COVID-19 krizė (2020): kaip pandemija sukėlė greičiausią krachą ir stulbinančiai greitą atsigavimą finansų istorijoje

2020 m. vasario 19 d. S&P 500 indeksas uždarė prekybos sesiją ties istoriniu rekordu – 3 386 taškai. Ekonomika augo. Nedarbas JAV buvo 3,5 % – žemiausias per 50 metų. Akcijų rinka ką tik užbaigė ilgiausią „bulių” periodą istorijoje, trukusį beveik 11 metų nuo 2009 m. kovo dugno.

Per 33 dienas viskas pasikeitė.

Kovo 23 d. S&P 500 buvo nukritęs iki 2 237 taškų – 34 % žemiau vasario piko. Dow Jones prarado daugiau nei 10 000 taškų. Per tris savaites kovo mėnesį automatinės prekybos pertraukos (circuit breakers) buvo aktyvuotos keturis kartus – daugiau nei per visą jų egzistavimo istoriją iki tol. Naftos kainos nukrito žemiau nulio. Nedarbo paraiškos per vieną savaitę pasiekė 6,9 mln. – skaičių, kuris ankstesnis rekordas (695 000) atrodė kaip apvalinimo paklaida.

O tada įvyko kažkas, ko niekas nesitikėjo: rinka atsigavo dar greičiau, nei nukrito. Per penkis mėnesius S&P 500 atgavo viską, ką prarado, ir pasiekė naujus rekordus. Iki metų pabaigos indeksas buvo 16 % aukščiau nei prieš krachą.

COVID-19 krizė sulaužė visas taisykles. Ji buvo greičiausias krachas ir greičiausias atsigavimas finansų istorijoje. Ji išbandė sistemas, sukurtas po ankstesnių krizių, ir parodė, kas veikia, o kas – ne. Ji pakeitė tai, kaip dirbame, perkame, investuojame ir suvokiame ekonomiką.

Ir ji paliko klausimų, į kuriuos atsakymų ieškome iki šiol.

Prieš audrą: pasaulis 2020 m. pradžioje

Ilgiausias pakilimas istorijoje

2020 m. pradžioje JAV ekonomika gyveno savo ilgiausiu nepertraukiamu augimo laikotarpiu. Nuo Didžiosios recesijos dugno 2009 m. birželį ekonomika augo 128 mėnesius iš eilės – beveik 11 metų.

Skaičiai atrodė puikiai:

Nedarbas: 3,5 % – žemiausias nuo 1969 m.
Akcijų rinka: S&P 500 per ankstesnius 10 metų pakilo daugiau nei 400 %.
Vartotojų pasitikėjimas: Artimas istoriniams rekordams.
Infliacija: Stabili, apie 2 % – tiksliai ten, kur Federalinis rezervas norėjo.

Bet po blizgančiu paviršiumi slypėjo pažeidžiamumai:

Įmonių skola buvo pasiekusi rekordinį lygį. Žemos palūkanų normos leido įmonėms skolintis pigiai, ir daugelis tuo pasinaudojo agresyviai.
Akcijų vertinimai buvo aukšti. S&P 500 kainos ir pelno santykis (P/E) viršijo 23 – gerokai aukščiau nei istorinis vidurkis (~16).
Pasaulio tiekimo grandinės buvo optimizuotos efektyvumui, bet ne atsparumui. „Just-in-time” gamybos modelis reiškė minimalias atsargas ir maksimalią priklausomybę nuo sklandaus tarptautinio tiekimo.

Niekas rimtai nesvarstė galimybės, kad visa pasaulio ekonomika gali būti sustabdyta vienu metu. Iki 2020 m. kovo.

Virusas, apie kurį niekas nežinojo

2019 m. gruodžio 31 d. Kinija pranešė PSO (Pasaulio sveikatos organizacijai) apie neaiškios kilmės plaučių uždegimo atvejų grupę Wuhano mieste. Tuo metu tai atrodė kaip regioninė sveikatos problema – panašiai kaip SARS 2003 m. ar MERS 2012 m.

2020 m. sausį virusas, vėliau pavadintas SARS-CoV-2, pradėjo plisti už Kinijos ribų: Tailandas, Japonija, Pietų Korėja, JAV (pirmas patvirtintas atvejis – sausio 21 d.). Bet rinkos beveik nereagavo. Sausio 30 d., kai PSO paskelbė tarptautinę visuomenės sveikatos grėsmę, Dow Jones krito tik 2 % ir greitai atsigavo.

Vasario mėnesį rinkos toliau kopė aukštyn, pasiekdamos naujus rekordus. Investuotojų logika buvo paprasta: virusas – tai Kinijos problema. SARS 2003 m. beveik nepaveikė pasaulio ekonomikos. Kodėl šį kartą turėtų būti kitaip?

Atsakymas atėjo vasario pabaigoje.

33 dienos: greičiausias krachas istorijoje

Vasario 20–28 d.: prabudimas

Viskas pasikeitė, kai virusas masiškai paplito Italijoje. Vasario 21 d. Šiaurės Italijoje buvo patvirtinti dešimtys naujų atvejų. Per kelias dienas Italijos vyriausybė uždarė ištisus regionus. Vaizdai iš Bergamo – armijos sunkvežimiai, vežantys karstus, perpildytos ligoninės, medikai ašarose – sukrėtė Europą ir pasaulį.

Rinkos sureagavo akimirksniu:

Vasario 24 d. (pirmadienis): Dow Jones krito 1 031 tašką (−3,6 %).
Vasario 25 d.: Dar −879 taškai.
Vasario 27 d.: −1 190 taškų – didžiausias vienos dienos taškų kritimas iki tol.
Vasario 28 d.: Dar −357 taškai.

Per vieną savaitę Dow Jones prarado daugiau nei 3 500 taškų (12 %) – greičiausias savaitinis kritimas nuo 2008 m. finansų krizės.

Kovo 1–8 d.: naftos karas prideda ugnies

Kai atrodė, kad blogiau būti negali, kovo 6 d. įsižiebė „naftos karas”. OPEC ir Rusija nepasiekė susitarimo dėl gavybos mažinimo. Atsakydama Saudo Arabija paskelbė masinį kainų sumažinimą ir gavybos didinimą – faktiškai kainų karą prieš Rusiją.

Kovo 9 d. (pirmadienį) naftos kainos krito 25 % per dieną – didžiausias vienos dienos kritimas nuo 1991 m. Persijos įlankos karo. Dow Jones atidarė prekybą su 2 000 taškų praradimu. Per pirmąsias minutes S&P 500 nukrito 7 %, ir pirmą kartą istorijoje buvo aktyvuotas Lygis 1 circuit breaker – prekyba sustabdyta 15 minučių.

Tai buvo tik pradžia.

Kovo 9–23 d.: laisvasis kritimas

Dvi savaitės nuo kovo 9 iki 23 dienos buvo chaotiškiausias laikotarpis finansų rinkose nuo 2008 m. rugsėjo, o kai kuriais aspektais – nuo 1929 m.

Circuit breakers – keturis kartus per dvi savaites:

Data	Įvykis	S&P 500 kritimas
Kovo 9 d.	Lygis 1 aktyvuotas	−7,6 %
Kovo 12 d.	Lygis 1 aktyvuotas	−9,5 %
Kovo 16 d.	Lygis 1 aktyvuotas	−12,0 %
Kovo 18 d.	Lygis 1 aktyvuotas	−5,2 % (aktyvuotas atidarymo metu)

Kovo 16 d. buvo ypač šokiruojanti diena. S&P 500 krito 12 % – didžiausias vienos dienos kritimas nuo 1987 m. „Juodojo pirmadienio”. Dow Jones prarado 2 997 taškus – absoliutus taškų rekordas (nors procentaliai 1987 m. krachas išliko didesnis).

Kas nutiko kovo 12 d.:

Kovo 12 d. (ketvirtadienis) tapo viena dramatiškiausių dienų Wall Street istorijoje. Tą rytą prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) paskelbė kelionių draudimą iš Europos – tai buvo signalas, kad situacija yra daug rimtesnė, nei vyriausybė iki tol pripažino. Dow Jones krito beveik 10 % – didžiausias vienos dienos procentinis kritimas nuo 1987 m.

Volatilumas – naujas rekordas:

VIX indeksas – vadinamasis „baimės indeksas”, matuojantis rinkos laukiamą svyravimą – kovo 16 d. pasiekė 82,69 – aukščiausią lygį per visą indekso istoriją (nuo 1990 m.), viršijęs net 2008 m. finansų krizės piką (80,86).

Kovo 23 d.: dugnas

2020 m. kovo 23 d. S&P 500 pasiekė dugną – 2 237,40 taškų. Nuo vasario 19 d. piko (3 386,15) indeksas buvo praradęs 33,9 %.

Nuosmukio greitis buvo beprecedentis:

Krizė	Kritimas nuo piko iki −30 %	Trukmė
1929 m. krachas	1929 m. rugsėjis – 1930 m. spalio mėn.	~13 mėnesių
Dot-com krachas	2000 m. kovas – 2001 m. kovas	~12 mėnesių
2008 m. finansų krizė	2007 m. spalis – 2008 m. rugsėjis	~11 mėnesių
COVID-19 krachas	2020 m. vasaris – 2020 m. kovas	~23 dienos

Tai, kam ankstesnėms krizėms reikėjo metų ar daugiau, COVID-19 krachas padarė per mažiau nei mėnesį.

Kodėl krachas buvo toks greitas?

1. Neapibrėžtumas buvo absoliutus

Ankstesnėse krizėse investuotojai bent apytiksliai galėjo vertinti žalos mastą: kiek bankų bus paveikti, kiek paskolų žlugs, kokia ekonomikos dalis nukentės. COVID-19 atveju niekas nežinojo nieko:

Kiek laiko truks pandemija?
Ar bus antras, trečias bangos?
Ar bus vakcina, ir jei taip – kada?
Kokios ekonomikos sritys išgyven, o kokios žlugs?
Ar vyriausybės sugebės kontroliuoti virusą?

Kai neapibrėžtumas yra totalus, rinkos reaguoja blogiausiu įmanomu scenarijumi.

2. Ekonomikos sustabdymas buvo sąmoningas

Tai buvo pirma krizė istorijoje, kai ekonomika buvo sustabdyta tyčia. Vyriausybės visame pasaulyje priėmė sprendimą uždaryti verslo įmones, restoranų, parduotuvių, mokyklų, sporto renginių, koncertų – viską, kas reikalauja žmonių fizinio artumo.

Tai buvo ne ekonomikos lėtėjimas, o ekonomikos išjungimas. Tokiam scenarijui nebuvo jokių istorinių precedentų, jokių modelių, jokios teorijos.

3. Algoritminis prekiavimas paspartino kritimą

2020 m. rinkose apie 60–70 % prekybos apimties sudarė algoritminis ir aukšto dažnio prekiavimas (HFT). Šie algoritmai reaguoja į kainos pokyčius milisekundėmis, dažnai sustiprindami judėjimą: kai kainos krenta, algoritmai parduoda, kas dar labiau spaudžia kainas žemyn.

Kartu su portfelio draudimo sistema (kuri po 1987 m. buvo tobulinta, bet vis dar egzistavo įvairiomis formomis) ir ETF (biržoje prekiaujamų fondų) pardavimu, technologija pavertė nuosmukį žaibišku.

4. Globali sinchronizacija

COVID-19 buvo pirmoji krizė, kuri vienu metu paveikė visas pasaulio ekonomikas. Ankstesnės krizės prasidėdavo vienoje šalyje ar regione ir palaipsniui plisdavo. Pandemija per kelias savaites uždarė ekonomikas visuose žemynuose vienu metu.

Tokio masto sinchronizuotas ekonomikos sustabdymas nebuvo patirtas nuo Antrojo pasaulinio karo.

Iždo rinkos krizė: akimirka, kai „saugiausias turtas” tapo nesaugus

Vienas pavojingiausių, bet plačiajai visuomenei mažiausiai žinomų COVID-19 krizės epizodų vyko ne akcijų, o obligacijų rinkoje.

Kas nutiko?

Normaliu metu, kai akcijų rinka krenta, investuotojai bėga į JAV iždo vertybinius popierius (Treasury bonds) – jie laikomi saugiausiu turtu pasaulyje. Kovo pradžioje taip ir vyko: obligacijų kainos kilo, kai investuotojai ieškojo prieglobsčio.

Bet apie kovo 9–12 d. kažkas nustojo veikti. Investuotojai ėmė pardavinėti viską – ne tik akcijas, bet ir obligacijas, auksą, net pinigų rinkos fondus. Vyko masinis bėgimas į grynus pinigus (cash).

JAV iždo rinka – didžiausia ir likvidžiausia vertybinių popierių rinka pasaulyje (apimtis ~20 trilijonų dolerių) – ėmė strigti. Skirtumas tarp pirkimo ir pardavimo kainų (bid-ask spread), kuris normaliai sudaro centų dalį, išsiplėtė iki kelių bazinių taškų – tai iždo rinkoje yra pavojaus sirenos lygis.

Kodėl tai buvo pavojinga?

JAV iždo rinka yra visos pasaulio finansų sistemos pagrindas. Ji naudojama kaip:

Užstatas tarpbankiniam skolinimuisi.
Kainos orientyras beveik visoms kitoms obligacijoms pasaulyje.
Saugi vieta centrinių bankų rezervams.
Likvidumo šaltinis finansų institucijoms krizės metu.

Jei iždo rinka nustoja normaliai veikti, tai yra ne paprastas rinkos sutrikimas, o finansų sistemos pamatų drebėjimas. Federalinis rezervas tai suprato ir sureagavo beprecedenčiu mastu.

Federalinio rezervo atsakas: „ką tik reikia” (whatever it takes)

Greitis, kurio niekas nesitikėjo

Federalinis rezervas, vadovaujamas pirmininko Džeromo Pauelo (Jerome Powell), reagavo greičiau ir agresyviau nei bet kurios ankstesnės krizės metu.

Kovo 3 d.: Fed sumažino palūkanų normą 0,5 procentinio punkto – pirmas neeilinis palūkanų sumažinimas nuo 2008 m. Rinkos buvo nustebintos ne sumažinimu, o tuo, kad jis buvo padarytas tarp reguliarių posėdžių – tai signalizavo skubumą.

Kovo 15 d. (sekmadienis): Fed surengė avarinį posėdį sekmadienio vakarą ir paskelbė apie:

Palūkanų normos sumažinimą iki 0–0,25 % – nulinis lygis. Normali mažinimo trajektorija, kuri 2008 m. truko kelis mėnesius, buvo atliktia per 12 dienų.
700 mlrd. dolerių kiekybinio skatinimo (QE) programą – iždo obligacijų ir hipoteka užtikrintų vertybinių popierių pirkimą.

Kovo 23 d.: Fed padarė tai, ko anksčiau niekada nebuvo daręs – paskelbė neribotą QE. Citata iš oficialaus pranešimo: Fed pirks iždo vertybinius popierius ir MBS „tokiais kiekiais, kokie reikalingi sklandžiam rinkos veikimui palaikyti”. Jokio limito. Jokio grafiko. Kiek reikės – tiek pirks.

Tą pačią dieną S&P 500 pasiekė savo dugną ir pradėjo atsigavimą. Tai nebuvo sutapimas.

Fed programų mastas

Per 2020 m. kovą–balandį Federalinis rezervas sukūrė daugiau nei tuziną naujų programų, daugelis jų beprecedenčių:

PMCCF ir SMCCF (Primary/Secondary Market Corporate Credit Facilities): Fed pirmą kartą istorijoje ėmė pirkti korporacines obligacijas – tiesioginės privačių bendrovių skolos. Tai buvo revoliucinis žingsnis: iki tol Fed pirko tik vyriausybės arba vyriausybės garantuotus vertybinius popierius.
TALF (Term Asset-Backed Securities Loan Facility): Paskolos, užtikrintos turtu paremtais vertybiniais popieriais.
PPPLF (Paycheck Protection Program Lending Facility): Palaikė smulkaus verslo paskolas.
MLF (Municipal Liquidity Facility): Fed ėmė pirkti savivaldybių obligacijas – dar viena precedento neturinti priemonė.

Per kelis mėnesius Fed balansas išaugo nuo 4,2 trilijonų dolerių iki 7,2 trilijonų – padidėjimas 3 trilijonais per rekordiškai trumpą laiką.

Palyginimui: 2008–2014 m. per tris QE raundus Fed balansas padidėjo 3,6 trilijono. 2020 m. panašus padidėjimas įvyko per kelis mėnesius, o ne šešerius metus.

Globalus centrinių bankų atsakas

Fed nebuvo vienišas. Centriniai bankai visame pasaulyje veikė sinchroniškai:

Europos centrinis bankas (ECB): Paskelbė 1,85 trilijono eurų PEPP (Pandemic Emergency Purchase Programme) – didžiausią vertybinių popierių pirkimo programą Europos istorijoje.
Anglijos bankas: Sumažino palūkanų normą iki 0,1 % ir padidino QE programą 450 mlrd. svarų.
Japonijos bankas: Padidino ETF pirkimo programą ir paskelbė neribotą vyriausybės obligacijų pirkimą.
Kinijos liaudies bankas: Sumažino privalomuosius rezervus, atleisdamas šimtus milijardų juanių į bankų sistemą.

Iš viso pasaulio centriniai bankai 2020 m. į finansų sistemas „įpumpavo” apie 9 trilijonus dolerių – suma, kuri buvo neįsivaizduojama prieš pandemiją.

Fiskalinės priemonės: vyriausybės atidaro pinigines

JAV: CARES aktas ir vėlesni paketai

Centrinių bankų priemonės palaikė finansų rinkas, bet realioje ekonomikoje reikėjo tiesioginės pagalbos žmonėms ir verslui. JAV vyriausybė reagavo istorinio masto fiskaliniais paketais.

CARES aktas (2020 m. kovo 27 d.):

Kongresas priėmė 2,2 trilijono dolerių stimulo paketą – didžiausią ekonominės pagalbos programą JAV istorijoje. Pagrindiniai elementai:

Tiesioginės išmokos: Kiekvienas suaugęs amerikietis, uždirbantis iki 75 000 dolerių per metus, gavo 1 200 dolerių čekį (plius 500 dolerių už kiekvieną vaiką). Tai buvo pirmas kartas, kai JAV vyriausybė siuntė pinigus tiesiogiai beveik kiekvienam piliečiui tokiu masteliu.
Papildomas nedarbo draudimas: 600 dolerių per savaitę papildoma išmoka prie standartinio nedarbo draudimo. Daugeliui darbuotojų tai reiškė, kad jie gaudavo daugiau pinigų būdami be darbo nei dirbdami – kontroversiškas, bet sąmoningas sprendimas, skirtas išlaikyti vartojimą.
PPP (Paycheck Protection Program): 669 mlrd. dolerių programa, teikusi paskolas smulkiam verslui su sąlyga, kad pinigai bus panaudoti darbuotojų atlyginimams. Jei verslas išlaikė darbuotojus, paskolos virsdavo dotacijomis (nereikėjo grąžinti).
Pagalba didelėms korporacijoms: 500 mlrd. dolerių paskolų ir garantijų programa, įskaitant 25 mlrd. dolerių aviacijos bendrovėms.

Vėlesni paketai:

2020 m. gruodis: Dar 900 mlrd. dolerių stimulo paketas. Antri tiesioginiai čekiai po 600 dolerių.
2021 m. kovas (American Rescue Plan): 1,9 trilijonų dolerių paketas, priimtas jau prezidento Džo Baideno (Joe Biden) administracijai. Treti tiesioginiai čekiai po 1 400 dolerių.

Iš viso: JAV vyriausybė per maždaug vienus metus priėmė fiskalinių priemonių už maždaug 5 trilijonus dolerių – sumaišą, prilyginančią beveik ketvirtadaliui metinio JAV BVP.

Europa ir kitos šalys

Europos šalys priėmė panašaus masto priemones, pritaikytas savo sistemoms:

Vokietija – 750 mlrd. eurų stabilizavimo paketas, įskaitant sutrumpinto darbo laiko (Kurzarbeit) programos išplėtimą. Kurzarbeit leido darbdaviams sumažinti darbo valandas, o vyriausybė kompensavo darbuotojams dalį prarasto atlyginimo. Tai padėjo išvengti masinių atleidimų.
Didžioji Britanija – „Furlough” programa: vyriausybė mokėjo iki 80 % darbuotojų atlyginimo (maksimum 2 500 svarų per mėnesį) bendrovėms, kurios negalėjo veikti dėl karantino.
Japonija – 117 trilijonų jenų (apie 1 trilijono dolerių) stimulo paketas, įskaitant 100 000 jenų (apie 930 dolerių) tiesiogines išmokas kiekvienam gyventojui.

Globaliu mastu fiskalinės priemonės 2020 m. siekė apie 14 trilijonų dolerių – suma, kuri viršijo Kinijos metinį BVP.

Realios ekonomikos poveikis

Nedarbo šokas

COVID-19 sukėlė greičiausią ir giliausią nedarbo augimą moderniosios ekonomikos istorijoje:

2020 m. vasaris: JAV nedarbas – 3,5 % (žemiausias per 50 metų).
2020 m. balandis: Nedarbas šoktelėjo iki 14,7 % – aukščiausias lygis nuo Didžiosios depresijos.
Per šešias savaites (kovo vidurys – balandžio pabaiga) daugiau nei 30 mln. amerikiečių pateikė nedarbo draudimo paraiškas.

Palyginimui: per visą 2008–2009 m. Didžiąją recesiją buvo prarasta apie 8,7 mln. darbo vietų per 18 mėnesių. COVID-19 panašų skaičių pasiekė per dvi savaites.

Bet nedarbo struktūra buvo kitokia nei ankstesnėse krizėse. Didžioji dalis atleidimų buvo laikinuose sektoriuose: restoranai, viešbučiai, pramogos, kelionės, mažmeninė prekyba. Daugelis darbuotojų buvo ne atleisti, o laikinai atleisti (furloughed) su viltimi grįžti, kai ekonomika atsidarys.

K formos atsigavimas

COVID-19 krizė sukūrė reiškinį, ekonomistų pavadintą „K formos atsigavimu” – daliai ekonomikos atsigavimas buvo greitas ir stiprus, o kitai daliai – lėtas ir skausmingas.

Laimėtojai (viršutinė K raidės dalis):

Technologijų sektorius: Nuotolinis darbas, e-prekyba ir skaitmeninės paslaugos patyrė eksponentinį augimą.
Turto savininkai: Akcijų ir nekilnojamojo turto kainos atsigavo ir viršijo prieškrizinius lygius dėl centrinių bankų politikos.
Aukštesnių pajamų darbuotojai: Profesionalai, galintys dirbti nuotoliniu būdu, dažniausiai išlaikė darbus ir pajamas, o sumažėjusios išlaidos (kelionės, pramogos) leido taupyti daugiau.

Pralaimėtojai (apatinė K raidės dalis):

Paslaugų sektorius: Restoranų, viešbučių, pramogų, kelionių darbuotojai patyrė ilgiausią ir giliausią nedarbo periodą.
Smulkusis verslas: Daugelis mažų verslo įmonių niekada neatsigavo. Yelp duomenimis, iki 2020 m. rugsėjo 97 966 JAV verslo buvo visam laikui uždaryti.
Mažumų bendruomenės: Afroamerikiečių ir ispanakalbių nedarbas buvo reikšmingai aukštesnis nei baltaodžių. Pandemija sustiprino jau egzistavusią socialinę ir ekonominę nelygybę.

Naftos rinkos absurdas: neigiamos kainos

2020 m. balandžio 20 d. įvyko tai, kas iki tol buvo laikoma neįmanomu: WTI (West Texas Intermediate) naftos fjūčerių kaina nukrito žemiau nulio – iki −37,63 dolerio už barelį.

Tai reiškė, kad naftos pardavėjai buvo pasirengę sumokėti pirkėjams, kad šie pasiimtų naftą. Priežastis buvo techninė, bet simboliškai galinga: pasaulyje buvo tiek daug nenaudojamos naftos, kad fizinių saugyklų neliko. Cushing, Oklahoma – pagrindinis JAV naftos sandėliavimo centras – buvo beveik pilnas. Prekybininkai, kurie turėjo fjūčerių sutartis, baigiančias galioti kitą dieną, ir kurie negalėjo fiziškai priimti naftos, buvo priversti mokėti, kad kas nors ją paimtų.

Neigiamos naftos kainos truko tik vieną dieną, bet tai buvo galingas simbolis: pandemija sukūrė ekonominę realybę, kuriai nebuvo jokio precedento.

Greičiausias atsigavimas istorijoje

V formos rinkos atsigavimas

Kovo 23 d. dugnas buvo ne pabaiga, o pradžia vieno stulbinančiausių rinkos atsigavimų istorijoje:

Rugpjūčio 18 d. (praėjus vos 5 mėnesiams nuo dugno): S&P 500 pasiekė naują rekordą – viršijo vasario 19 d. piką. Tai buvo greičiausias atsigavimas nuo 30 % ar daugiau kritimo finansų istorijoje.
2020 m. pabaiga: S&P 500 uždarė metus ties 3 756 taškais – 16,3 % aukščiau nei prieškrizinis pikas.

Palyginimas su ankstesnėmis krizėmis:

Krizė	Kritimo gylis	Laikas iki atsigavimo
1929 m. Didžioji depresija	−86 %	~25 metai (1954 m.)
Dot-com krachas	−49 % (S&P 500)	~7 metai (2007 m.)
2008 m. finansų krizė	−57 %	~5,5 metų (2013 m.)
COVID-19 krachas	−34 %	~5 mėnesiai

Kodėl atsigavimas buvo toks greitas?

1. Beprecedentė centrinių bankų ir vyriausybių pagalba

Tai buvo pagrindinis veiksnys. Federalinis rezervas per kelis mėnesius padarė tai, kam 2008 m. prireikė metų. Vyriausybės fiskaliniai paketai tiesiogiai palaikė vartotojų pajamas ir verslo gyvybingumą. Kombinuotas pinigų ir fiskalinės politikos smūgis buvo didesnis nei bet kurios ankstesnės krizės metu.

2. Krizės pobūdis buvo kitoks

2008 m. krizė buvo finansų sistemos vidinė liga – ji „gydėsi” lėtai, nes reikėjo valyti toksinus iš bankų balansų. COVID-19 buvo išorinis šokas, panašus į gamtos katastrofą: kai šokas praeina (virusas suvaldomas), ekonomika gali atsigauti gana greitai, nes pamatinė struktūra nebuvo pažeista.

3. Technologijų sektorius dominavo rinkoje

2020 m. penkios didžiausios S&P 500 bendrovės – Apple, Microsoft, Amazon, Alphabet (Google) ir Facebook (vėliau Meta) – sudarė apie 23 % viso indekso vertės. Visos jos ne tik nebuvo paveiktos pandemijos, bet ir laimėjo iš jos: nuotolinis darbas, e-prekyba, debesų kompiuterija, skaitmeninė reklama – visa tai augo pandemijos metu.

Kai šios milžinės augo, jos tempė aukštyn visą indeksą, nors daugelis mažesnių bendrovių vis dar kentėjo.

4. FOMO ir mažmeniniai investuotojai

Pandemija sukūrė unikalią situaciją: milijonai žmonių sėdėjo namuose, gavo stimulo čekius ir neturėjo kur leisti pinigų (restoranai, kelionės, pramogos buvo uždaryti). Dalis šių pinigų pateko į akcijų rinką.

Robinhood – nemokama prekybos programėlė – per 2020 m. pirmąjį pusmetį pritraukė 3 mln. naujų sąskaitų. Kitos internetinės platformos (E*Trade, TD Ameritrade, Charles Schwab) taip pat fiksavo rekordinį naujų klientų skaičių.

Nauji investuotojai pirkdavo tai, ką pažinojo: Tesla, Apple, Amazon, Netflix. Jie taip pat pirkdavo tai, kas buvo pigu po kracho: aviacijos bendroves, kruizinių laivų operatorius, kasinų akcijas, tikėdamiesi atsigavimo.

Laimėtojai ir pralaimėtojai: pandemijos ekonomika

Technologijų milžinai: „stay-at-home” akcijos

Pandemija sukūrė naują terminą – „stay-at-home stocks” (namų sėdėjimo akcijos). Bendrovės, kurių paslaugos buvo pritaikytos nuotoliniam gyvenimui, patyrė eksponentinį augimą:

Zoom Video Communications: Akcijų kaina nuo 68 dolerių (2020 m. sausis) pakilo iki 568 dolerių (2020 m. spalis) – 735 % augimas. Zoom tapo pandemijos sinonimu, o „zoominti” – nauju veiksmažodžiu.
Peloton: Stacionarių dviračių ir treniruoklių bendrovė. Akcijų kaina pakilo nuo 25 iki 162 dolerių (+548 %).
Amazon: Pajamos per 2020 m. antrąjį ketvirtį augo 40 %. Džefas Bezosas per pandemiją praturtėjo apie 75 mlrd. dolerių.
Netflix: Pritraukė 37 mln. naujų prenumeratorių per 2020 m. – beveik dvigubai daugiau nei per visus 2019 m.
Shopify: E-prekybos platforma, padedanti mažoms bendrovėms pardavinėti internetu. Akcijų kaina per metus pakilo daugiau nei 180 %.

Tesla buvo galbūt ryškiausia 2020 m. istorija. Elono Masko (Elon Musk) elektromobilių bendrovės akcijų kaina per metus pakilo 743 %, o rinkos kapitalizacija viršijo visų kitų didžiausių automobilių gamintojų (Toyota, Volkswagen, Daimler, GM, Ford, BMW, Honda, Hyundai) rinkos kapitalizaciją kartu sudėjus. Tesla buvo įtraukta į S&P 500 indeksą 2020 m. gruodį – vienas didžiausių įtraukimų indekso istorijoje.

Pralaimėtojai: kelionės, pramogos, tradicinis verslas

Kita medalio pusė buvo skausminga:

Aviacijos bendrovės: Globalus keleivių srautas 2020 m. krito 66 %. Daugelis aviacijos bendrovių buvo gelbėjamos vyriausybių pagalba (JAV aviacijos bendrovės gavo 50 mlrd. dolerių).
Kruiziniai laivai: Carnival, Royal Caribbean ir Norwegian Cruise Line prarado 70–80 % savo rinkos vertės. Laivai stovėjo prisišvartavę mėnesius.
Viešbučiai: Marriott, Hilton ir kiti viešbučių tinklai atleido šimtus tūkstančių darbuotojų.
Kino teatrai: AMC, didžiausia JAV kino teatrų tinklas, atsidūrė ant bankroto ribos (vėliau tapo „meme akcijų” fenomenu).
Naftos pramonė: WTI kainos nukrito iki neigiamų verčių. Dešimtys skalūnų naftos bendrovių bankrutavo.

Meme akcijos ir WallStreetBets: naujas fenomenas

GameStop saga (2021 m. sausis)

Pandemija sukūrė terpę vienam keisčiausių reiškinių finansų istorijoje: meme akcijų fenomenui.

2021 m. sausį Reddit forumas r/WallStreetBets, turintis milijonus narių, pradėjo masinai pirkti GameStop (GME) akcijas – fizinių vaizdo žaidimų parduotuvių tinklo, kuris buvo laikomas mirštančiu verslu.

Priežastis buvo netradicinė: keletas didelių hedžinių fondų (ypač Melvin Capital) turėjo dideles trumpąsias pozicijas GameStop akcijose (statė, kad kaina kris). Reddit vartotojai suvienijo jėgas ir ėmė masiškai pirkti GME akcijas, spausdami kainą aukštyn ir priversdami hedžinius fondus dengti savo pozicijas (vadinamasis „short squeeze”).

Rezultatas buvo dramatiškas:

2021 m. sausio 4 d.: GME kaina – 17,25 dolerio.
2021 m. sausio 28 d.: GME kaina pasiekė 483 dolerius – 2 700 % augimas per mažiau nei mėnesį.
Melvin Capital prarado apie 6,8 mlrd. dolerių ir galiausiai buvo uždarytas 2022 m.

Robinhood, platforma, per kurią daugelis mažmeninių investuotojų pirko GME, kontroversiškai sustabdė GME pirkimą sausio 28 d. (tačiau leido parduoti). Tai sukėlė milžinišką pasipiktinimą, Kongreso tyrimus ir Robinhood vadovo Vlado Tenevo (Vlad Tenev) apklausą Kongrese.

Reikšmė

GameStop saga ir platesnis meme akcijų fenomenas (AMC, BlackBerry, Nokia ir kitos) parodė keletą svarbių dalykų:

Mažmeninių investuotojų galia: Technologijos ir socialiniai tinklai leido individualiems investuotojams koordinuoti veiksmus ir mesti iššūkį instituciniams žaidėjams.
Finansų demokratizacija ir jos rizikos: Nemokamos prekybos programėlės pašalino barjerus investavimui, bet taip pat leido žmonėms prisiimti riziką, kurios jie ne visada suprato.
Sistemos pažeidžiamumas: Masinis mažmeninių investuotojų judėjimas galėjo sukurti sisteminius trikdžius – Robinhood sustabdė prekybą ne dėl sąmokslo, o dėl tarpuskaitos namų kapitalo reikalavimų, kurių platforma nespėjo patenkinti.

Ilgalaikės pasekmės: kaip pandemija pakeitė pasaulį

1. Nuotolinis darbas tapo norma

Prieš pandemiją nuotolinis darbas buvo privilegija, prieinama nedaugeliui. 2020 m. kovą jis per kelias dienas tapo būtinybe dešimtims milijonų darbuotojų.

Skaičiai rodo pokyčio mastą:

2019 m.: Apie 5 % JAV darbuotojų dirbo nuotoliniu būdu visą darbo laiką.
2020 m. balandis: Apie 35–40 % darbo jėgos dirbo nuotoliniu būdu.
2023–2024 m.: Nusistovėjo hibridinis modelis – apie 25–30 % darbuotojų dirba nuotoliniu arba hibridiniu būdu.

Pasekmės buvo gilios: komercinės paskirties nekilnojamasis turtas (biurai) patyrė ilgalaikį poreikio sumažėjimą. Priemiesčių ir mažesnių miestų nekilnojamojo turto kainos pakilo, kai žmonės nebereikalaujami gyventi šalia biuro. Technologijų bendrovės, teikiančios nuotolinio darbo įrankius (Zoom, Slack, Microsoft Teams), tapo permanentiniais ekonomikos dalyviais.

2. E-prekybos šuolis

Pandemija per kelis mėnesius paspartino e-prekybos plėtrą, kuriai normaliu tempu būtų prireikę 5–10 metų:

JAV e-prekybos dalis mažmeninėje prekyboje šoktelėjo nuo 11 % (2019 m.) iki 16,4 % (2020 m. antrasis ketvirtis).
Maisto prekių pristatymas internetu, iki tol buvęs nišinis, tapo masinis.
Skaitmeniniai mokėjimai ir bekontakčiai atsiskaitymai tapo norma.

3. Tiekimo grandinių krizė

Pandemija atskleidė globalių tiekimo grandinių pažeidžiamumą. Kai Kinijos fabrikai 2020 m. pradžioje buvo uždaryti, pasaulis suprato, kiek daug produktų priklauso nuo vienos šalies gamybos.

Kai ekonomika pradėjo atsigauti, paklausa staigiai padidėjo, bet tiekimo grandinės nespėjo prisitaikyti. Rezultatas:

Puslaidininkių trūkumas: Automobilių gamintojai, elektronikos pramonė ir kiti sektoriai patyrė mėnesius trunkantį mikroschemų deficitą. Naujų automobilių gamyba sumažėjo, o naudotų automobilių kainos pakilo 40 %.
Konteinerių krizė: Laivybos konteinerių transportavimo kainos pakilo 5–10 kartų. Laivai laukė savaitėmis prie perpildytų uostų.
Prekių trūkumas: Nuo medienos iki tualetinio popieriaus, nuo dviračių iki kėdžių – vartotojai susidūrė su trūkumais produktų, kurių iki tol buvo gausu.

Tiekimo grandinių krizė paspartino diskusijas apie „reshoring” (gamybos grąžinimą į gimtąsias šalis) ir „friend-shoring” (gamybos perkėlimą į sąjungininkių šalis).

4. Infliacijos atgimimas

Kombinacija milžiniškų stimulo programų (pinigai vartotojų kišenėse), tiekimo grandinių sutrikimų (mažiau prekių) ir energijos kainų augimo sukūrė tai, ko pasaulis nebuvo matęs dešimtmečius: aukštą infliaciją.

2020 m.: Infliacija JAV buvo tik 1,2 % (paklausa buvo susitraukusi).
2021 m. gruodis: Infliacija pakilo iki 7 %.
2022 m. birželis: Pasiekė 9,1 % – aukščiausią lygį nuo 1981 m.

Federalinis rezervas ir ECB iš pradžių tvirtino, kad infliacija yra „laikina” (transitory) – sukelta tiekimo sutrikimų, kurie greitai praeis. Kai paaiškėjo, kad infliacija yra atkakli, centriniai bankai buvo priversti agresyviai kelti palūkanų normas.

Fed palūkanų normų ciklas 2022–2023 m.: Fed pakėlė palūkanų normą nuo 0–0,25 % iki 5,25–5,50 % – greičiausias kėlimo tempas nuo 1980-ųjų. Tai sukėlė nekilnojamojo turto rinkos atvėsimą, technologijų akcijų korekciją (NASDAQ 2022 m. krito 33 %) ir keleto regioninių bankų žlugimą 2023 m. (Silicon Valley Bank, Signature Bank, First Republic Bank).

Infliacija ir palūkanų kėlimas buvo tiesioginė 2020 m. stimulo programų pasekmė – kaina, kurią ekonomika mokėjo už greitą atsigavimą.

5. Vyriausybių skolos rekordai

Fiskalinės pagalbos programos kainavo brangiai. Vyriausybių skola visame pasaulyje pasiekė rekordinius lygius:

JAV valstybės skola padidėjo nuo 23 trilijonų dolerių (2020 m. pradžia) iki 28 trilijonų (2021 m. pradžia) – 5 trilijonų padidėjimas per vienerius metus.
Pasaulio vyriausybių skola 2020 m. pasiekė 226 trilijonus dolerių – 256 % pasaulio BVP.

Ar ši skola yra tvari? Tai yra vienas svarbiausių klausimų, kuris kils ateinančiais dešimtmečiais. Kol palūkanų normos buvo žemos, skolos aptarnavimas buvo pigiis. Bet 2022–2023 m. palūkanų normos pakilo, ir skolos aptarnavimo kaštai pradėjo sparčiai augti.

Vakcinos ir rinkos: mokslo triumfas

Operacija „Warp Speed”

Vienas ryškiausių pandemijos pasakojimų buvo vakcinos kūrimo greitis. Tradiciškai vakcinos kūrimas trunka 10–15 metų. COVID-19 vakcina buvo sukurta per mažiau nei metus.

JAV vyriausybės operacija „Warp Speed” (Šviesos greičiu) investavo 18 mlrd. dolerių į vakcinos kūrimą, gamybą ir platinimą, dar prieš žinant, ar vakcinos veiks.

2020 m. lapkričio 9 d. tapo lūžio tašku: Pfizer ir BioNTech paskelbė, kad jų mRNA vakcina yra 90 % efektyvi (vėliau patikslinta iki 95 %). Tą dieną Dow Jones šoktelėjo 834 taškus (+2,9 %), o labiausiai pandemijai pažeidžiami sektoriai (aviacijos bendrovės, viešbučiai, kruiziniai laivai) kilo 15–25 % per vieną sesiją.

Gruodžio 11 d. FDA suteikė skubios autorizacijos leidimą Pfizer–BioNTech vakcinai. Gruodžio 18 d. – Moderna vakcinai. Vakcinacija prasidėjo iškart.

mRNA technologijos triumfas

COVID-19 vakcina buvo ne tik medicininis, bet ir technologinis laimėjimas. mRNA technologija – nauja vakcinų platforma, kurią BioNTech (Vokietija) ir Moderna (JAV) kūrė dešimtmetį – pirmą kartą buvo pritaikyta masiniu mastu.

BioNTech akcijų kaina nuo 2020 m. pradžios iki 2021 m. piko pakilo daugiau nei 1 500 %. Moderna – daugiau nei 2 000 %. BioNTech įkūrėjai Uguras Šahinas (Uğur Şahin) ir Ozlem Tureci (Özlem Türeci), turkų kilmės mokslininkai iš Vokietijos, tapo milijardieriais.

Mažiau žinomos krizės detalės

Tualetinio popieriaus panika

Vienas keisčiausių pandemijos reiškinių buvo masinis tualetinio popieriaus supirkinėjimas 2020 m. kovo pradžioje. Parduotuvių lentynos buvo tuščios, o internetiniai pardavėjai kėlė kainas kelis kartus.

Ekonomistai tai analizavo kaip klasikinį „kaupimo spiralės” pavyzdį: kai žmonės mato kitus perkant, jie patys pradeda pirkti, bijodami, kad produkto neliks. Pats trūkumo baimė sukuria trūkumą.

Dienos, kai Federalinis rezervas buvo pasaulio centrinis bankas

2020 m. kovą Fed atliko vaidmenį, kuris oficialiai jam nepriklauso: tapo viso pasaulio centriniu banku. Kai užsienio centriniai bankai ir institucijos masiškai pardavinėjo JAV iždo vertybinius popierius, siekdami gauti dolerius, Fed atidarė „swap linijas” – dolerių skolinimo kanalus – 14 užsienio centrinių bankų.

Be šių swap linijų daugelis besivystančių šalių būtų susidūrusios su valiutos krizėmis ir skolų nemokumo bangomis.

Savaitė, kai buvo keturi „blogiausio dienos istorijoje” rekordai

2020 m. kovo 9–18 d. savaitė buvo tokia intensyvi, kad „didžiausio vienos dienos kritimo” rekordas buvo pagerintas keturis kartus per devynias prekybos dienas:

Kovo 9 d.: Dow Jones −2 014 taškų (tuometinis rekordas).
Kovo 12 d.: −2 352 taškų (naujas rekordas).
Kovo 16 d.: −2 997 taškų (naujas rekordas).
Bet tarp jų kovo 13 d.: +1 985 taškų (didžiausias vienos dienos augimas taškais). Ir kovo 24 d.: +2 112 taškų (naujas augimo rekordas).

Rinka svyravo tarp ekstremalaus pesimizmo ir trumpalaikės euforijos kaip švytuoklė, praradusi stabdžius.

Warenas Bafetas (Warren Buffett) irgi nežinojo, ką daryti

Warenas Bafetas – galbūt garsiausias pasaulio investuotojas, žinomas savo principu „būk godus, kai kiti bijo” – nepirko per COVID-19 krachą. Jo bendrovė Berkshire Hathaway 2020 m. balandį turėjo rekordinę 137 mlrd. dolerių grynųjų pinigų „pagalvę”, bet Bafetas nepanaudojo jos didesniam pirkimui dugno metu.

2020 m. gegužės akcininkų susitikime Bafetas pripažino, kad pandemija sukėlė „neapibrėžtumą, kurio spektras yra ypač platus”. Tai buvo retas momentas, kai net patyriausi investuotojai jautėsi visiškai nesiorientuojantys.

COVID-19 krizės paralėlės ir skirtumai su ankstesnėmis krizėmis

Aspektas	2008 m. finansų krizė	2020 m. COVID-19 krizė
Šaltinis	Vidinė (bankų sistema)	Išorinė (pandemija)
Kritimo greitis (−30 %)	~11 mėnesių	~23 dienos
Atsigavimo greitis	~5,5 metų	~5 mėnesiai
Nedarbo pikas (JAV)	10 %	14,7 %
Fed reakcijos greitis	Mėnesiai	Dienos
Fiskalinis atsakas	~800 mlrd. (ARRA)	~5 trilijonai dolerių
Infliacija po krizės	Žema (defliacija rizika)	Aukšta (9,1 % pikas 2022 m.)
Bankų žlugimai	Keli stambūs	Minimalūs (2020 m.)
Populiacijos poveikis	Turto savininkai nukentėjo labiausiai	Paslaugų sektoriaus darbuotojai nukentėjo labiausiai

Pamokos, kurios aktualios šiandien

1. Greitis yra lemtingas

2020 m. parodė, kad krizės greitis ir reakcijos greitis yra tiesiogiai susiję su rezultatu. Federalinis rezervas ir vyriausybės reagavo per dienas, o ne per mėnesius kaip 2008 m. Tai padėjo išvengti finansų sistemos žlugimo ir sutrumpino recesijos trukmę.

Bet greitis turi kainą: sprendimai, priimti per valandas, neturi laiko subręsti. Kai kurios 2020 m. programos buvo neefektyvios, lėšos pakliuvo ne tiems, kam buvo skirtos, o milžiniški pinigų kiekiai sukūrė infliacijos problemą, su kuria ekonomika kovojo dar kelis metus.

2. „Whatever it takes” turi šalutinį poveikį

2020 m. centrinių bankų „neribota” parama išgelbėjo finansų rinkas, bet sukūrė naują problemą: jei investuotojai žino, kad centrinis bankas visada ateis gelbėti, jie prisiima daugiau rizikos. Moralinis pavojus (moral hazard), apie kurį ekonomistai perspėjo nuo 1987 m., 2020 m. pasiekė naują lygį.

Be to, milžiniška likvidumo injekcija prisidėjo prie turto kainų augimo (akcijos, nekilnojamasis turtas), kuris labiau padėjo turtingiesiems nei vidutinių ar mažų pajamų gyventojams. Tai sustiprino turto nelygybę.

3. Technologijos yra ir sprendimas, ir rizika

Pandemija pagreitino technologijų taikymą: nuotolinis darbas, telemedicina, e-prekyba, skaitmeniniai mokėjimai. Tai padėjo ekonomikai veikti net esant fiziniams apribojimams.

Bet technologijų dominavimas rinkose taip pat sukūrė koncentracijos riziką: kai kelios didžiulės bendrovės sudaro ketvirtį viso akcijų indekso, jų sėkmė ar nesėkmė lemia visos rinkos kryptį.

4. Globalios tiekimo grandinės yra pažeidžiamos

„Just-in-time” gamybos modelis, optimizuotas efektyvumui, pasirodė trapus krizės akivaizdoje. Pandemija paspartino diskusijas apie atsarginių tiekimo šaltinių kūrimą, strateginių atsargų kaupimą ir gamybos diversifikavimą.

5. Neapibrėžtumas yra didžiausia rizika

COVID-19 krizė parodė, kad rinkos gali susitaikyti su blogu scenarijumi, jei jis yra aiškus ir kiekybiškai įvertinamas. Tai, ko rinkos negali toleruoti, yra visiškas neapibrėžtumas – kai niekas nežino nei problemos masto, nei jos trukmės, nei galimų sprendimų.

Kai neapibrėžtumas sumažėjo (vakcinos kūrimo progresas, ekonomikos atidarymo planai, centrinių bankų parama), rinkos atsigavo, nors reali ekonomika vis dar kentėjo.

6. Krizės paspartina pokyčius, kurie jau vyksta

Pandemija nesukūrė nuotolinio darbo, e-prekybos ar telemedicinos. Šie procesai jau vyko. Bet ji juos pagreitino 5–10 metų. Krizės veikia kaip laiko mašinos – jos per mėnesius padaro tai, kam normaliu metu reikėtų dešimtmečio.

Chronologinė santrauka

2019 m. gruodžio 31 d. – Kinija praneša PSO apie nežinomos ligos atvejus Wuhane.
2020 m. sausio 21 d. – Pirmas COVID-19 atvejis JAV.
2020 m. sausio 30 d. – PSO paskelbia tarptautinę visuomenės sveikatos grėsmę.
2020 m. vasario 19 d. – S&P 500 pasiekia rekordą: 3 386,15.
2020 m. vasario 24–28 d. – Pirmoji pardavimo banga. Dow Jones per savaitę krenta 12 %.
2020 m. kovo 3 d. – Fed sumažina palūkanų normą 0,5 punkto (neeilinis posėdis).
2020 m. kovo 9 d. – Naftos kainų karas. Pirmasis circuit breaker aktyvavimas.
2020 m. kovo 11 d. – PSO paskelbia pandemiją.
2020 m. kovo 12 d. – Dow Jones krenta 10 %. Trampas skelbia kelionių iš Europos draudimą.
2020 m. kovo 15 d. – Fed sumažina palūkanų normas iki 0 %. Skelbia 700 mlrd. QE.
2020 m. kovo 16 d. – Dow Jones krenta 12,9 %. Didžiausias vienos dienos procentinis kritimas nuo 1987 m.
2020 m. kovo 23 d. – S&P 500 pasiekia dugną (2 237). Fed skelbia neribotą QE.
2020 m. kovo 27 d. – CARES aktas (2,2 trilijonų dolerių) priimamas.
2020 m. balandžio 9 d. – Fed skelbia papildomas programas (2,3 trilijonų dolerių).
2020 m. balandis – Nedarbas JAV pasiekia 14,7 %.
2020 m. balandžio 20 d. – Naftos kainos nukrenta žemiau nulio (−37,63 dol./bar.).
2020 m. rugpjūčio 18 d. – S&P 500 pasiekia naują rekordą. Pilnas atsigavimas per 5 mėnesius.
2020 m. lapkričio 9 d. – Pfizer/BioNTech skelbia 90 % efektyvios vakcinos rezultatus.
2020 m. gruodžio 11 d. – FDA patvirtina Pfizer vakciną.
2020 m. gruodis – Tesla įtraukta į S&P 500. Antras stimulo paketas (900 mlrd.).
2021 m. sausis – GameStop/meme akcijų karštligė.
2021 m. kovas – American Rescue Plan (1,9 trilijonų dolerių).
2022 m. birželis – Infliacija JAV pasiekia 9,1 %. Fed pradeda agresyvų palūkanų kėlimą.
2023 m. kovas – Silicon Valley Bank žlugimas – tiesioginė pandemijos eros palūkanų politikos pasekmė.

Apibendrinimas

COVID-19 krizė buvo krizė be precedento – ir savo greičiu, ir savo pobūdžiu, ir savo atsigavimu. Ji parodė, kad šiuolaikinės vyriausybės ir centriniai bankai turi galingus įrankius, leidžiančius išvengti ekonominės katastrofos. Bet ji taip pat parodė, kad šių įrankių naudojimas turi ilgalaikes pasekmes – infliaciją, skolos augimą, turto nelygybę ir moralinius pavojus.

Pandemija sulaužė seną taisyklę, kad krachai ir atsigavimai vyksta panašiu greičiu. 2020 m. greičiausias kritimas istorijoje virto greičiausiu atsigavimu, ne dėl to, kad problemos buvo greitai išspręstos, o dėl to, kad į jas buvo mestas beprecedentis finansinių išteklių kiekis.

Klausimas, kuris lieka po COVID-19 krizės, yra ne „ar sistema veikia krizės metu?” – ji aiškiai veikia. Klausimas yra: „kokia yra ilgalaikė kaina už kiekvieną krizės gelbėjimą?” Kiekvieną kartą, kai centriniai bankai ir vyriausybės gelbsti rinkas, jie kuria lūkesčius, kad bus gelbstimos ir kitą kartą. Kiekvieną kartą, kai trilionai dolerių yra kuriami iš nieko, pinigų vertė tampa šiek tiek abstraktesnė.

2020 m. krizė parodė žmonijai kažką svarbaus: pasaulis gali sustoti, bet jis taip pat gali vėl pajudėti. Tikrasis iššūkis yra ne sustabdyti krizę, o susitvarkyti su pasekmėmis, kurios ateina po to, kai krizė baigiasi, o sąskaitos lieka.

Skleiskite meilę