Per pastaruosius šimtą metų pasaulio finansų rinkos patyrė Didžiąją depresiją, naftos embargą, „Juodąjį pirmadienį”, dot-com burbulą, pasaulinę finansų krizę ir COVID-19 krachą. Kiekviena iš šių krizių turėjo skirtingas priežastis, skirtingą eigą ir skirtingą trukmę.
Bet kai žiūri į jas visas kartu, pradedi matyti pasikartojančius modelius. Ne identiškas detales – kiekviena krizė yra savita – o gilesnes struktūras: žmogaus elgesio dėsningumus, rinkos mechanikos principus ir sprendimų klaidas, kurios kartojasi karta po kartos.
Šios pamokos nėra teorinės abstrakcijos. Jos yra laiko patikrintos taisyklės, paremtos realių žmonių realiais nuostoliais ir realiais laimėjimais. Kai kurios iš jų atrodo paprastos – bet paprastumas nėra tas pats, kas lengvumas. Žinoti taisyklę ir laikytis jos, kai rinka krenta 30 % per mėnesį, yra du visiškai skirtingi dalykai.
1 pamoka: Krizės ateina visada, bet niekada neatrodo taip, kaip tikėjaisi
Modelis, kuris kartojasi
Pažvelkite į šešias didžiausias finansų krizes per pastarąjį šimtmetį:
| Krizė | Metai | Šaltinis | Ko niekas nesitikėjo |
|---|---|---|---|
| Didžioji depresija | 1929–1939 | Akcijų spekuliacijos, bankų silpnumas | Kad krachas virs dešimties metų depresija |
| Naftos krizė | 1973–1974 | Geopolitika, OPEC embargas | Kad nafta bus panaudota kaip ginklas |
| „Juodasis pirmadienis” | 1987 | Portfelio draudimas, kompiuterinė prekyba | Kad rinka gali kristi 22 % per vieną dieną |
| Dot-com burbulas | 1997–2000 | Interneto euforija | Kad „naujoji ekonomika” paklūsta senoms taisyklėms |
| Finansų krizė | 2007–2009 | Subprime hipotekos, CDO | Kad AAA reitingo produktai gali būti beverčiai |
| COVID-19 | 2020 | Pandemija | Kad visa pasaulio ekonomika bus sustabdyta vienu metu |
Kiekviena krizė atėjo iš krypties, kurios dauguma nematė. 1929 m. žmonės nesitikėjo, kad akcijų korekcija virs depresija. 1987 m. niekas neįsivaizdavo, kad kompiuteriai gali sugriauti rinką per šešias valandas. 2008 m. AAA reitingo produktai turėjo būti saugiausi pasaulyje. 2020 m. pandemija buvo „juodoji gulbė”, kurios modeliai nenumatė.
Ką tai reiškia investuotojui?
Neįmanoma numatyti, iš kur ateis kita krizė. Jei tai būtų galima padaryti, tai nebūtų krizė – rinkos ją įskaičiuotų iš anksto.
Bet galima žinoti, kad krizė tikrai ateis. Per pastaruosius 100 metų didelis rinkos nuosmukis (−20 % ar daugiau) JAV akcijų rinkoje vyko vidutiniškai kas 7–10 metų. Tai nėra anomalija ar gedimas – tai normalus rinkos veikimo principas.
Praktiška išvada: savo investavimo strategiją kurkite ne pagal klausimą „ar bus krizė?”, o pagal klausimą „kai bus krizė, ar mano portfelis ir mano psichika tai atlaikys?”
Garsiausias perspėjimas, kurio niekas nepaklausė
Kiekvienoje krizėje buvo žmonių, kurie perspėjo:
- Robertas Šileris (Robert Shiller) perspėjo apie nekilnojamojo turto burbulą 2005 m.
- Nourielis Roubini perspėjo apie subprime krizę 2006 m. ir buvo išjuoktas.
- Alanas Grynspeinas kalbėjo apie „iracionalų entuziazmą” 1996 m. – keturis metus prieš dot-com burbulą sprogstant.
Kaskart pesimistu buvimas kainuoja socialinę kainą: tave vadina „pražūties pranašu”, o tavo klientai praranda pelną, kol rinka dar kopia aukštyn. Rinkose būti teisiu per anksti yra finansiškai neatskiriama nuo buvimo neteisiu.
Bet tai nereiškia, kad perspėjimus reikia ignoruoti. Tai reiškia, kad negalima statyti visko ant vienos prognozės – nei optimistinės, nei pesimistinės.
2 pamoka: Panika yra blogiausias investavimo patarėjas
Pardavimo psichologija
Danielis Kanemanas ir Amosas Tverskis – du psichologai, kurių darbas pakeitė ekonomikos mokslą – parodė paprastą, bet galingą dėsnį: žmonės nuostolį jaučia maždaug dvigubai stipriau nei tokio paties dydžio pelną.
Jei jūsų portfelis per dieną padidėja 10 000 eurų, jūs jaučiate malonumą. Jei kitą dieną jis sumažėja 10 000 eurų, jūs jaučiate skausmą, kuris yra dvigubai stipresnis nei vakarykštis malonumas. Matematiškai esate ten pat, kur buvote prieš dvi dienas. Emociškai jaučiatės taip, lyg būtumėte praradę.
Šis asimetrinis skausmo ir malonumo suvokimas yra priežastis, kodėl žmonės per krizę daro blogiausius sprendimus: parduoda ties dugnu.
Realūs pavyzdžiai iš kiekvienų krizių
1987 m. „Juodasis pirmadienis”: Investuotojai, kurie pardavė spalio 19 ar 20 dieną, fiksavo 22 % nuostolį. Tie, kurie palaukė dvejus metus, atgavo viską. Tie, kurie palaukė dešimt metų, patrigubino savo investiciją.
2008 m. finansų krizė: S&P 500 nuo piko iki dugno (2007 m. spalis – 2009 m. kovas) krito 57 %. Žmonės, pardavę ties 2009 m. kovo dugnu, užfiksavo didžiausius nuostolius. Tie, kurie nieko nedarė, per penkerius metus atgavo viską, o per dešimt metų – daugiau nei patrigubino investiciją.
2020 m. COVID-19 krachas: S&P 500 krito 34 % per 33 dienas. Tie, kurie pardavė kovo 23 d. (dugnas), praleido greičiausią atsigavimą istorijoje – rinka per penkis mėnesius pasiekė naujus rekordus.
Skaičiai, kurie kalba patys
Dalcbar – tyrimų bendrovė, kasmet analizuojanti mažmeninių investuotojų rezultatus – nuolat fiksuoja tą patį modelį: vidutinis investuotojas nuolat atsilieka nuo rinkos vidurkio. Per 20 metų (2003–2023 m.) vidutinis JAV akcijų fondų investuotojas uždirbo apie 6,8 % per metus, kai tuo tarpu S&P 500 indeksas grąžino apie 9,7 % per metus.
Kodėl toks skirtumas? Ne dėl blogų fondų pasirinkimo. Dėl laiko: žmonės investuoja, kai rinka kyla (godumas), ir parduoda, kai rinka krenta (baimė). Jie nuosekliai perka brangiai ir parduoda pigiai – tiksliai atvirkščiai, nei turėtų.
Praktiška taisyklė
Jei krizės metu jaučiate neįveikiamą norą viską parduoti, palaukite 48 valandas. Per tą laiką:
- Pažiūrėkite, ar jūsų fundamentali investavimo tezė pasikeitė (ne kaina – tezė).
- Paklauskite savęs: „Ar parduodu todėl, kad mano analizė sako, jog situacija iš esmės pasikeitė, ar todėl, kad man baisu?”
- Prisiminkite, kad kiekviena ankstesnė krizė baigėsi atsigavimu.
Tai nėra garantija, kad kaina nebekris. Bet tai apsauga nuo blogiausio scenarijaus: parduoti ties dugnu, kai emocijos, o ne logika, valdo sprendimus.
3 pamoka: Laikas rinkoje svarbiau nei rinkos laikas
„Market timing” – kodėl tai beveik neįmanoma
„Market timing” – bandymas parduoti prieš krachą ir nupirkti ties dugnu – yra investuotojų šventasis gralis. Teoriškai tai yra geriausias būdas investuoti. Praktiškai tai beveik neįmanoma padaryti nuosekliai.
Štai kodėl: didžioji dalis akcijų rinkos grąžos koncentruojasi keliose dienose per metus. Jei praleidžiate tas dienas, jūsų grąža drastiškai sumažėja.
Skaičiai per 20 metų laikotarpį (S&P 500, 2003–2023 m.):
| Scenarijus | Vidutinė metinė grąža |
|---|---|
| Investuota visą laiką | ~9,7 % |
| Praleistos 10 geriausių dienų | ~5,6 % |
| Praleistos 20 geriausių dienų | ~3,0 % |
| Praleistos 30 geriausių dienų | ~0,8 % |
| Praleistos 40 geriausių dienų | −1,4 % (nuostolis) |
Per 20 metų (~5 040 prekybos dienų) vos 10 dienų – tai 0,2 % viso laiko – lemia skirtumą tarp solidžios grąžos ir prastų rezultatų.
Ir čia slypi pagrindinė problema: geriausios dienos dažniausiai ateina iškart po blogiausių. 2020 m. kovo 16 d. Dow Jones krito 12,9 % – viena blogiausių dienų istorijoje. Kovo 24 d. – vos 6 prekybos dienos vėliau – Dow Jones pakilo 11,4 % – viena geriausių dienų istorijoje.
Jei pardavėte po kovo 16 d. kracho, tikėdamiesi „palaukti, kol rinka stabilizuosis”, jūs praleidote kovo 24 d. šuolį. Ir būtent tas šuolis buvo dalis atsigavimo, kuris per penkis mėnesius grąžino rinką į rekordines aukštumas.
Praktinis pavyzdys: 10 000 dolerių per 30 metų
Įsivaizduokite du investuotojus, kurie abu 1993 m. investavo 10 000 dolerių į S&P 500 indeksą:
- Investuotojas A: Investavo ir nieko nedarė 30 metų.
- Investuotojas B: Bandė „laikyti rinką” – kas kelis metus pardavinėjo prieš krizę ir pirkdavo po dugno, bet kaskart praleidavo kelias geriausias atsigavimo dienas.
Investuotojas A iki 2023 m. turėtų apie 170 000–200 000 dolerių (priklausomai nuo dividendų reinvestavimo). Investuotojas B, praleisdamas vos po kelias dienas per kiekvieną ciklą, turėtų perpus mažiau arba dar mažiau.
Tai nėra argumentas, kad reikia ignoruoti rinką. Tai argumentas, kad nuoseklus buvimas rinkoje per visą ciklą duoda geresnius rezultatus nei bandymas atspėti, kada būti ir kada nebūti.
Dolerių kaštų vidurkio metodas (Dollar-Cost Averaging)
Vienas efektyviausių būdų neutralizuoti „market timing” pagundą yra reguliarus investavimas fiksuota suma – kas mėnesį, nepriklausomai nuo rinkos situacijos.
Kai rinka aukštai, jūs perkate mažiau vienetų. Kai rinka žemai, perkate daugiau. Ilguoju laikotarpiu jūsų vidutinė pirkimo kaina bus žemesnė nei rinkos vidurkis, nes krizės metu jūsų pinigai perka daugiau.
Šis metodas turi ir psichologinę naudą: jis pašalina sprendimą „ar dabar geras metas investuoti?” ir pakeičia jį automatiniu procesu.
4 pamoka: Diversifikacija yra vienintelė nemokama vakarienė finansuose
Haroldas Markovicis ir viena idėja
1952 m. ekonomistas Haroldas Markovicis (Harry Markowitz) paskelbė straipsnį „Portfolio Selection”, kuriame parodė, kad skirtingų turto klasių derinimas portfelyje gali sumažinti riziką neprarandant proporcingos grąžos. Už šį darbą jis vėliau gavo Nobelio premiją.
Markovicis savo teoriją apibūdino viena fraze: „Diversifikacija yra vienintelė nemokama vakarienė finansuose.” Kitaip tariant – tai vienintelė priemonė, kuri sumažina riziką, bet nieko nekainuoja.
Kaip diversifikacija veikia per krizę
1973 m. naftos krizė: JAV akcijų rinka krito, bet naftos bendrovių ir Artimųjų Rytų šalių turtas augo. Investuotojas, turėjęs dalį portfelio žaliavose, nukentėjo mažiau.
2000 m. dot-com krachas: NASDAQ krito 78 %, bet JAV vyriausybės obligacijos tuo pačiu laikotarpiu augo. Portfelis su 60 % akcijų ir 40 % obligacijų krito perpus mažiau nei grynai akcijų portfelis.
2008 m. finansų krizė: Beveik viskas krito vienu metu – akcijos, obligacijos, nekilnojamasis turtas. Bet JAV iždo obligacijos pakilo, ir auksas pakilo. Diversifikuotas portfelis vis tiek nukentėjo, bet mažiau nei koncentruotas.
2020 m. COVID-19: Technologijų akcijos atsigavo per mėnesius, bet kelionių ir pramogų sektorius kentėjo dar metus. Geografinė diversifikacija (Azija atsigavo greičiau nei Europa) taip pat padėjo.
Diversifikacijos ribos
Svarbu suprasti: diversifikacija nemažina nuostolių iki nulio. Per gilias krizes koreliacijos tarp turto klasių padidėja – viskas krenta vienu metu, tik skirtingu greičiu ir gylyje.
2008 m. net gerai diversifikuotas portfelis galėjo prarasti 25–35 %. Bet lyginant su 57 % nuosmukiu gryname JAV akcijų portfelyje, tai didelis skirtumas.
Diversifikacija yra ne šarvai, apsaugantys nuo bet kokio smūgio. Ji yra saugos diržas – jis neapsaugo nuo visų avarijų, bet žymiai padidina tikimybę išgyventi.
Praktiniai diversifikacijos lygiai
Turto klasių diversifikacija:
- Akcijos (skirtingų regionų, sektorių ir dydžių bendrovės)
- Obligacijos (vyriausybės ir korporacinės, skirtingų terminų)
- Nekilnojamasis turtas (fizinis arba REIT fondai)
- Žaliavos (auksas, sidabras, žemės ūkio produktai)
- Grynieji pinigai (atsargos nenumatytoms situacijoms)
Geografinė diversifikacija:
- JAV rinka (didžiausia ir likvidžiausia pasaulyje)
- Europos rinka
- Azijos ir besivystančios rinkos
Laiko diversifikacija:
- Reguliarus investavimas (dolerių kaštų vidurkio metodas)
- Skirtingų terminų obligacijos
Konkretūs portfelio proporcijų skaičiai priklauso nuo amžiaus, rizikos tolerancijos ir finansinių tikslų. Bet pagrindinis principas yra universalus: nedėkite visų kiaušinių į vieną krepšį, kad ir kaip patraukliai tas krepšys atrodytų.
5 pamoka: Sudėtingumas yra pavojaus šaltinis, o ne saugumo ženklas
Kai niekas nesupranta, kas yra portfelyje
Kiekviena didelė finansų krizė turėjo savo „sudėtingumo monstrą” – finansinį produktą ar strategiją, kuri atrodė protinga, bet kurios rizikos niekas iki galo nesuprato:
- 1929 m.: Investiciniai trestai (investment trusts) – fondai, kurie investavo į kitus fondus, kurie investavo į dar kitus fondus. Kai vienas sluoksnis žlugo, griuvo viskas.
- 1987 m.: Portfelio draudimas – algoritminė strategija, kuri turėjo apsaugoti nuo nuostolių, bet per „Juodąjį pirmadienį” sukūrė grandininę pardavimo reakciją.
- 2000 m.: „Naujosios ekonomikos” vertinimo modeliai – „akių porų” ir „mindshare” metrikos, kurios pakeitė pelną ir pajamas kaip vertinimo pagrindą.
- 2008 m.: CDO, CDO², CDS – produktai, kurių sudėtingumas buvo toks, kad net juos parduodantys bankai ne visada suprato tikrąją riziką. Reitingų agentūros suteikė jiems AAA reitingus, o jie pasirodė beverčiai.
- 2020–2022 m.: Kriptovaliutų ekosistemos sudėtingumas – DeFi protokolai, algoritminiai stablecoinai (Terra/Luna), centralizuotos biržos su netransparentiškai valdomomis klientų lėšomis (FTX).
Vareno Bafeto taisyklė
Varenas Bafetas (Warren Buffett) – vienas sėkmingiausių investuotojų istorijoje – turi paprastą taisyklę: „Niekada neinvestuok į tai, ko nesupranti.”
Bafetas vengia sudėtingų finansinių produktų, kriptovaliutų ir bendrovių, kurių verslo modelis jam nėra aiškus. Ši strategija kartais reiškia, kad jis praleidžia dideles grąžas (jis neinvestavo į Amazon ar Google ankstyvuoju etapu). Bet ji taip pat reiškia, kad jis niekada nepraranda pinigų dėl produktų, kurių rizikos nesuvokė.
Per 2008 m. krizę, kai bankai su savo CDO ir CDS portfeliais kentėjo milžiniškus nuostolius, Berkshire Hathaway buvo stabili. Bafetas ne tik nenukenktėjo – jis pirko: investavo 5 mlrd. dolerių į Goldman Sachs ir 3 mlrd. į General Electric, derėdamasis labai palankias sąlygas, nes turėjo grynųjų pinigų, kai visi kiti jų neturėjo.
Praktinė taisyklė
Prieš investuodami į bet kokį produktą, užduokite sau tris klausimus:
- Ar galiu paaiškinti, kaip šis produktas uždirba pinigus, per 30 sekundžių? Jei ne – tai perspėjimo ženklas.
- Ar suprantu, kas nutiks su mano investicija blogiausiu scenarijumi? Jei atsakymas yra „neaišku” arba „tai neįmanoma” – bėkite.
- Ar žmogus, kuris man tai parduoda, uždirba nepriklausomai nuo to, ar aš uždirbsiu? Jei taip – jo paskatos nesutampa su jūsų.
Finansų pasaulyje sudėtingumas dažnai naudojamas ne investuotojui apsaugoti, o komisinius slėpti. Kuo sudėtingesnis produktas, tuo sunkiau investuotojui suprasti, kiek jis moka ir kokią riziką prisiima.
Paprastumas investavime nėra naivumas. Tai disciplina.
6 pamoka: Centrinių bankų veiksmai keičia žaidimo taisykles – bet sukuria naujų rizikų
Nuo neveiklumo iki visagalybės
Centrinių bankų vaidmuo per krizę keitėsi dramatiškai per pastarąjį šimtmetį:
- 1929 m.: Federalinis rezervas beveik neveikė, o kai veikė – darė priešingai, nei turėjo: mažino pinigų pasiūlą, kėlė palūkanas. Rezultatas: Didžioji depresija.
- 1987 m.: Alanas Grynspeinas per 24 valandas po „Juodojo pirmadienio” paskelbė, kad Fed bus „likvidumo šaltinis”. Rinkos stabilizavosi per kelias dienas. Ekonomika nenukentėjo.
- 2008 m.: Benas Bernankė sumažino palūkanų normas iki nulio ir pradėjo kiekybinį skatinimą (QE). Per šešerius metus Fed balansas išaugo nuo 900 mlrd. iki 4,5 trilijonų dolerių.
- 2020 m.: Džeromas Pauelas tą patį padarė per kelis mėnesius, o ne per šešerius metus. Fed balansas padidėjo 3 trilijonais per rekordiškai trumpą laiką. Pirmą kartą istorijoje Fed ėmė pirkti korporacines obligacijas.
Tendencija akivaizdi: su kiekviena krize centriniai bankai reaguoja greičiau, agresyviau ir platesniu priemonių arsenu. Tai, kas 2008 m. buvo beprecedentiška, 2020 m. buvo tik pradinis žingsnis.
Kas iš to investuotojui?
Centrinio banko politika tapo vienu svarbiausių veiksnių, lemiančių turto kainas. Kai Fed mažina palūkanas ir perka vertybinius popierius, turto kainos kyla. Kai kelia palūkanas ir mažina balansą – kainos krenta.
2020–2021 m. žemos palūkanų normos ir masinė QE programa kėlė akcijų, nekilnojamojo turto ir kriptovaliutų kainas. 2022 m. Fed pradėjus kelti palūkanas, visos šios turto klasės krito: NASDAQ −33 %, Bitcoin −65 %, JAV namų pardavimai krito 17 %.
Praktiška išvada: stebėkite centrinio banko komunikaciją ir veiksmus. Nebūtina tapti makroekonomikos ekspertu – pakanka suprasti pagrindinį principą:
- Mažėjančios palūkanų normos ir QE = palankus vėjas turto kainoms.
- Didėjančios palūkanų normos ir kiekybinis griežtinimas (QT) = priešpriešinis vėjas.
Tai nereiškia, kad reikia nuolat pirkti ir parduoti pagal Fed sprendimus. Tai reiškia, kad reikia suprasti aplinką, kurioje veikiate.
Moralinis pavojus: tamsioji medalio pusė
Kiekvienas centrinio banko gelbėjimas kuria lūkesčius, kad kitą kartą gelbės vėl. Investuotojai tai žino ir prisiima daugiau rizikos, nes tikisi, kad blogiausia scenarijų centrinis bankas užkardys.
Ekonomistai tai vadina moraliniu pavojumi (moral hazard). Tai yra vienas iš pagrindinių neišspręstų šiuolaikinių finansų klausimų:
- Jei centrinis bankas visada gelbsti – investuotojai prisiima per daug rizikos, nes jaučiasi apsaugoti.
- Jei centrinis bankas negelbsti – finansų sistema gali žlugti, ir nukentės visi, ne tik rizikuotojai.
Tai nėra klausimas, kurį individualus investuotojas gali išspręsti. Bet tai klausimas, kurį kiekvienas investuotojas turėtų turėti galvoje: centrinių bankų apsauga nėra garantija. Ji yra tikimybė, ir ta tikimybė turi ribas.
7 pamoka: Krizė yra ir pavojus, ir galimybė – bet tik tiems, kurie pasiruošę
Garsiausieji „krizės pirkėjai”
Kiekvienoje krizėje buvo žmonių, kurie ne tik nenukentėjo, bet ir praturtėjo. Ne dėl ypatingos sėkmės ar vidinės informacijos, o dėl pasirengimo ir drausmės:
- 1929–1932 m.: Džozefas P. Kenedis (Joseph P. Kennedy, JFK tėvas) pardavė didžiąją dalį akcijų prieš krachą ir vėliau pirko per pačią depresiją. Jo turtas tapo viena didžiausių Amerikos šeimos imperijų pagrindu.
- 1987 m.: Polas Tjudoras Džounsas per „Juodąjį pirmadienį” uždirbo apie 100 mln. dolerių, nes buvo pasiruošęs scenarijui, kurio kiti net nesvarstė.
- 2008 m.: Džonas Polsonas uždirbo 15 mlrd. dolerių, statydamas prieš subprime hipotekų rinką. Varenas Bafetas investavo milijardus į Goldman Sachs ir General Electric ties krizės gelmėmis, derėdamasis palankias sąlygas.
- 2020 m.: Investuotojai, kurie pirko akcijas 2020 m. kovo 23 d. (dugnas), per penkerius mėnesius uždirbo 50 %+ grąžą.
Pasirengimo formulė
Šie investuotojai turėjo tris bendrus bruožus:
1. Grynųjų pinigų atsargas prieš krizę.
Bafeto Berkshire Hathaway visada turi dešimtis milijardų dolerių grynaisiais. Ne todėl, kad Bafetas nemoka jų investuoti, o todėl, kad jis žino: geriausios investavimo galimybės atsiranda tada, kai visi kiti neturi pinigų.
Grynųjų atsargos krizės metu yra ne tik apsauga – tai ginklas. Kai kainos yra 30, 40, 50 % žemiau savo vertės, pinigai leidžia pirkti tai, ko normaliu metu negalėtum sau leisti.
Praktiška taisyklė: Turėkite 3–6 mėnesių gyvenimo išlaidų dydžio grynųjų pinigų atsargą, kurios niekada neinvestuojate. Tai jūsų saugos tinklas, kuris leidžia ramiai miegoti net per pačius blogiausius rinkos laikotarpius.
2. Iš anksto apibrėžtas veiksmų planas.
Geriausi investuotojai turi planą ne tik tam, ką pirks, bet ir tam, ką darys, kai rinka kris 20 %, 30 %, 40 %. Jie žino savo ribas iš anksto, kai protas dar gali racionaliai mąstyti.
Kai krizė prasideda, emocijos užgožia logiką. Planas, sudarytas iš anksto, yra inkaras, kuris neleidžia panikuojančiam protui priimti destruktyvių sprendimų.
Plano pavyzdys:
| Rinkos kritimas | Veiksmas |
|---|---|
| −10 % | Nieko nedarau. Tai normali korekcija. |
| −20 % | Peržiūriu portfelį. Jei fundamentalai stiprūs – pirku papildomai. |
| −30 % | Investuoju dalį grynųjų atsargų. |
| −40 %+ | Investuoju daugiau, bet palieku dalį atsargų nenumatytoms situacijoms. |
Šis planas nėra universalus – jis turi atitikti jūsų asmeninę situaciją, amžių ir rizikos toleranciją. Bet pats faktas, kad turite planą, jau yra didžiulis pranašumas prieš daugumą investuotojų.
3. Emocinė disciplina.
Tai pats sunkiausias elementas. Žinoti, kad reikia pirkti, kai visi parduoda, yra lengva. Tai daryti, kai naujienų antraštės skelbia apie katastrofą, kai jūsų portfelis rodo raudonus skaičius ir kai jūsų aplinkos žmonės panikuoja – yra kažkas visiškai kito.
Emocinis atsparumas investavime nėra įgimtas bruožas. Tai įgūdis, kuris ugdomas laiku:
- Studijavimas krizių istorijos (kad suprastumėte: tai jau buvo ir praėjo).
- Investavimo filosofijos suformavimas prieš krizę (ne krizės metu).
- Automatizavimas: reguliarus investavimas, kuris vyksta nepriklausomai nuo jūsų emocijų.
Ką šios pamokos reiškia praktiškai: veiksmų planas
Septynios pamokos gali atrodyti abstrakčios. Paverčiamos konkrečiais veiksmais, jos atrodo taip:
Prieš krizę (pasirengimas)
- Sukurkite atsargų fondą: 3–6 mėnesių gyvenimo išlaidų gryniaisiais, laikomų saugioje, likvidžioje vietoje.
- Diversifikuokite portfelį: Paskirstykite investicijas tarp skirtingų turto klasių, regionų ir sektorių.
- Parašykite savo investavimo planą: Apibrėžkite, ką darysite, kai rinka kris 10 %, 20 %, 30 %. Parašykite tai ant popieriaus ir pasidėkite ten, kur rasite krizės metu.
- Automatizuokite investavimą: Nustatykite reguliarų mėnesinį pavedimą į investicinę sąskaitą. Tai pašalina emocijas iš proceso.
- Neinvestuokite to, ko negalite prarasti: Pinigai, kurių reikės per artimiausius 3–5 metus (namo pirkinys, vaikų studijos), neturėtų būti akcijų rinkoje.
Krizės metu (veiksmas)
- Nepanikuokite ir neparduokite iš emocijų. Jei fundamentalai nepasikeitė, kainų kritimas yra proga, ne katastrofa.
- Grįžkite prie savo plano. Jei krizė viršija jūsų plano ribas – peržiūrėkite planą, bet neveikite impulsyviai.
- Jei turite grynųjų – svarstykite pirkimą. Krizė yra metas, kai geros bendrovės parduodamos su „nuolaida”.
- Išjunkite naujienų srautą, jei jis kelia paniką. Kasdieninis kainų stebėjimas krizės metu yra destruktyvus – kainų judėjimas per vieną dieną neturi reikšmės ilgalaikiam investuotojui.
- Stebėkite centrinio banko veiksmus: Jei centrinis bankas agresyviai reaguoja (mažina palūkanas, pradeda QE), tai paprastai reiškia, kad blogiausias scenarijus bus sušvelnintas.
Po krizės (refleksija)
- Peržiūrėkite, kaip elgėtės: Ar laikėtės plano? Ar priėmėte emocinius sprendimus? Ar jūsų portfelis atlaikė krizę taip, kaip tikėjotės?
- Patobulinkite planą: Kiekviena krizė yra mokymosi galimybė. Ką darytumėte kitaip?
- Nepasiduokite euforjai: Po krizės ateina atsigavimas, ir su juo – pagunda prisiimti per didelę riziką, nes „blogiausia jau praėjo”. Būtent šiuo metu prasideda kito burbulo formavimasis.
Ko pamokos negarantuoja
Svarbu būti sąžiningam: jokios pamokos negarantuoja pelno ir neapsaugo nuo visų nuostolių.
Finansų rinkos yra sudėtinga, dinamiška sistema, kurioje nėra formulės, veikiančios kiekvienoje situacijoje. Kiekviena krizė yra šiek tiek kitokia. Taisyklės, kurios veikė vienoje krizėje, gali neveikti kitoje.
Bet yra didelis skirtumas tarp investuotojo, kuris supranta šias pamokas ir turi planą, ir investuotojo, kuris investuoja vadovaudamasis emocijomis, gandais ir trumpalaikiais kainos judėjimais.
Pirmasis nebūtinai uždirbs daugiau kiekvienais metais. Bet per 20, 30, 40 metų – per laikotarpį, kuriame tikrai bus bent kelios krizės – jis beveik visada bus priekyje.
Kodėl tos pačios klaidos kartojasi?
Galbūt giliausias klausimas, kurį kelia finansų krizių istorija: kodėl žmonės kartoja tas pačias klaidas?
Kiekviena nauja investuotojų karta mano, kad ji yra protingesnė už ankstesnę. Kiekviena nauja technologija atrodo „kitokia šį kartą”. Kiekvienas naujas burbulas turi savo pasakojimą, kuris skamba įtikinamai, kol nesproga.
Atsakymas yra paprastas ir nemalonus: žmogiškoji prigimtis nesikeičia. Godumas, baimė, bandos instinktas ir perdėtas pasitikėjimas savo gebėjimu numatyti ateitį yra biologiškai užkoduoti mūsų smegenyse. Jie veikė tą patį 1929 m., 1987 m., 2000 m., 2008 m. ir 2020 m.
Skirtumus tarp investuotojų, kurie nuolat praranda, ir tų, kurie ilguoju laikotarpiu kaupia turtą, lemia ne intelektas ar sėkmė. Juos lemia savikontrolė, disciplina ir noras mokytis iš svetimų klaidų, o ne vien iš savų.
Chronologinis septynių pamokų šaltiniai
- 1 pamoka (Krizės ateina visada): Didžioji depresija, naftos krizė, „Juodasis pirmadienis”, dot-com burbulas, 2008 m. krizė, COVID-19 – šešios skirtingos krizės per 91 metus.
- 2 pamoka (Panika yra blogiausias patarėjas): Kiekvienoje krizėje paniškas pardavimas ties dugnu buvo blogiausias sprendimas. Kiekvienoje krizėje kantrybė ir neveikimas davė geresnius rezultatus nei aktyvus bandymas „gelbėtis”.
- 3 pamoka (Laikas rinkoje svarbiau nei rinkos laikas): 1987 m. atsigavimas per 2 metus, 2009 m. atsigavimas per 5 metus, 2020 m. atsigavimas per 5 mėnesius – rinkos visada atsigavo, ir tie, kurie buvo rinkoje, iš to pasinaudojo.
- 4 pamoka (Diversifikacija): Kiekviena krizė paveikė skirtingus sektorius ir regiones skirtingai. Paskirstytas portfelis visada nukentėjo mažiau nei koncentruotas.
- 5 pamoka (Sudėtingumas yra pavojus): 1929 m. investiciniai trestai, 1987 m. portfelio draudimas, 2008 m. CDO – kiekvienas iš šių sudėtingų produktų žlugimas buvo viena pagrindinių atitinkamos krizės priežasčių.
- 6 pamoka (Centriniai bankai keičia taisykles): Nuo Federalinio rezervo neveiklumo 1929 m. iki neriboto QE 2020 m. – centrinio banko politika tapo lemiamu veiksniu, nulemiančiu krizės gylį ir trukmę.
- 7 pamoka (Krizė yra galimybė pasiruošusiems): Bafetas 2008 m., Tjudoras Džounsas 1987 m., pandemijos dugno pirkėjai 2020 m. – kiekviena krizė buvo puiki investavimo galimybė tiems, kurie turėjo grynųjų ir drausmės.
Apibendrinimas
Septynios pamokos, kurias paliko šimtmetis finansų krizių, gali tilpti į vieną pastraipą:
Krizės ateis, ir jūs negalėsite jų numatyti. Kai jos ateis, jūsų didžiausias priešas bus ne rinka, o jūsų pačių emocijos. Laikas rinkoje yra jūsų geriausias sąjungininkas, o diversifikacija – jūsų apsaugos skydas. Venkite to, ko nesuprantate, stebėkite, ką daro centriniai bankai, ir visada turėkite grynųjų pinigų atsargą – ne todėl, kad tikitės krizės, o todėl, kad krizė niekada neklausia leidimo ateiti.
Šios pamokos yra paprastos. Jos nėra naujos. Jos buvo žinomos 1929 m., ir jos bus aktualios 2050 m. Ir vis dėlto kiekviena karta turi pati jas patirti, kad jose atpažintų tiesą, o ne tik gražius žodžius.
Galutinis klausimas kiekvienam investuotojui yra ne „ar aš galiu išvengti klaidos?”, o „ar aš galiu padaryti mažiau klaidų nei dauguma, ir ar galiu iš kiekvienos klaidos išmokti greičiau, nei prarasiu?” Jei atsakymas „taip” – laikas yra jūsų pusėje. O laikas, kaip rodo visa šimtmečio istorija, yra galingiausia jėga finansuose.