Kiekvieną kartą, kai rinkos smunka, kyla ta pati reakcija: „Niekas to negalėjo numatyti.” Bet tiesa yra visiškai priešinga. Beveik kiekviena didelė finansų krizė atkartoja tuos pačius modelius, kuriuos matėme prieš dešimtmečius ar net šimtmečius.
Finansų rinkų istorija nėra tik akademinis smalsumo objektas. Tai praktinis vadovas, padedantis suprasti, kodėl rinkos elgiasi taip, kaip elgiasi, ir kaip priimti geresnius sprendimus savo pinigais.
Šiame straipsnyje apžvelgsime didžiausius finansų rinkų sukrėtimus per pastaruosius keturis šimtmečius ir išskirsime septynias konkrečias pamokas, kurias kiekvienas investuotojas turėtų žinoti.
Trumpa finansų rinkų raidos chronologija
Prieš gilinantis į pamokas, verta susipažinti su pačių finansų rinkų raida, nes tai padeda suprasti kontekstą.
XVII amžius: pirmieji žingsniai. 1602 metais Amsterdame įkurta Olandijos Rytų Indijos kompanija tapo pirmąja pasaulyje bendrove, kurios akcijomis buvo prekiaujama viešai. Amsterdamo birža tapo pirmąja organizuota vertybinių popierių birža. Tai buvo momentas, kai investavimas iš privataus turtuolių užsiėmimo pradėjo virsti viešu procesu.
XVIII–XIX amžius: biržų plėtra. Londonas, Niujorkas, Paryžius, vėliau ir kiti didieji miestai įkūrė savo biržas. 1792 metais po platanu Volstryto gatvėje pasirašytas Buttonwood susitarimas davė pradžią Niujorko vertybinių popierių biržai (NYSE). Per šį laikotarpį rinkos augo, bet kartu kilo ir pirmosios rimtos panikos: 1825, 1837, 1857, 1873 metų krizės Jungtinėse Valstijose ir Europoje rodė, kad rinkos pažeidžiamos.
XX amžius: globalizacija ir technologijos. Du pasauliniai karai, Didžioji depresija, Bretton Woods sistema, jos žlugimas, naftos krizės, dot-com burbulas, visos šios patirtys formavo šiuolaikinę finansų sistemą. Atsirado centriniai bankai su aktyviu vaidmeniu, reguliavimo institucijos, indėlių draudimas ir daugybė kitų mechanizmų.
XXI amžius: skaitmeninė era. Algoritminė prekyba, kriptovaliutos, momentinės tarptautinės transakcijos, socialinių tinklų įtaka rinkoms. Greitis pasikeitė, bet žmogaus psichologija liko ta pati.
Tulpių manija (1637): kai gėlė kainavo daugiau nei namas
Olandijos tulpių manija dažnai vadinama pirmuoju dokumentuotu spekuliaciniu burbulu istorijoje. XVII amžiaus pradžioje tulpės Olandijoje tapo statuso simboliu. Retos veislės, ypač „dūžtančios” tulpės su neįprastais raštais (kuriuos, kaip vėliau paaiškėjo, sukeldavo virusas), buvo ypač vertinamos.
Per 1636–1637 metus kainos pakilo iki absurdiškų aukštumų. Vieno svogūnėlio kaina galėjo siekti dešimt metinių kvalifikuoto amatininko atlyginimų. Žmonės pardavinėjo namus, žemę ir verslus, kad nusipirktų tulpių svogūnėlių.
1637 m. vasarį rinka sugriuvo per kelias dienas. Pirkėjai tiesiog nustojo pirkti, ir kainos nukrito beveik iki nulio.
Kodėl tai svarbu šiandien? Tulpių manija demonstruoja klasikinį burbulo mechanizmą: turtas pradedamas pirkti ne dėl jo praktinės vertės, o dėl tikėjimo, kad kaina ir toliau kils. Kai visi perka tik todėl, kad „kainos kyla”, turto tikroji vertė tampa nebesvarbi. Šis modelis pasikartojo šimtus kartų, nuo nekilnojamojo turto iki kriptovaliutų.
Pietų jūrų burbulas (1720): valdžios ir spekuliacijų sankirta
Anglijos Pietų jūrų kompanija buvo įkurta 1711 metais su privilegija prekiauti su Ispanijos kolonijomis Pietų Amerikoje. Praktiškai ši prekyba buvo minimali, bet kompanijos akcijų kaina 1720 m. pavasarį ir vasarą pakilo nuo maždaug 100 iki per 1 000 svarų sterlingų.
Kompanija aktyviai skatino spekuliacijas: leido pirkti akcijas skolon, skleidė nepagrįstus pažadus apie būsimus pelnus. Prie burbulo prisidėjo ir valdžia, nes kai kurie parlamentarai turėjo asmeninių interesų.
Kai burbulas sprogo 1720 m. rudenį, tūkstančiai investuotojų, tarp jų ir mokslininkas Izaokas Niutonas, prarado dideles sumas. Niutonas, anksčiau pardavęs akcijas su pelnu, vėliau nusipirko jų vėl pačiame pike. Po to jis pasakė garsią frazę: „Galiu apskaičiuoti dangaus kūnų judėjimą, bet ne žmonių beprotybę.”
Pamoka: net patys protingiausi žmonės pasiduoda rinkos euforijai. Intelektas neapsaugo nuo emocinių investavimo klaidų.
Didžioji depresija (1929–1939): giliausia duobė
1929 m. spalio 24-oji, „Juodasis ketvirtadienis”, ir spalio 29-oji, „Juodasis antradienis”, žymi didžiausią akcijų rinkos krachą Amerikos istorijoje. Dow Jones indeksas nuo 1929 m. piko iki 1932 m. dugno prarado apie 89 % savo vertės.
Bet pats krachas buvo tik pradžia. Po jo sekė dešimtmetį trukusi ekonominė depresija, per kurią JAV nedarbo lygis pasiekė 25 %, tūkstančiai bankų žlugo, o pramonės produkcija sumažėjo perpus.
Kas privedė prie krizės?
- Spekuliacijos su skolintais pinigais. XX amžiaus trečiajame dešimtmetyje pirkti akcijas skolon buvo tapę norma. Investuotojai galėjo įsigyti akcijų sumokėję tik 10 % kainos, likusią dalį skolindamiesi iš brokerių. Kai kainos pradėjo kristi, brokeriai pareikalavo papildomo užstato (vadinamasis „margin call”), ir investuotojai buvo priversti skubiai parduoti.
- Bankų sistemos silpnumas. Nebuvo indėlių draudimo. Kai žmonės puolė atsiimti savo pinigus iš bankų, bankai, neturėdami pakankamai grynųjų, žlugo vienas po kito.
- Klaidinga monetarinė politika. Federalinis rezervas, užuot mažinęs palūkanas ir didinęs pinigų pasiūlą, darė priešingai, dar labiau stabdydamas ekonomiką.
- Protekcionizmas. 1930 m. Smoot-Hawley muitų įstatymas padidino muitus importuojamoms prekėms, kas sukėlė prekybos karus ir dar labiau susiaurino tarptautinę prekybą.
Ilgalaikės pasekmės: po Didžiosios depresijos buvo sukurta Vertybinių popierių ir biržų komisija (SEC), įvestas indėlių draudimas (FDIC), priimtas Glass-Steagall aktas, atskyręs komercinę ir investicinę bankininkystę. Šie žingsniai formavo šiuolaikinės finansų reguliavimo pagrindus.
1973–1974 m. naftos krizė: kai geopolitika sudrebina rinkas
1973 m. spalį OPEC šalys paskelbė naftos embargą Jungtinėms Valstijoms ir kitoms valstybėms, palaikančioms Izraelį Jom Kipuro karo metu. Naftos kaina per kelis mėnesius pakilo maždaug keturis kartus.
Pasekmės buvo skaudžios: infliacija, ekonomikos stagnacija ir akcijų rinkos nuosmukis vienu metu, tai, ką ekonomistai pavadino „stagfliacija”. S&P 500 indeksas per 1973–1974 m. prarado apie 48 % savo vertės.
Pamoka: finansų rinkos egzistuoja ne vakuume. Geopolitiniai įvykiai, energetikos politika, tarptautiniai konfliktai gali turėti tiesioginę ir staigią įtaką investicijų vertei. Diversifikacija tarp skirtingų turto klasių (ne tik akcijų, bet ir žaliavų, obligacijų, nekilnojamojo turto) padeda sumažinti tokių šokų poveikį portfeliui.
„Juodasis pirmadienis” (1987): kai rinka praranda 22 % per vieną dieną
1987 m. spalio 19-ąją Dow Jones pramonės vidurkis nukrito 22,6 % per vieną prekybos sesiją. Tai didžiausias vienos dienos procentinis nuosmukis šio indekso istorijoje.
Priežastys buvo daugialypės: pervertintos akcijos, augančios palūkanų normos, prekybos deficitas ir, svarbiausia, kompiuterizuotos prekybos programos, kurios automatiškai pardavinėjo akcijas, kai kainos pasiekdavo tam tikrus lygius. Vienos programos pardavimai skatino kitų programų pardavimus, sukurdami užburtą ratą.
Įdomu tai, kad po „Juodojo pirmadienio” rinkos atsigavo palyginti greitai. Per dvejus metus Dow Jones pasiekė naujus rekordus.
Pamoka: technologijos gali sustiprinti rinkos svyravimus. Algoritmai ir automatizuota prekyba, kurie turėtų padėti valdyti riziką, kartais sukuria naujų rizikų. Po 1987 m. krizės buvo įvesti vadinamieji „grandinės pertraukikliai” (circuit breakers), sustabdantys prekybą, kai rinka per greitai krinta.
Dot-com burbulas (1997–2000): internetas pakeičia viską… ir nieko
Devintojo dešimtmečio pabaigoje internetas kūrė didžiulį susižavėjimą. Investuotojai plūdo į bet kurią kompaniją, kurios pavadinime buvo „.com” arba „e-” priešdėlis. Kompanijos be pajamų, be pelno ir kartais net be aiškaus verslo modelio gaudavo šimtamilijonines vertinimus.
NASDAQ indeksas nuo 1995 iki 2000 m. kovo pakilo daugiau nei penkis kartus, pasiekdamas 5 048 taškų. Vos per dvejus metus po to jis nukrito iki maždaug 1 100 taškų, prarasdamas apie 78 % vertės.
Ką matėme per dot-com burbulą?
- Kompanijos, kurios niekada neuždirbdavo pelno, buvo vertinamos pagal „naują ekonomiką” ir „naujus rodiklius” (pvz., „svetainės lankomumas” vietoj pajamų).
- Tradiciniai vertinimo metodai buvo atvirai ignoruojami. Kas sakydavo, kad kainos per aukštos, buvo vadinamas „nesuprantančiu naujosios eros”.
- Daugybė kompanijų (Pets.com, Webvan, eToys) žlugo visiškai, nors prieš tai turėjo didžiulę rinkos kapitalizaciją.
Bet svarbu pažymėti: ne viskas buvo burbulas. Amazon, kurios akcijos per krizę krito apie 93 %, išgyveno ir tapo viena vertingiausių kompanijų pasaulyje. Google buvo įkurtas 1998 m. ir per krizę tik augo.
Pamoka: naujų technologijų potencialas gali būti realus, bet tai nereiškia, kad bet kuri kompanija toje srityje verta bet kokios kainos. Technologijų revoliucijos yra tikros, bet burbulai formuojasi, kai investuotojai nustoja skirti gerų kompanijų nuo blogų ir perka viską, kas susiję su madinga tema.
2008 m. pasaulinė finansų krizė: kai sistema griūva iš vidaus
2008 metų krizė buvo didžiausias finansinis sukrėtimas po Didžiosios depresijos. Jos šaknys slypi JAV nekilnojamojo turto rinkoje, bet pasekmės apėmė visą pasaulį.
Kaip tai nutiko žingsnis po žingsnio:
- Lengvas kreditavimas. Po 2001 m. recesijos Federalinis rezervas sumažino palūkanas iki rekordiškai žemų lygių. Bankai aktyviai dalino būsto paskolas, įskaitant žmonėms, kurie akivaizdžiai negalėjo jų grąžinti (vadinamosios „subprime” paskolos).
- Pakeitimas vertybiniais popieriais. Bankai šias rizikingas paskolas „supakuodavo” į sudėtingus finansinius instrumentus (CDO, collateralized debt obligations) ir parduodavo investuotojams visame pasaulyje. Reitingų agentūros šiems instrumentams suteikdavo aukščiausius patikimumo reitingus.
- Sverto augimas. Dideli investiciniai bankai (Lehman Brothers, Bear Stearns) operavo su milžinišku svertu, kartais skolindamiesi 30 ar daugiau dolerių kiekvienam savo kapitalo doleriui.
- Burbulas sprogsta. 2006–2007 m. nekilnojamojo turto kainos pradėjo kristi. Žmonės, kurie negalėjo mokėti paskolų, pradėjo masiškai atsisakyti būstų. CDO vertė krito, ir visi, kas juos laikė (bankai, draudimo kompanijos, pensijų fondai), patyrė didžiulius nuostolius.
- Grandinė griūva. 2008 m. rugsėjį Lehman Brothers bankrutavo. AIG, didžiausia draudimo kompanija, atsidūrė ant žlugimo ribos. Bankų tarpusavio pasitikėjimas išnyko, kreditavimas sustojo.
Pasekmės: JAV vyriausybė ir Federalinis rezervas ėmėsi precedento neturinčių priemonių: bankų gelbėjimo programos (TARP), nulinės palūkanos, kiekybinis skatinimas (QE). Nedarbo lygis JAV pasiekė 10 %. Daugelyje šalių, įskaitant Lietuvą, krizė turėjo skaudžių pasekmių, BVP sumažėjo, nedarbas išaugo, emigracija sustiprėjo.
Pamoka: sudėtingumas yra rizika. Kai finansiniai produktai tampa tokie sudėtingi, kad net juos kuriantys žmonės ne iki galo supranta rizikas, tai signalas, kad kažkas negerai. Kai visi tiki, kad „nekilnojamasis turtas niekada neatpinga”, tai pats geriausias metas abejoti.
COVID-19 krizė (2020): greičiausias krachas ir atsigavimas istorijoje
2020 m. kovo mėnesį, kai pasaulis suvokė COVID-19 pandemijos mastą, akcijų rinkos patyrė vieną greičiausių nuosmukių istorijoje. S&P 500 per 23 prekybos dienas nuo vasario 19 d. piko iki kovo 23 d. dugno prarado apie 34 %.
Bet atsigavimas buvo dar labiau stebinantis. Centriniai bankai visame pasaulyje sumažino palūkanas iki nulio (ar net žemiau), vyriausybės pumpavo trilijonus dolerių į ekonomikas. S&P 500 naują rekordą pasiekė jau 2020 m. rugpjūtį, vos per penkis mėnesius nuo dugno.
Ką tai parodė?
- Rinkos gali atsitraukti drastiškai ir atsigauti labai greitai. Tie, kurie per paniką pardavė, praleido vieną stipriausių atsigavimų istorijoje.
- Centrinių bankų intervencijos tapo dar agresyvesnės nei 2008 m. Tai sukėlė debatus apie „moralinę riziką”, jei investuotojai žino, kad centriniai bankai visada ateis į pagalbą, jie linkę prisiimti daugiau rizikos.
- Technologijų kompanijos per pandemiją ne tik nepatyrė nuostolių, bet ir sustiprėjo, nes skaitmenizacija paspartėjo.
7 pamokos, kurias kiekvienas investuotojas turėtų įsidėmėti
Po šio istorinio apžvalgo galima išskirti septynias pagrindines pamokas, kurios pasikartoja per kiekvieną krizę.
1. Burbulai visada atrodo racionalūs, kol sprogsta
Kiekvieną kartą, kai formuojasi burbulas, žmonės randa priežasčių, kodėl „šį kartą kitaip”. Tulpių manijos metu buvo tikima, kad retos tulpės visada brangs. Per dot-com burbulą tikėta „nauja ekonomika”. Prieš 2008 m. sakyta, kad „nekilnojamasis turtas visada auga”.
Praktinis patarimas: kai girdite argumentą „šį kartą kitaip” arba kai visi aplinkiniai kalba apie tą patį investavimo objektą, tai signalas, kad verta būti atsargesniems.
2. Svertas (skolinimasis) stiprina ir pelną, ir nuostolius
Didžioji depresija, 2008 m. krizė, daugybė mažesnių sukrėtimų, visur matome tą patį: skolinti pinigai didina pelną, kai rinka kyla, bet jie taip pat paverčia įprastą nuosmukį katastrofa.
Praktinis patarimas: investuokite tik tuos pinigus, kurių jums nereikės artimiausius 3–5 metus. Venkite investavimo su dideliu svertu, nebent puikiai suprantate rizikas.
3. Rinkos atsigauna, bet laikas gali būti ilgas
Po kiekvienos krizės rinkos galų gale atsigavo ir pasiekė naujus rekordus. Bet „galų gale” gali reikšti labai skirtingus laikotarpius. Po Didžiosios depresijos Dow Jones savo 1929 m. piką pasiekė tik 1954 m., praėjus 25 metams. Po dot-com burbulo NASDAQ savo 2000 m. piką atgavo tik 2015 m.
Praktinis patarimas: ilgalaikis investavimas veikia, bet turite turėti kantrybės ir finansinio atsparumo laukti. Portfelio diversifikacija padeda sutrumpinti atsigavimo laiką.
4. Masių psichologija yra galingesnė nei logika
Izaokas Niutonas, vienas protingiausių žmonių istorijoje, prarado pinigus per Pietų jūrų burbulą. 2021 m. mažmeniniai investuotojai masiškai pirko GameStop akcijas, sukurdami trumpalaikį kainų šuolį, kuris neturėjo nieko bendro su kompanijos fundamentaliais rodikliais.
Godumas ir baimė yra dvi galingiausios jėgos rinkose. Kai visi perka, sunku likti nuošalyje. Kai visi parduoda, sunku neprisijungti.
Praktinis patarimas: turėkite aiškų investavimo planą ir jo laikykitės. Automatizuotas investavimas (pvz., kas mėnesį investuojama fiksuota suma) padeda išvengti emocinių sprendimų.
5. Reguliavimas atsilieka nuo inovacijų
Kiekviena didelė krizė atskleidžia reguliavimo spragas, kurios buvo ignoruojamos per augimo laikotarpį. Po Didžiosios depresijos atsirado SEC ir indėlių draudimas. Po 2008 m. priimtas Dodd-Frank aktas. Po kiekvienos krizės reguliuotojai „užtaiso” praėjusios krizės spragas, bet nauja krizė dažnai ateina iš ten, kur niekas nesitikėjo.
Praktinis patarimas: nesitikėkite, kad reguliuotojai apsaugos jus nuo visų rizikų. Atsakomybė už savo investicijas visada priklauso jums.
6. Diversifikacija nėra garantija, bet ji padeda
Per 2008 m. krizę nukrito beveik visų turto klasių vertė, kas parodė, kad diversifikacija neapsaugo nuo sisteminių šokų. Bet istoriškai diversifikuoti portfeliai atsigauna greičiau ir patiria mažesnius maksimalius nuostolius.
Praktinis patarimas: diversifikuokite ne tik tarp skirtingų akcijų, bet ir tarp skirtingų turto klasių (akcijos, obligacijos, nekilnojamasis turtas, žaliavos), geografinių regionų ir laiko (reguliarus investavimas vietoj viso kapitalo investavimo vienu metu).
7. Kas atrodo nauja, dažnai yra sena
Kriptovaliutų bumas primena dot-com burbulą. NFT karštligė primena tulpių maniją. SPAC manija primena Pietų jūrų burbulą. Technologijos keičiasi, bet žmogaus psichologija, godumas, baimė, bandos instinktas, selektyvus tikėjimas, lieka ta pati.
Praktinis patarimas: prieš investuodami į „naują ir revoliucinę” turto klasę, pasitikrinkite, ar ji neatkartoja seno burbulo modelio. Jei turto kaina kyla tik todėl, kad visi tiki, jog ji kils toliau, tai ne investavimas, o spekuliacija.
Kaip pritaikyti šias pamokas šiandien
Žinoti istoriją yra gerai, bet dar svarbiau mokėti ją pritaikyti praktiškai. Štai keli konkretūs žingsniai:
Sukurkite investavimo strategiją prieš investuodami. Nustatykite savo tikslus, rizikos toleranciją ir laiko horizontą. Parašykite tai raštu. Kai rinkos svyruos (o jos svyruos), turėsite dokumentą, prie kurio grįžti, užuot veikę impulsyviai.
Mokykitės iš istorijos nuolat. Skaitykite apie praeities krizes. Kuo daugiau žinosite apie tai, kaip žmonės elgėsi praeityje, tuo geriau atpažinsite pavojingus modelius dabartyje.
Nepasiduokite nei euforijai, nei panikai. Geriausias laikas pirkti dažnai yra tada, kai visi kiti bijo. Blogiausias laikas pirkti, kai visi aplinkiniai jau uždirbo ir jūs jaučiate, kad „praleidžiate progą”.
Turėkite „grynųjų pagalvę”. 3–6 mėnesių išlaidų dydžio rezervas leidžia ramiai žiūrėti į rinkos svyravimus ir netapti priverstiniu pardavėju blogiausiu metu.
Supraskite, ką perkate. Jei negalite per minutę paaiškinti, kas yra jūsų investicija ir kodėl ji turėtų duoti pelną, greičiausiai jos neturėtumėte pirkti. Šią taisyklę pažeidė tūkstančiai investuotojų prieš 2008 m. krizę, kai pirko CDO ir kitus sudėtingus instrumentus, kurių nesuprato.
Finansų rinkos ir Lietuva: vietinis kontekstas
Lietuvos finansų rinkos istorija yra trumpa, palyginti su Vakarų šalimis, bet intensyvi. Per tris dešimtmečius nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuva patyrė kelis rimtus sukrėtimus.
1990-ųjų pradžia: perėjimas iš planinės ekonomikos į rinkos ekonomiką buvo chaotiškas. Hiperinfliacijos laikotarpis, „Lietuvos akcijų” skandalas, pirmųjų bankų kūrimasis ir žlugimas parodė, kad be tinkamo reguliavimo ir finansinio raštingumo rinkos tampa „laukiniais Vakarais”.
1998–1999 m. Rusijos krizė: dėl glaudžių ekonominių ryšių su Rusija, kuri 1998 m. patyrė finansų krizę, Lietuvos ekonomika buvo stipriai paveikta.
2008–2009 m. globalinė krizė: Lietuvos BVP 2009 m. smuko beveik 15 %. Nekilnojamojo turto kainos nukrito perpus ir daugiau. Tūkstančiai žmonių, pirkusių būstą su paskolomis burbulo pikyje, atsidūrė sunkioje finansinėje situacijoje.
Šios patirtys parodo, kad globalios krizės neaplenkia ir mažų atvirų ekonomikų. Lietuvos investuotojams ypač svarbu diversifikuoti geografiškai ir nekoncentruoti viso turto vienoje šalyje ar regione.
Apibendrinimas
Finansų rinkų istorija kartojasi ne todėl, kad žmonės nežino praeities. Ji kartojasi todėl, kad žmogaus prigimtis, godumas, baimė, bandos jausmas, selektyvus tikėjimas, nesikeičia. Technologijos ir instrumentai keičiasi kiekvieną dešimtmetį, bet emocijos, kurios stumia burbulus ir krizes, yra tos pačios jau keturis šimtmečius.
Geriausia, ką galite padaryti kaip investuotojas, tai ne bandyti numatyti kitą krizę (niekas to negali padaryti patikimai), o pasiruošti jai. Diversifikuotas portfelis, aiški strategija, finansinė pagalvė ir gebėjimas kontroliuoti emocijas yra vertingesni nei bet koks bandymas sugauti rinkos „dugną” ar „viršūnę”.
Istorija ne tik moko, ji perspėja. Klausimas tik toks: ar jūs klausote?