Įsivaizduokite du prekiautojus. Abu turi 5000 eurų sąskaitą. Abu tuo pačiu metu atidaro tą patį EUR/USD sandorį ir abu klysta. Rinka juda prieš juos, suveikia stop-loss. Pirmasis prekiautojas praranda 50 eurų ir ramiai laukia kitos progos. Antrasis praranda 800 eurų, sėdi prakaituotu delnu ir svarsto, ar apskritai verta toliau prekiauti.
Skirtumas tarp jų nebuvo nei analizė, nei laikas, nei brokeris. Skirtumas buvo pozicijos dydis.
Būtent čia pradeda ir baigiasi daugumos naujokų kelias. Ne dėl to, kad jie blogai skaito grafikus, o dėl to, kad vieną blogą sandorį paverčia katastrofa. Pozicijos dydžio skaičiuoklė yra įrankis, kuris tokią klaidą tiesiog neleidžia padaryti. Šiame straipsnyje išsiaiškinsime, kaip ji veikia, kokia formulė slypi po ja ir kaip patiems apskaičiuoti tinkamą lotą kiekvienam sandoriui.
Kas yra pozicijos dydis ir kodėl jis svarbesnis už įėjimo tašką
Pozicijos dydis reiškia, kokio dydžio sandorį atidarote, dažniausiai matuojamą lotais. Vienas standartinis lotas Forex rinkoje yra 100 000 valiutos vienetų. Mini lotas yra 10 000, mikro lotas 1000. Kuo didesnis lotas, tuo daugiau pinigų uždirbate arba prarandate už kiekvieną kainos judesio pipą.
Dauguma pradedančiųjų visą dėmesį skiria vienam klausimui: kur įeiti į rinką. Jie valandų valandas ieško idealaus signalo, tobulos žvakidės, teisingos linijos susikirtimo. Bet net ir tobulas įėjimas su neteisingu pozicijos dydžiu veda į nuostolius.
Pagalvokite apie tai matematiškai. Jeigu prekiaujate visu lotu 5000 eurų sąskaitoje ir rinka pajuda vos 50 pipų prieš jus, prarasite apie 500 eurų, tai yra 10 procentų sąskaitos. Vieno sandorio. Po penkių tokių nuostolių iš eilės (o tokių serijų būna kiekvieno prekiautojo kelyje) jūsų kapitalas sumažės perpus. Tas pats stop-loss, bet apskaičiuotu pozicijos dydžiu, būtų kainavęs vos 50 eurų ir jūsų sąskaita liktų beveik nepaliesta.
Todėl patyrę prekiautojai sako paprastą tiesą: rinka nusprendžia, ar sandoris pelningas, bet jūs nusprendžiate, kiek jis kainuos. Pozicijos dydis yra vienintelis kintamasis, kurį visiškai kontroliuojate dar prieš spausdami pirkimo mygtuką.
Kodėl fiksuotas lotas yra pavojinga įprotis
Labai dažnai naujokas atidaro platformą, pamato „loto dydžio” langelį ir įrašo kokį nors patogų skaičių. Tarkime, 0,10 loto. Ir taip prekiauja visada, nepriklausomai nuo situacijos.
Problema ta, kad tas pats 0,10 loto reiškia visiškai skirtingą riziką skirtinguose sandoriuose. Jeigu vienam sandoriui jūsų stop-loss yra 20 pipų atstumu, o kitam 120 pipų, tai antrasis sandoris rizikuoja šešis kartus didesne suma nei pirmasis. Nors lotas tas pats.
Rezultatas yra chaotiškas rizikos valdymas. Vieną dieną prarandate 30 eurų, kitą 180 eurų, ir niekada tiksliai nežinote, kiek statote. Būtent dėl to sąskaitos kreivė šokinėja aukštyn žemyn be jokios logikos.
Teisingas požiūris yra atvirkščias. Pirmiausia nusprendžiate, kiek pinigų esate pasiruošęs prarasti sandoryje. Tada apskaičiuojate, kokio dydžio lotas atitinka tą sumą pagal jūsų stop-loss atstumą. Lotas tampa rezultatu, o ne pradiniu spėjimu.
Formulė žingsnis po žingsnio
Pozicijos dydžio skaičiavimas remiasi trimis dydžiais, kuriuos turite žinoti prieš atidarydami bet kokį sandorį:
- Rizikos suma pinigais. Kiek eurų (ar dolerių) esate pasiruošęs prarasti šiame sandoryje.
- Stop-loss atstumas pipais. Kiek pipų nuo įėjimo taško iki jūsų apsauginio stop-loss lygio.
- Pip vertė. Kiek verta vienas pipas jūsų prekiaujamai valiutų porai už tam tikrą loto dydį.
Pati formulė atrodo taip:
$$\text{Pozicijos dydis (lotais)} = \frac{\text{Rizikos suma}}{\text{Stop-loss pipais} \times \text{Pip vertė vienam lotui}}$$
Panagrinėkime kiekvieną dalį atskirai, nes būtent detalės čia lemia rezultatą.
1 žingsnis: nustatykite rizikos procentą
Populiariausia taisyklė tarp profesionalų yra rizikuoti nuo 1 iki 2 procentų sąskaitos vienam sandoriui. Ši taisyklė nėra atsitiktinė. Ji leidžia patirti net dešimt nuostolingų sandorių iš eilės ir vis tiek išlaikyti didžiąją dalį kapitalo.
Pavyzdys. Jeigu jūsų sąskaita yra 5000 eurų ir rizikuojate 1 procentą, jūsų rizikos suma yra 50 eurų. Jeigu rizikuojate 2 procentus, tai 100 eurų.
Naujokams patariama pradėti nuo 1 procento ar net mažiau. Kai patirtis auga ir strategija įrodo savo pranašumą, riziką galima palaipsniui didinti, bet peržengti 2 procentų ribą retai kada yra protingas sprendimas.
2 žingsnis: išmatuokite stop-loss atstumą
Stop-loss atstumas nėra atsitiktinis skaičius. Jis kyla iš jūsų techninės analizės. Stop-loss dedamas ten, kur jūsų prekybos idėja tampa negaliojanti: už paskutinio kainos dugno, virš pasipriešinimo, po slankiuoju vidurkiu ar pagal ATR (vidutinį tikrą diapazoną).
Tarkime, atidarote pirkimo sandorį EUR/USD ties 1,0850, o logiškas stop-loss lygis yra 1,0820. Tai reiškia 30 pipų atstumą.
Svarbiausia taisyklė čia: pirma nustatote, kur turi būti stop-loss pagal rinką, ir tik paskui skaičiuojate lotą. Niekada neatvirkščiai. Naujokai dažnai daro klaidą stumdydami stop-loss arčiau vien tam, kad galėtų atidaryti didesnį lotą. Tai reiškia, kad rinka juos išmes anksčiau, dar prieš idėjai įsibėgėjant.
3 žingsnis: apskaičiuokite pip vertę
Pip vertė priklauso nuo valiutų poros ir jūsų sąskaitos valiutos. Standartinės sąskaitos atveju (100 000 vienetų loto) galioja tokie orientaciniai skaičiai:
| Instrumentas | Pip vertė už 1 standartinį lotą | Pastaba |
|---|---|---|
| EUR/USD | apie 10 USD | Fiksuota, nes kotiruojama doleriais |
| GBP/USD | apie 10 USD | Ta pati logika kaip EUR/USD |
| USD/JPY | apie 6,7 USD | Priklauso nuo esamo kurso |
| GBP/JPY | apie 6,7 USD | Kryžminė pora, vertė svyruoja |
| XAU/USD (auksas) | apie 10 USD už 0,10 judesį | Auksas skaičiuojamas kitaip nei valiutos |
Šie skaičiai yra orientaciniai. Kai jūsų sąskaita yra eurais, o pora kotiruojama doleriais, pip vertę reikia perskaičiuoti pagal esamą EUR/USD kursą. Būtent dėl šių niuansų automatinė skaičiuoklė yra patogesnė už skaičiavimą galvoje.
Praktinis pavyzdys su EUR/USD
Sujunkime viską į vieną skaičiavimą.
Pradiniai duomenys:
- Sąskaita: 5000 eurų
- Rizika: 1 procentas, taigi 50 eurų
- Įėjimas: EUR/USD ties 1,0850
- Stop-loss: 1,0820 (30 pipų atstumas)
- Pip vertė: apie 9 eurai už standartinį lotą (perskaičiuota iš 10 USD)
Skaičiavimas:
$$\text{Pozicijos dydis} = \frac{50}{30 \times 9} = \frac{50}{270} \approx 0,185 \text{ loto}$$
Rezultatas yra apie 0,18 loto. Su tokia pozicija, jeigu rinka pasieks stop-loss, prarasite maždaug 50 eurų, lygiai tiek, kiek buvote suplanavęs. Nei euru daugiau.
Atkreipkite dėmesį, kaip lotas atsirado natūraliai iš skaičiavimo. Nebuvo jokio spėjimo.
Antras pavyzdys: platesnis stop-loss keičia viską
Dabar tarkime, kad prekiaujate GBP/JPY, kuri yra daug lakesnė pora. Jūsų techninė analizė reikalauja platesnio stop-loss.
Pradiniai duomenys:
- Sąskaita: 5000 eurų
- Rizika: 1 procentas, taigi 50 eurų
- Stop-loss atstumas: 90 pipų
- Pip vertė: apie 6 eurai už standartinį lotą
Skaičiavimas:
$$\text{Pozicijos dydis} = \frac{50}{90 \times 6} = \frac{50}{540} \approx 0,092 \text{ loto}$$
Rezultatas yra apie 0,09 loto, tai yra beveik perpus mažesnis nei EUR/USD pavyzdyje. Ir tai yra teisinga. Platesnis stop-loss reikalauja mažesnės pozicijos, kad rizika liktų ta pati 50 eurų suma.
Būtent šis principas atskiria apgalvotą prekybą nuo atsitiktinės. Jei būtumėte prekiavęs tuo pačiu fiksuotu 0,18 loto kaip EUR/USD atveju, jūsų rizika būtų buvusi ne 50, o beveik 100 eurų. Dvigubai daugiau nei planuota.
Trečias pavyzdys: prekyba auksu
Auksas (XAU/USD) yra atskira tema, nes jo pip skaičiavimas skiriasi nuo valiutų. Aukso kaina juda doleriais ir centais, todėl daugelis brokerių pipą skaičiuoja kaip 0,10 kainos judesį.
Pradiniai duomenys:
- Sąskaita: 5000 eurų
- Rizika: 1 procentas, taigi 50 eurų
- Stop-loss atstumas: 5 doleriai kainos (tarkime nuo 2350 iki 2345)
- Vieno standartinio loto vertė: apie 100 USD už 1 dolerio judesį
Jei kaina pajudės 5 dolerius prieš jus su vienu standartiniu lotu, prarasite apie 500 USD. Kad rizika liktų 50 eurų (apie 54 USD), pozicija turi būti maždaug 0,10 loto.
Auksas puikiai iliustruoja, kodėl niekada nereikėtų aklai perkelti to paties loto dydžio iš vieno instrumento į kitą. Skirtingi instrumentai turi skirtingą vertę judesiui, ir tik skaičiuoklė tai teisingai suderina.
Nemokamos pozicijos dydžio skaičiuoklės
Skaičiuoti kiekvieną kartą ranka yra varginanti, o klaidos brangiai kainuoja. Laimei, yra keletas patikimų nemokamų įrankių:
- Myfxbook pozicijos dydžio skaičiuoklė. Bene populiariausia. Įvedate sąskaitos valiutą, dydį, rizikos procentą, valiutų porą ir stop-loss pipais, o ji iškart pateikia tikslų lotą.
- BabyPips skaičiuoklė. Paprasta ir patogi pradedantiesiems, gerai tinka mokymuisi.
- Brokerio integruoti įrankiai. Daugelis brokerių savo platformose turi maržos ir pozicijos skaičiuokles. Patogu, nes jos naudoja realius jūsų sąskaitos duomenis.
Patarimas: net jei naudojate skaičiuoklę, bent kelis kartus atlikite skaičiavimą ranka. Tik supratę, iš kur atsiranda skaičius, atpažinsite, kai kažkas atrodo negerai.
Dažniausios klaidos, kurių verta vengti
Fiksuotas lotas nepriklausomai nuo stop-loss. Jau aptarėme, bet tai kartojama tiek dažnai, kad verta priminti dar kartą. Tas pats lotas su skirtingais stop-loss reiškia visiškai skirtingą riziką.
Stop-loss pritaikymas prie loto, o ne atvirkščiai. Kai prekiautojas nusprendžia atidaryti didelį lotą, o paskui stumdo stop-loss arti kainos, kad rizika neatrodytų per didelė, jis save apgaudinėja. Rinka tokį stop-loss pasiekia beveik iškart.
Rizikos procento pamiršimas po pergalių serijos. Po kelių pelningų sandorių atsiranda pagunda „šiek tiek padidinti”. Būtent tada, kai jaučiatės nenugalimas, ateina didžiausi nuostoliai. Laikykitės to paties procento nuolat.
Sverto painiojimas su rizika. Didelis svertas nereiškia didelės rizikos savaime. Rizika kyla iš pozicijos dydžio ir stop-loss, o ne iš to, kokį svertą siūlo brokeris. Galima turėti didelį svertą ir prekiauti labai konservatyviai.
Komisinių ir spredo ignoravimas. Realioje prekyboje prie nuostolio prisideda ir spredas bei komisiniai. Jei prekiaujate dažnai su ankštais stop-loss, šios išlaidos gali reikšmingai iškreipti jūsų skaičiavimus.
Kaip pozicijos dydis susijęs su rizikos ir grąžos santykiu
Pozicijos dydis retai veikia vienas. Jis eina koja kojon su rizikos ir grąžos santykiu (angliškai risk-reward). Kai žinote, kiek rizikuojate viename sandoryje, galite planuoti, kokį pelną tikitės už tą pačią riziką.
Tarkime, rizikuojate 50 eurų su 30 pipų stop-loss. Jei jūsų pelno tikslas yra 90 pipų atstumu, jūsų santykis yra 1 prieš 3. Tai reiškia, kad net teisingai spėję vos trečdalį sandorių, ilgalaikėje perspektyvoje liktumėte pliusuose.
Būtent todėl apskaičiuotas pozicijos dydis yra pamatas, ant kurio statoma visa likusi strategija. Be jo negalite nuosekliai vertinti nei rizikos, nei potencialo.
Trumpa santrauka ir tolesni žingsniai
Pozicijos dydžio skaičiuoklė nėra sudėtingas įrankis, bet ji yra bene svarbiausias skirtumas tarp prekiautojo, kuris išlieka rinkoje metų metus, ir to, kuris išeikvoja sąskaitą per kelias savaites. Principas paprastas: pirma nustatote riziką pinigais, tada stop-loss pagal rinką, ir tik paskui apskaičiuojate lotą.
Įsidėmėkite tris žingsnius:
- Nuspręskite rizikos procentą (1 iki 2 procentų sąskaitos).
- Nustatykite stop-loss atstumą pagal techninę analizę.
- Apskaičiuokite lotą pagal formulę arba naudodami skaičiuoklę.
Jei nuo šiandien kiekvieną sandorį pradėsite šiais trimis klausimais, jūsų sąskaitos kreivė taps ramesnė, o sprendimai racionalesni. Nebeliks tų staigių, skausmingų nuosmukių, kurie priverčia mesti prekybą.
Prieš tęsdami, užduokite sau vieną klausimą: ar dabar, prieš atidarydamas kiekvieną sandorį, tiksliai žinote, kiek eurų prarasite, jei rinka pajudės prieš jus? Jei atsakymas nėra aiškus skaičius, būtent čia slypi jūsų didžiausia galimybė patobulinti prekybą.
Kitas logiškas žingsnis būtų geriau perprasti pip ir maržos skaičiavimus, kurie tiesiogiai susiję su pozicijos dydžiu ir padeda dar tiksliau valdyti savo kapitalą.