTSE 100. FTSE 250 kompanijos yra labiau orientuotos į JK vidaus rinką, todėl šis indeksas tiksliau atspindi Britanijos ekonomikos sveikatą.
CAC 40 (Prancūzija)
Įkurtas: 1987 m.
Kompanijų skaičius: 40
Birža: Euronext Paris
CAC 40 yra Prancūzijos pagrindinis indeksas. Prancūzija turi stiprų prabangos prekių sektorių (LVMH, Hermès, Kering, L’Oréal), kuris suteikia indeksui savitą charakterį – jautrus Kinijos vartotojų paklausai ir pasaulinėms prabangos prekių tendencijoms.
Kitos svarbios kompanijos: TotalEnergies (energetika), Sanofi (farmacija), BNP Paribas (bankininkystė), AXA (draudimas), Schneider Electric (pramonė), Air Liquide (pramoninės dujos).
Kiti Europos indeksai
IBEX 35 (Ispanija). 35 didžiausios Madrido biržos kompanijos. Stipriai orientuotas į bankų sektorių (Santander, BBVA, CaixaBank).
FTSE MIB (Italija). 40 didžiausių Italijos kompanijų. Bankų sektorius dominuoja.
SMI (Šveicarija). 20 didžiausių Šveicarijos kompanijų. Pasižymi gynybinėmis savybėmis dėl farmacijos (Novartis, Roche) ir vartotojų prekių (Nestlé) dominavimo.
OMX Stockholm 30 (Švedija). 30 didžiausių Stokholmo biržos kompanijų. Stiprus technologijų ir pramonės sektorius (Ericsson, Atlas Copco, Volvo).
Azijos ir Ramiojo vandenyno indeksai
Azija yra antra pagal dydį pasaulio akcijų rinka, ir jos indeksai yra stebimi visame pasaulyje.
Nikkei 225 (Japonija)
Įkurtas: 1950 m. (ištakos siekia 1885 m.)
Kompanijų skaičius: 225
Skaičiavimo metodas: Kainos svertinis
Birža: Tokijo birža (TSE)
Nikkei 225 yra Japonijos, trečios didžiausios pasaulio ekonomikos, pagrindinis indeksas.
Nikkei istorija ir pamokos:
Nikkei yra geriausias pavyzdys, kodėl ilgalaikė grąža nėra garantuota. 1989 m. gruodžio 29 d. Nikkei pasiekė istorinę viršūnę – 38 957 punktų. Po to sekė vienas ilgiausių meškų rinkos laikotarpių istorijoje. Indeksas krito iki ~7 000 punktų 2009 m. ir tik 2024 m. vasario mėnesį pagaliau viršijo savo 1989 m. rekordą – po 34 metų.
Ši istorija iliustruoja:
- Burbulai gali trukti ilgai ir sukelti dešimtmečių nuostolių
- „Pirkti ir laikyti” strategija veikia tik jei perkate už pagrįstą kainą
- Diversifikacija tarp regionų yra gyvybiškai svarbi (investuotojas, kuris turėjo tik Nikkei, prarado 34 metus)
Nikkei ypatybės:
- Kainos svertinis metodas (kaip Dow Jones), todėl aukštos kainos kompanijos turi neproporcingą įtaką
- Stipri pramonės, technologijų ir automobilių sektorių dalis (Toyota, Sony, Keyence, Fast Retailing, SoftBank)
- Jautrus JPY/USD kursui: silpnesnis jenos kursas padeda Japonijos eksportuotojams ir kelia Nikkei
TOPIX (Tokyo Price Index)
Kompanijų skaičius: ~2 100 (visos pirmos sekcijos kompanijos Tokijo biržoje)
Skaičiavimo metodas: Kapitalizacijos svertinis
TOPIX yra platesnis ir labiau reprezentatyvus Japonijos rinkos indeksas nei Nikkei 225. Profesionalūs investuotojai dažnai renkasi TOPIX kaip orientyrą, nes jis apima daugiau kompanijų ir naudoja kapitalizacijos svertinį metodą.
Hang Seng (Honkongas)
Įkurtas: 1969 m.
Kompanijų skaičius: ~80
Skaičiavimo metodas: Free-float kapitalizacijos svertinis
Birža: Honkongo birža (HKEX)
Hang Seng yra pagrindinis Honkongo biržos indeksas, bet jis apima ir daugelį stambių Kinijos kompanijų, kotiruojamų Honkonge (vadinamos H-akcijomis).
Hang Seng ypatybės:
- Stipri finansų sektoriaus dalis (HSBC, AIA Group, Hong Kong Exchanges)
- Apima Kinijos technologijų gigantusstambias kompanijas (Tencent, Alibaba, Meituan, JD.com)
- Labai jautrus Kinijos ekonomikos politikai, reguliavimo pokyčiams ir JAV-Kinijos santykiams
- 2021–2022 m. Hang Seng patyrė vieną stipriausių nuosmukių dėl Kinijos reguliavimo griežtinimo technologijų sektoriuje ir nekilnojamojo turto krizės
Shanghai Composite (Kinija)
Kompanijų skaičius: ~2 000
Birža: Šanchajaus birža (SSE)
Shanghai Composite apima visas akcijas, kotiruojamas Šanchajaus biržoje. Tai yra žemyninės Kinijos rinkos indeksas (skirtingai nuo Hang Seng, kuris yra Honkongo).
Kinijos rinkos specifika:
- Užsienio investuotojai turi ribotą prieigą prie A-akcijų (žemyninėje Kinijoje kotiruojamos juan valiuta). Stock Connect programa (per Honkongą) atvėrė dalį prieigos.
- Mažmeniniai investuotojai sudaro didesnę dalį nei Vakarų rinkose (~60 % prekybos apimties)
- Vyriausybės intervencijos yra dažnesnės ir didesnės
- Reguliavimo neapibrėžtumas yra didesnis
CSI 300. Populiaresnis investuotojams: apima 300 didžiausių ir likvidžiausių kompanijų iš Šanchajaus ir Šendženo biržų.
Kiti Azijos indeksai
KOSPI (Pietų Korėja). Seulo biržos indeksas. Dominuoja Samsung Electronics, SK Hynix ir kitos puslaidininkių bei technologijų kompanijos.
S&P/ASX 200 (Australija). 200 didžiausių Australijos kompanijų. Stipri kasybos (BHP, Rio Tinto), bankų (Commonwealth Bank, ANZ) ir sveikatos apsaugos dalis.
SENSEX ir Nifty 50 (Indija). Indijos rinkos indeksai, sulaukiantys vis daugiau dėmesio dėl Indijos ekonomikos augimo. Mumbajaus birža (BSE) ir Nacionalinė birža (NSE) yra tarp didžiausių pasaulyje pagal kotiruojamų kompanijų skaičių.
Globalūs ir regioniniai indeksai
Kai kurie indeksai apima ne vieną šalį, o visą regioną ar net visą pasaulį.
MSCI World
Kompanijų skaičius: ~1 400
Apimtis: 23 išsivysčiusios šalys
Valdytojas: MSCI Inc.
MSCI World yra plačiausiai naudojamas globalus išsivysčiusių rinkų indeksas. Jis apima didelės ir vidutinės kapitalizacijos kompanijas iš JAV, Europos, Japonijos, Australijos, Kanados ir kitų išsivysčiusių šalių.
Šalių svoriai MSCI World:
| Šalis | Svoris (apytiksl.) |
|---|---|
| JAV | ~70 % |
| Japonija | ~6 % |
| Jungtinė Karalystė | ~4 % |
| Prancūzija | ~3 % |
| Kanada | ~3 % |
| Šveicarija | ~3 % |
| Vokietija | ~2,5 % |
| Australija | ~2 % |
| Kitos šalys | ~6,5 % |
Svarbi pastaba: JAV dominavimas (~70 %) reiškia, kad MSCI World yra stipriai susietas su JAV rinka. Investuotojas, perkantis MSCI World ETF, iš esmės gauna ~70 % JAV ekspozicijos.
MSCI Emerging Markets
Kompanijų skaičius: ~1 400
Apimtis: 24 besivystančios rinkos
MSCI Emerging Markets apima kompanijas iš besivystančių šalių: Kinija, Indija, Taivanas, Pietų Korėja, Brazilija, Meksika, Pietų Afrika ir kt.
Šalių svoriai:
| Šalis | Svoris (apytiksl.) |
|---|---|
| Kinija | ~25 % |
| Indija | ~18 % |
| Taivanas | ~17 % |
| Pietų Korėja | ~12 % |
| Brazilija | ~5 % |
| Saudo Arabija | ~4 % |
| Kitos šalys | ~19 % |
EM indeksų ypatybės:
- Aukštesnis volatilumas nei išsivysčiusių rinkų
- Didesnis politinės ir reguliavimo rizikos lygis
- Valiutų rizika (besivystančių šalių valiutos gali stipriai svyruoti)
- Ilguoju laikotarpiu potencialiai aukštesnė grąža (dėl greitesnio ekonomikos augimo), bet ne visada realizuota
MSCI ACWI (All Country World Index)
Kompanijų skaičius: ~2 800
Apimtis: 23 išsivysčiusios + 24 besivystančios šalys
MSCI ACWI yra plačiausias globalus indeksas, apimantis ir išsivysčiusias, ir besivystančias rinkas. Tai artimiausias dalykas „visos pasaulio akcijų rinkos” indeksui.
MSCI ACWI vs. MSCI World: skirtumas yra besivystančios rinkos, kurios sudaro ~11 % MSCI ACWI. Likusieji ~89 % yra identiški MSCI World.
FTSE All-World
Alternatyva MSCI indeksams, valdoma FTSE Russell. Apima ~4 000 kompanijų iš ~50 šalių. Vanguard FTSE All-World ETF (VWCE) yra vienas populiariausių „viso pasaulio” ETF tarp Europos investuotojų.
Baltijos šalių indeksai
Nors Baltijos rinka yra maža globaliu mastu, ji yra artimiausia mums ir verta atskiro dėmesio.
OMX Baltic Benchmark (OMXBBGI)
Apimtis: didžiausios ir likvidžiausios Baltijos šalių (Lietuvos, Latvijos, Estijos) kompanijos
Birža: Nasdaq Baltic (Nasdaq OMX Vilnius, Nasdaq OMX Riga, Nasdaq OMX Tallinn)
OMX Baltic Benchmark yra „gross return” (su reinvestuotais dividendais) indeksas, apimantis didžiausias Baltijos kompanijas.
OMX Vilnius (OMXV)
Apimtis: visos kompanijos, kotiruojamos Vilniaus biržoje
Kompanijų skaičius: ~30
OMX Vilnius yra Lietuvos akcijų rinkos indeksas.
Didžiausios Lietuvos biržos kompanijos:
- Ignitis Grupė – energetikos kompanija, didžiausia pagal kapitalizaciją
- Šiaulių bankas – didžiausias Lietuvos kapitalu grindžiamas bankas
- Teltonika grupės kompanijos – technologijų sektorius
- Pieno žvaigždės – maisto pramonė
- Vilkyškių pieninė – pieno produktai
Lietuvos rinkos ypatybės:
- Maža rinka. Visa Vilniaus biržos kapitalizacija yra ~5–6 mlrd. EUR, tai yra mažiau nei viena vidutinė S&P 500 kompanija.
- Žemas likvidumas. Kai kurių akcijų dienos prekybos apimtis gali būti tik keli tūkstančiai eurų. Tai reiškia, kad net mažas orderis gali stipriai paveikti kainą.
- Aukštas dividendinis pajamingumas. Daugelis Lietuvos kompanijų moka santykinai aukštus dividendus (3–7 %), kas daro jas patrauklias pajamų investuotojams.
- Mažas sekamumas. Nedaug analitikų seka Lietuvos kompanijas, kas reiškia mažiau informacijos, bet ir potencialiai daugiau neefektyvumo (galimybių rasti neįvertintas akcijas).
- Koncentruota sektoriaus struktūra. Dominuoja energetika, finansai ir maisto pramonė. Technologijų sektoriaus dalis auga, bet vis dar maža.
OMX Tallinn (Estija) ir OMX Riga (Latvija)
Estijos biržoje kotiruojamos tokios kompanijos kaip Tallinna Vesi (vandentiekis), Tallink (laivyba), LHV Group (bankininkystė). Latvijos biržoje – Latvijas Gāze, Olainfarm (farmacija).
Visos trys Baltijos biržos veikia po Nasdaq Baltic skėčiu ir naudoja bendrą prekybos platformą.
Obligacijų rinkos indeksai
Akcijų indeksai sulaukia daugiausiai dėmesio, bet obligacijų rinkos indeksai yra lygiai tokie pat svarbūs, ypač instituciniams investuotojams ir subalansuotų portfelių valdytojams.
Bloomberg Global Aggregate Bond Index
Plačiausias globalus obligacijų indeksas, apimantis vyriausybės, įmonių ir hipotekos obligacijas iš išsivysčiusių ir kai kurių besivystančių rinkų. Bendra indekso vertė viršija 70 trln. USD.
Bloomberg US Aggregate Bond Index (Barclays Agg)
JAV obligacijų rinkos standartas. Apima JAV vyriausybės obligacijas, agentūrų MBS, investicinio reitingo įmonių obligacijas. Daugelis JAV obligacijų fondų ir ETF naudoja šį indeksą kaip orientyrą.
iBoxx EUR indeksai
Europos obligacijų indeksai, apimantys euro denominuotas vyriausybės ir įmonių obligacijas. Naudojami kaip orientyrai Europos obligacijų fondams ir ETF.
ICE BofA High Yield Index
Aukšto pajamingumo (spekuliacinių) obligacijų indeksas. Svarbus investuotojams, ieškantiems aukštesnės grąžos su didesne rizika. Šio indekso spredas virš vyriausybės obligacijų yra plačiai stebimas kaip kredito rinkos streso indikatorius.
Žaliavų indeksai
Bloomberg Commodity Index (BCOM)
Plačiausias žaliavų indeksas, apimantis 24 žaliavas iš energetikos, metalų ir žemės ūkio sektorių. Svoriai nustatomi pagal prekybos apimtis ir gamybos vertę. Energetika sudaro ~30 %, žemės ūkis ~30 %, metalai ~40 %.
S&P GSCI (Goldman Sachs Commodity Index)
Kitas pagrindinis žaliavų indeksas, stipriau orientuotas į energetiką (~60 % svorio). Dėl to S&P GSCI stipriau koreliuoja su naftos kaina nei BCOM.
CRB Index (Thomson Reuters/CoreCommodity)
Seniausias žaliavų indeksas (nuo 1957 m.). Apima 19 žaliavų. Naudojamas kaip bendras žaliavų kainų tendencijų rodiklis.
Volatilumu indeksai
VIX (CBOE Volatility Index)
VIX matuoja S&P 500 indekso tikėtiną 30 dienų volatilumą, skaičiuojamą pagal S&P 500 opcionų kainas. Dažnai vadinamas „baimės indeksu”, nes kyla, kai rinkoje padidėja neapibrėžtumas.
VIX naudojimas:
- Rinkos nuotaikos matavimas. VIX virš 30 rodo padidintą baimę, po 20 – normalias sąlygas, po 15 – ramybę.
- Kontrarianiškas signalas. Ekstremaliai aukštas VIX (40+) dažnai sutampa su rinkos dugnu (per daug baimės). Ekstremaliai žemas VIX (po 12) gali signalizuoti perdėtą pasitikėjimą.
- Apsidraudimas. VIX opcionai ir ateities sandoriai naudojami portfelio apsaugai nuo rinkos nuosmukių.
VSTOXX
Europos VIX atitikmuo, matuojantis EURO STOXX 50 indekso tikėtiną volatilumą.
Indeksų naudojimas investavime
Pasyvus investavimas per indekso fondus
Indekso fondai (ETF ir indekso mutual funds) atkartoja indekso sudėtį, leisdami investuotojams „pirkti rinką” su minimaliais kaštais.
Kodėl pasyvus investavimas tapo toks populiarus:
- Mažos išlaidos. Indekso ETF valdymo mokestis gali būti vos 0,03–0,20 % per metus. Palyginkite su aktyviai valdomo fondo 1,0–2,0 %.
- Pranašumas prieš aktyvius fondus. Per 15 metų ~85–90 % aktyviai valdomų fondų nepranoko savo lyginamojo indekso. Warren Buffett 2007 m. statė 1 mln. USD, kad S&P 500 indekso fondas per 10 metų pralenks rizikos draudimo fondų portfelį. Jis laimėjo statymą.
- Paprastumas. Nereikia analizuoti individualių kompanijų, sekti naujienų ar priimti prekybos sprendimų. Perkate indekso fondą ir laikote ilgą laiką.
- Diversifikacija. Vienas S&P 500 ETF suteikia ekspoziciją 500 kompanijų. Vienas MSCI World ETF – 1 400 kompanijų iš 23 šalių.
Populiariausi indekso ETF:
| ETF | Sekamas indeksas | Valdymo mokestis | Valdomas turtas (apytiksl.) |
|---|---|---|---|
| SPDR S&P 500 ETF (SPY) | S&P 500 | 0,09 % | ~550 mlrd. USD |
| Vanguard S&P 500 ETF (VOO) | S&P 500 | 0,03 % | ~450 mlrd. USD |
| Invesco QQQ (QQQ) | NASDAQ-100 | 0,20 % | ~250 mlrd. USD |
| iShares Core MSCI World (IWDA) | MSCI World | 0,20 % | ~75 mlrd. USD |
| Vanguard FTSE All-World (VWCE) | FTSE All-World | 0,22 % | ~15 mlrd. EUR |
| iShares Core EURO STOXX 50 (SX5S) | EURO STOXX 50 | 0,10 % | ~10 mlrd. EUR |
| iShares Core DAX (EXS1) | DAX | 0,16 % | ~8 mlrd. EUR |
Indeksų naudojimas portfelio konstravimui
Vieno indekso strategija (paprasčiausia):
Investuotojas, norintis maksimalaus paprastumo, gali naudoti vieną globalų ETF:
- Vanguard FTSE All-World (VWCE) arba iShares MSCI ACWI (IUSQ) – apima ir išsivysčiusias, ir besivystančias rinkas viename fonde
Dviejų indeksų strategija:
- 80–90 % MSCI World (išsivysčiusios rinkos)
- 10–20 % MSCI Emerging Markets (besivystančios rinkos)
Regioninė strategija (daugiau kontrolės):
- 50–60 % S&P 500 (JAV)
- 15–20 % STOXX Europe 600 (Europa)
- 5–10 % TOPIX arba Nikkei 225 (Japonija)
- 10–15 % MSCI Emerging Markets (besivystančios rinkos)
- 5 % OMX Baltic (Baltijos šalys, jei norima vietinės ekspozicijos)
Core-Satellite strategija
Populiari strategija, derinanti pasyvų ir aktyvų investavimą:
- Core (branduolys, 70–80 % portfelio): platus indekso ETF (pvz., MSCI World arba S&P 500). Tai stabili portfelio dalis su žemais kaštais.
- Satellite (palydovai, 20–30 % portfelio): sektoriaus ETF, regioniniai ETF, individualios akcijos arba teminiai fondai. Tai dalis, kuria bandote pranokti rinką arba gauti specifinę ekspoziciją.
Pvz.:
- 70 % Vanguard FTSE All-World (VWCE)
- 10 % iShares Global Clean Energy ETF
- 10 % iShares Core EURO STOXX 50
- 5 % OMX Baltic akcijos (tiesiogiai)
- 5 % aukso ETF
Indeksų grąžos palyginimas
Ilgalaikis JAV vs. Europa vs. Azija
| Indeksas | 10 metų vidutinė metinė grąža (orientyras, iki 2025 m.) | 20 metų vid. metinė grąža |
|---|---|---|
| S&P 500 (total return) | ~12–13 % | ~10–11 % |
| NASDAQ-100 (total return) | ~17–18 % | ~15–16 % |
| EURO STOXX 50 (total return) | ~7–9 % | ~6–8 % |
| FTSE 100 (total return) | ~5–7 % | ~6–7 % |
| Nikkei 225 | ~9–11 % | ~6–8 % |
| MSCI Emerging Markets | ~3–5 % | ~7–9 % |
Kas lemia skirtumus:
- JAV pranašumas pastarąjį dešimtmetį daugiausia susijęs su technologijų sektoriaus dominavimu. FAANG/Magnificent 7 kompanijos generavo neproporcingai didelę dalį grąžos.
- Europos atsilikimas susijęs su mažesniu technologijų sektoriaus svoriu, lėtesniu ekonomikos augimu ir euro zonos skolų krizės padariniais (2010–2012 m.).
- Besivystančių rinkų nuvylimas per pastarąjį dešimtmetį susijęs su Kinijos ekonomikos lėtėjimu, dolerio stiprėjimu ir geopolitinėmis rizikomis. Ilgesniame laikotarpyje (20+ metų) EM grąža buvo artimesnė išsivysčiusių rinkų grąžai.
Svarbi pamoka: praeities grąža negarantuoja ateities. JAV rinka dominavo pastarąjį dešimtmetį, bet tai nereiškia, kad ji dominuos kitą. 2000–2010 m. dešimtmetis buvo visiškai kitoks: S&P 500 generavo neigiamą grąžą, o besivystančios rinkos ir žaliavos buvo stipriausiai augantys segmentai. Būtent todėl diversifikacija tarp regionų yra tokia svarbi.
Bull ir Bear rinkos: indeksų elgsena per ciklus
Bull market (bulių rinka) – ilgas kainos augimo periodas, paprastai apibrėžiamas kaip 20 %+ augimas nuo paskutinio žemumo.
Bear market (meškų rinka) – 20 %+ kritimas nuo paskutinio aukštumo.
S&P 500 bear markets nuo 1950 m.:
| Laikotarpis | Kritimas nuo viršūnės | Trukmė | Atsigavimo laikas |
|---|---|---|---|
| 1973–1974 | -48 % | 21 mėn. | 69 mėn. |
| 1980–1982 | -27 % | 21 mėn. | 3 mėn. |
| 1987 (spalio krachas) | -34 % | 3 mėn. | 20 mėn. |
| 2000–2002 (dot-com) | -49 % | 31 mėn. | 56 mėn. |
| 2007–2009 (finansų krizė) | -57 % | 17 mėn. | 49 mėn. |
| 2020 (COVID) | -34 % | 1 mėn. | 5 mėn. |
| 2022 (infliacija/palūkanos) | -25 % | 10 mėn. | ~12 mėn. |
Ką rodo ši lentelė:
- Bear markets yra neišvengiami – jie kartojasi kas keleri metai
- Vidutinis kritimas yra ~35 %, bet gali siekti ir 50 %+
- Rinka visada atsigavo, bet atsigavimas gali trukti nuo kelių mėnesių iki kelių metų
- COVID krachas buvo pats trumpiausias bear market istorijoje (1 mėnuo)
Indeksų sudėties pokyčiai: įtraukimas ir pašalinimas
Indeksai nėra statiški – jų sudėtis reguliariai keičiama. Kompanijos įtraukiamos (kai atitinka kriterijus) ir pašalinamos (kai nebeatitinka). Šie pokyčiai patys savaime sukelia reikšmingus kainų judesius.
Indekso įtraukimo efektas
Kai kompanija įtraukiama į pagrindinį indeksą (pvz., S&P 500), visi indekso fondai PRIVALO nupirkti tos kompanijos akcijas, kad atkartotų indekso sudėtį. Tai sukuria milžinišką paklausą:
- S&P 500 indekso fondai valdo ~7 trln. USD turto
- Kai nauja kompanija įtraukiama, fondai turi nupirkti jos akcijų už milijardus dolerių
- Tai paprastai pakelia kompanijos akcijų kainą 3–8 % per kelias dienas aplink įtraukimo datą
Tesla pavyzdys: 2020 m. gruodžio 21 d. Tesla buvo įtraukta į S&P 500. Tai buvo vienas didžiausių indekso įtraukimų istorijoje. Tesla akcijų kaina per mėnesį prieš įtraukimą pakilo ~60 %, iš dalies dėl laukiamo indekso fondų pirkimo.
Indekso pašalinimo efektas
Atvirkštinis procesas: kai kompanija pašalinama iš indekso, fondai parduoda jos akcijas, kas spaudžia kainą žemyn.
Rebalansavimo poveikis
Kas ketvirtį (S&P 500) ar kas pusmetį (kai kurie kiti indeksai) vyksta svorių peržiūra. Kompanijų, kurių kapitalizacija išaugo, svoris padidėja, o tų, kurių sumažėjo – sumažėja. Tai sukuria sistemingus pirkimo ir pardavimo srautus, kurie dažnai pastebimi paskutinėmis rebalansavimo dienos prekybos minutėmis.
Kaip skaityti indekso duomenis
Indekso taškai vs. procentai
Kai naujienose pranešama „Dow Jones pakilo 300 punktų”, tai skamba daug. Bet jei Dow Jones yra ties 40 000, 300 punktų yra tik 0,75 %. Visada žiūrėkite procentinį pokytį, ne absoliučius taškus – tai suteikia tikslesnį kontekstą.
Price return vs. Total return
- Price return (kainos grąža): matuoja tik kainos pokytį. Neįtraukia dividendų.
- Total return (bendra grąža): matuoja kainos pokytį + reinvestuotus dividendus. Tai tiksliau atspindi faktinę investuotojo grąžą.
Skirtumas gali būti reikšmingas: S&P 500 price return per pastaruosius 30 metų buvo ~8,5 % per metus, o total return – ~10,5 %. Tie papildomi 2 % per metus (dividendai) per 30 metų sudaro milžinišką skirtumą dėl sudėtinių palūkanų efekto.
Taisyklė: visada lyginkite indeksus total return pagrindu. Jei vienas indeksas rodo price return (S&P 500 dažniausiai cituojamas price return forma), o kitas – total return (DAX pagal nutylėjimą yra total return), palyginimas bus neteisingas.
Realios vs. nominalios grąžos
Nominali grąža yra tai, ką matote ekrane. Reali grąža yra nominali grąža minus infliacija. Jei S&P 500 uždirbo 10 %, bet infliacija buvo 4 %, reali grąža yra tik ~6 %. Ilgalaikiam investavimui reali grąža yra svarbesnis rodiklis.
Indeksų limitacijos: ko jie nerodo
Indeksai yra puikus įrankis, bet jie turi ir ribojimų:
1. Išgyvenimo šališkumas (Survivorship Bias). Indeksai nuolat keičia sudėtį: silpnos kompanijos pašalinamos, stiprios įtraukiamos. Todėl indekso istorinė grąža atrodo geriau nei vidutinio investuotojo patirtis, nes indeksas „atsikrato” prastai veikiančių kompanijų.
2. Koncentracijos rizika. Kapitalizacijos svertiniuose indeksuose kelios didžiausios kompanijos gali dominuoti. Kai S&P 500 TOP 10 kompanijų sudaro 35 % indekso, „500 kompanijų diversifikacija” yra šiek tiek iliuzinė.
3. Sektoriaus šališkumas. Indeksas atspindi dabartinę ekonomikos struktūrą, ne būtinai ateities. 1980 m. energetikos kompanijos sudarė ~28 % S&P 500. Šiandien – ~4 %. Technologijos šiandien sudaro ~31 %. Ar jos sudarys tiek pat po 20 metų?
4. Geografinis šališkumas. Investuotojas, perkantis tik S&P 500, turi 100 % JAV ekspoziciją. Net MSCI World yra ~70 % JAV. Tai gali būti problema, jei JAV rinka patirtų ilgalaikį atsilikimą (kaip Japonija po 1989 m.).
5. Nelygus atstovavimas. Indeksai apima tik viešai prekiaujamas kompanijas. Privatūs verslai, kurie sudaro reikšmingą ekonomikos dalį, nėra atspindėti. Mažos ir mikro kapitalizacijos kompanijos taip pat dažnai lieka už indeksų ribų.
6. Indeksas nėra portfelis. Negalite tiesiogiai „pirkti indekso”. Perkate indekso fondą, kuris turi valdymo mokestį, sekimo paklaidą (tracking error) ir kitus praktinius aspektus, kurie šiek tiek skiriasi nuo teorinio indekso grąžos.
Alternatyvūs indeksai: už tradicinių ribų
Smart Beta / Factor indeksai
Smart Beta indeksai bando pagerinti tradicinių kapitalizacijos svertinių indeksų grąžą, naudodami alternatyvius svertinimo metodus, pagrįstus „faktoriais”:
- Vertės faktorius: svoris pagal P/E, P/B ar kitus vertinimo rodiklius
- Momentum faktorius: svoris pagal pastarojo laikotarpio grąžą
- Mažo volatilumo faktorius: svoris pagal istorinį volatilumą (mažiau svyruojančios akcijos gauna didesnį svorį)
- Kokybės faktorius: svoris pagal pelningumą, skolos lygį, pelno stabilumą
- Dydžio faktorius: didesnis svoris mažesnėms kompanijoms
Pavyzdys: MSCI World Minimum Volatility indeksas siekia mažesnio volatilumo nei standartinis MSCI World, rinkdamas mažiau svyruojančias akcijas. Per bear markets jis paprastai krenta mažiau, bet per bull markets uždirba mažiau.
ESG indeksai
Aplinkos, socialiniai ir valdymo (ESG) indeksai filtruoja kompanijas pagal tvarumo kriterijus:
- MSCI World ESG Leaders – apima kompanijas su aukščiausiais ESG reitingais kiekviename sektoriuje
- S&P 500 ESG – S&P 500 versija, pašalinanti kompanijas su prasčiausiais ESG rodikliais
- FTSE4Good – globalus ESG indeksų šeima
ESG investavimas sparčiai auga: ESG ETF turtas pasaulyje viršija 500 mlrd. USD ir kasmet didėja.
Teminiai indeksai
Indeksai, orientuoti į konkrečias temas ar megatendencijas:
- Dirbtinis intelektas ir robotika (MSCI ACWI IMI Robotics & AI)
- Švari energija (S&P Global Clean Energy)
- Kibernetinis saugumas (Nasdaq CTA Cybersecurity)
- Senėjanti visuomenė (iSTOXX FactSet Ageing Population)
- Blockchain technologijos (MVIS Global Digital Assets Equity)
Teminiai indeksai gali generuoti aukštą grąžą, jei tema „pataiko”, bet jie yra siauriau diversifikuoti ir gali stipriai nukristi, jei tendencija pasirodo silpnesnė nei tikėtasi.
Praktiniai patarimai: kaip naudoti indeksų žinias
1. Nesekite tik vieno indekso. Stebėkite bent kelis: S&P 500 (JAV), EURO STOXX 50 (Europa), MSCI Emerging Markets (besivystančios rinkos). Tai suteikia platesnį vaizdą apie globalios rinkos sveikatą.
2. Lyginkite savo portfelį su tinkamu orientyru. Jei jūsų portfelis yra 60 % akcijų ir 40 % obligacijų, nelyginkite jo su S&P 500 (100 % akcijų). Lyginkite su 60/40 portfeliu (pvz., 60 % MSCI World + 40 % Bloomberg Global Aggregate Bond).
3. Stebėkite rinkos plotį (Market Breadth). Ar kylanti rinka yra plati (daug kompanijų kyla) ar siaura (kelia tik kelios didelės)? S&P 500 Equal Weight indekso palyginimas su standartiniu S&P 500 parodo, ar augimas yra platus. Kai standartinis S&P 500 kyla, bet equal weight versija atsilieka, augimą varo tik kelios didelės kompanijos – tai gali būti perspėjamasis ženklas.
4. Naudokite VIX kaip kontekstą. Kai VIX yra labai žemas (po 13), rinka gali būti per daug rami (galimas „netikėtumo” momentas). Kai VIX yra labai aukštas (virš 35), baimė gali būti perdėta ir artėti prie pirkimo galimybės (kontrarindikatoriaus logika).
5. Nepersistenkite su sektoriaus ar teminiais ETF. Pagrindinis portfelio branduolys turėtų būti platus rinkos indeksas. Sektoriaus ir teminiai ETF tinka kaip papildymas (satellite dalis), bet ne kaip pagrindas.
6. Supraskite, ką perkate. Prieš investuodami į indekso ETF, patikrinkite: kokį indeksą jis seka? Kaip skaičiuojamas indeksas? Kokia šalių ir sektoriaus sudėtis? Koks valdymo mokestis? Ar fondas yra kaupiantis (accumulating), ar paskirstantis (distributing) dividendus?
7. Periodiškai perbalansuokite. Jei pradėjote su 70 % akcijų / 30 % obligacijų, bet akcijos stipriai pakilo ir dabar sudaro 85 % portfelio, jūsų rizika padidėjo. Periodinis perbalansuojimas (kas pusmetį ar kasmet) grąžina portfelį prie norimo rizikos lygio.
Rinkos indeksai yra galingiausias įrankis, kurį turi šiuolaikinis investuotojas. Jie leidžia vienu žvilgsniu įvertinti rinkos būklę, vienu sandoriu investuoti į šimtus ar tūkstančius kompanijų ir vienu skaičiumi palyginti savo rezultatus su rinkos vidurkiu. Tačiau, kaip ir bet kuris įrankis, jie yra naudingi tik tada, kai suprantate, kaip jie veikia, ką jie matuoja ir ko jie nerodo. Investuotojas, kuris žino, kad S&P 500 yra kapitalizacijos svertinis ir stipriai koncentruotas keliose technologijų kompanijose, priima kitokius sprendimus nei tas, kuris tiesiog mato „rinka pakilo”. Tas skirtumas ilgainiui virsta realiais pinigais.