Kiekvienas euras, investuotas finansų rinkose, susiduria su rizika. Tai nėra blogas dalykas. Rizika yra ta jėga, kuri kuria grąžą: be jos nebūtų priežasties tikėtis, kad investicija uždirbs daugiau nei bankinis depozitas. Tačiau rizika, kurios nesuprantate, gali sunaikinti portfelį per savaites ar net dienas.
Šiame straipsnyje išnagrinėsime visas pagrindines rizikų rūšis, su kuriomis susiduria finansų rinkų dalyviai, paaiškinsime, kaip kiekviena iš jų veikia praktiškai, ir pateiksime konkrečius metodus, kaip jas valdyti.
Rizika ir grąža: neatsiejamas ryšys
Prieš gilinantis į atskiras rizikų rūšis, svarbu suprasti vieną pagrindinį investavimo principą: rizika ir grąža visada eina kartu.
Kuo didesnę grąžą tikitės gauti, tuo didesnę riziką turite prisiimti. Tai nėra taisyklė, kurią galima apeiti. Jei kažkas siūlo aukštą grąžą be rizikos, tai arba melas, arba rizika tiesiog paslėpta ir dar nematoma.
Štai kaip šis ryšys atrodo praktiškai:
| Turto klasė | Vidutinė metinė grąža (istorinė) | Rizikos lygis |
|---|---|---|
| Bankinis depozitas | 1-3 % | Labai žemas |
| Vyriausybių obligacijos | 2-5 % | Žemas |
| Įmonių obligacijos | 4-7 % | Žemas-vidutinis |
| Diversifikuotas akcijų portfelis | 7-10 % | Vidutinis-aukštas |
| Atskiros augimo akcijos | 0-25 %+ | Aukštas |
| Kriptovaliutos | Labai kintama | Labai aukštas |
| CFD/Forex su svertu | Labai kintama | Ekstremali |
Skaičiai lentelėje yra ilgalaikiai vidurkiai. Konkrečiais metais grąža gali drastiškai skirtis. S&P 500 indeksas 2008 m. krito 38 %, o 2013 m. augo 30 %. Abiejų metų investuotojas patyrė tą pačią sisteminę riziką, tik rezultatai buvo visiškai priešingi.
Rinkos rizika: kai krenta viskas
Rinkos rizika (dar vadinama sistemine rizika) yra bene labiausiai matoma ir labiausiai bijoma. Tai rizika, kad visa rinka ar didelė jos dalis kris dėl makroekonominių, geopolitinių ar kitų plačiai veikiančių veiksnių.
Kaip rinkos rizika pasireiškia
Rinkos rizika nepasirenka aukų. Kai ji smogė 2020 m. kovo mėnesį dėl COVID-19 pandemijos, S&P 500 prarado 34 % per 23 prekybos dienas. Nesvarbu, ar turėjote geriausių įmonių akcijų, ar silpnesnių, viskas krito kartu.
Pagrindiniai rinkos rizikos šaltiniai:
- Ekonominės recesijos. Kai ekonomika traukiasi, įmonių pelnas mažėja, nedarbas auga, ir investuotojai parduoda akcijas.
- Centrinių bankų politika. Palūkanų normų kėlimas mažina akcijų patrauklumą ir brangina skolinimąsi. 2022 m., kai centriniai bankai staigiai kėlė palūkanas kovodami su infliacija, akcijų ir obligacijų rinkos krito vienu metu.
- Geopolitiniai įvykiai. Karai, sankcijos, prekybos karai gali sukelti staigius rinkos kritimus.
- Finansinės panikos. Kartais rinkos krenta tiesiog todėl, kad investuotojai panikuoja ir masiškai parduoda. Baimė maitina baimę.
Rinkos korekcijos ir krizės skaičiais
Istoriniai duomenys padeda suprasti, ko tikėtis:
- Korekcija (10-20 % kritimas): Vyksta vidutiniškai kartą per 1-2 metus. Paprastai trunka kelis mėnesius.
- Meškų rinka (daugiau nei 20 % kritimas): Vyksta vidutiniškai kartą per 3-5 metus. Vidutinė trukmė apie 9-16 mėnesių.
- Krizė (daugiau nei 40 % kritimas): Retesnė, tačiau ne neįmanoma. 2008 m. krizės metu S&P 500 krito 57 % nuo aukščiausios iki žemiausios vertės.
Geroji žinia: po kiekvieno didelio kritimo rinkos atsigavo ir pasiekė naujus aukštumus. Blogoji žinia: niekas negali tiksliai pasakyti, kada tai įvyks.
Kaip valdyti rinkos riziką
Ilgas laiko horizontas. Kuo ilgiau investuojate, tuo mažesnė tikimybė patirti nuostolius. Istoriškai S&P 500 bet kuriuo 20 metų laikotarpiu nuo 1926 m. visada generavo teigiamą grąžą.
Reguliarus investavimas (DCA). Investuodami fiksuotą sumą kas mėnesį, perkate daugiau vienetų, kai kainos žemos, ir mažiau, kai kainos aukštos. Tai automatiškai vidutina jūsų pirkimo kainą.
Turto klasių derinimas. Obligacijos ir kitos mažiau kintamos turto klasės gali sušvelninti portfelio svyravimus akcijų krizės metu (nors ne visada, kaip parodė 2022 m.).
Emocijų kontrolė. Didžiausią žalą dažniausiai padaro ne pats kritimas, o investuotojo reakcija į jį: pardavimas žemiausiame taške ir praleidimas atsigavimo.
Kredito rizika: kai skolininkas nemoka
Kredito rizika yra galimybė, kad skolininkas nesugebės grąžinti skolos arba sumokėti palūkanų. Ši rizika ypač aktuali investuojant į obligacijas, tačiau ji egzistuoja ir kitose srityse.
Kaip kredito rizika veikia praktiškai
Pirkdami obligaciją, jūs skolinate pinigus vyriausybei ar įmonei. Jei ta vyriausybė ar įmonė susiduria su finansiniais sunkumais, ji gali:
- Atidėti palūkanų mokėjimą
- Sumažinti palūkanų normą
- Negrąžinti dalies arba visos pagrindinės sumos
- Paskelbti bankrotą (įmonių atveju)
Realūs pavyzdžiai:
- Argentinos valstybės skolos nevykdymas (2001, 2014, 2020). Investuotojai, pirkę Argentinos obligacijas, patyrė didelių nuostolių.
- Lehman Brothers bankrotas (2008). Šios investicinės banko obligacijų turėtojai atgavo tik dalį savo investicijų.
- Graikijos skolos krizė (2010-2012). Vyriausybinių obligacijų turėtojai buvo priversti priimti 53,5 % nominalios vertės nurašymą.
Kredito reitingai: jūsų orientyras
Kredito reitingų agentūros (Moody’s, S&P Global, Fitch) vertina skolininkų patikimumą ir suteikia reitingus:
Investicinio lygio reitingai:
- AAA / Aaa: Aukščiausia kokybė (pvz., Vokietija, Microsoft)
- AA / Aa: Labai aukšta kokybė
- A: Aukšta kokybė
- BBB / Baa: Vidutinė kokybė (žemiausia investicinio lygio riba)
Spekuliacinio lygio reitingai (vadinamos „junk” obligacijomis):
- BB / Ba: Spekuliacinė
- B: Labai spekuliacinė
- CCC-C: Didelė nevykdymo rizika
- D: Skolos nevykdymas (default)
Kuo žemesnis reitingas, tuo aukštesnės palūkanos, nes investuotojas reikalauja didesnės kompensacijos už prisiimamą riziką.
Kaip valdyti kredito riziką
Diversifikuokite obligacijas. Nepirkite vienos įmonės ar vienos šalies obligacijų. Obligacijų ETF fondai suteikia plačią diversifikaciją.
Stebėkite reitingų pokyčius. Reitingo sumažinimas gali reikšti didėjančią riziką. Tai signalas peržiūrėti poziciją.
Derinkite reitingų lygius. Portfelyje turėkite ir aukšto reitingo obligacijas (saugumui), ir žemesnio reitingo (grąžai), proporcijomis, atitinkančiomis jūsų rizikos toleranciją.
Atkreipkite dėmesį į terminą. Ilgalaikės obligacijos turi didesnę kredito riziką nei trumpalaikės, nes per ilgesnį laikotarpį daugiau dalykų gali nutikti.
Likvidumo rizika: kai negalite parduoti
Likvidumo rizika atsiranda tada, kai negalite greitai parduoti turto už teisingą kainą. Tai gali pasireikšti dviem formomis:
Rinkos likvidumo rizika
Kai kuriose rinkose ar priemonėse prekiaujama retai. Jei norite parduoti, gali nebūti pirkėjų, arba jie siūlys kainą gerokai žemesnę nei rinkos.
Pavyzdžiai:
- Mažų įmonių akcijos. Kai kurių mažų kapitalizacijos įmonių akcijomis prekiaujama vos kelios dešimtys vienetų per dieną. Bandymas parduoti didelę poziciją gali smarkiai paspausti kainą žemyn.
- Egzotiški ETF fondai. Siauros tematikos ar mažų regionų ETF fondai gali turėti platų bid-ask spread (skirtumą tarp pirkimo ir pardavimo kainos), todėl perkate brangiau ir parduodate pigiau.
- Nekilnojamasis turtas. Buto ar namo pardavimas gali užtrukti mėnesius, o skubiai parduodant dažnai tenka priimti mažesnę kainą.
- Krizės laikotarpiai. Net paprastai likvidžiose rinkose likvidumas gali staiga išdžiūti krizės metu, kai visi nori parduoti ir niekas nenori pirkti.
Finansavimo likvidumo rizika
Tai rizika, kad negalėsite gauti pinigų, kai jų reikia. Pavyzdžiui:
- Jūsų investicijos „užrakintos” terminuotame depozite ar fonde su išpirkimo apribojimais
- Turite margin call (papildomo užstato reikalavimą), bet neturite laisvų lėšų
- Iškyla nenumatytos asmeninės išlaidos, tačiau viskas investuota nelikvidžiose priemonėse
Kaip valdyti likvidumo riziką
Laikykite atsargų fondą grynaisiais. 3-6 mėnesių pragyvenimo išlaidos turi būti greitai prieinamos, ne investuotos.
Rinkitės likvidžias priemones. Didelių, populiarių ETF fondų ir „blue chip” akcijų likvidumas paprastai aukštas. Tikrinkite dienos prekybos apimtis prieš pirkdami.
Venkite per didelės koncentracijos nelikvidžiuose turtuose. Jei 80 % jūsų turto yra nekilnojamajame turte, o likusieji 20 % finansų rinkose, jūsų likvidumo pozicija yra silpna.
Tikrinkite bid-ask spread. Platus spreadtas (pvz., 1-2 % ar daugiau) rodo prastą likvidumą. Siauros (0,01-0,1 %) rodo gerą likvidumą.
Valiutos rizika: kai euras stiprėja ar silpnėja
Jei investuojate į priemones, denominuotas kita valiuta nei euras, jūs automatiškai prisiimate valiutos riziką. Tai reiškia, kad jūsų investicijos vertė eurais gali keistis ne tik dėl pačios priemonės kainos judėjimo, bet ir dėl valiutos kurso pokyčių.
Praktinis pavyzdys
Tarkime, 2024 m. sausį investavote 10 000 eurų į JAV akcijų fondą. Tuo metu EUR/USD kursas buvo 1,10 (už 1 eurą gavote 1,10 dolerio). Jūsų investicija doleriais: 11 000 USD.
Per metus fondas uždirbo 10 %, ir jūsų investicija padidėjo iki 12 100 USD. Puiku, tiesa?
Tačiau per tą patį laikotarpį euras sustiprėjo iki 1,20. Dabar jūsų 12 100 USD eurais verta tik 10 083 eurų. Vietoj solidžios 10 % grąžos gavote vos 0,83 %.
Veikia ir atvirkščiai: jei euras silpnėja, jūsų doleriais denominuotos investicijos eurais padidėja dar labiau.
Valiutos rizikos mastas
Pagrindinių valiutų porų metiniai svyravimai gali būti reikšmingi:
- EUR/USD per metus gali svyruoti 5-15 %
- EUR/GBP svyravimai paprastai mažesni, apie 3-8 %
- Besivystančių šalių valiutos gali svyruoti 10-30 % ar daugiau
Ilguoju laikotarpiu valiutų svyravimai linkę vienas kitą kompensuoti, tačiau trumpuoju ir vidutiniu laikotarpiu jų poveikis gali būti labai didelis.
Kaip valdyti valiutos riziką
Diversifikuokite valiutas. Investicijos keliose valiutose mažina priklausomybę nuo vienos.
Apsvarstykite hedžuotus fondus. Kai kurie ETF fondai siūlo valiutos hedžingas (EUR hedged) versijas, kurios sumažina valiutos riziką. Tačiau hedžingas kainuoja (mažina grąžą) ir ne visada prasmingasnas ilgalaikiam investuotojui.
Vertinkite savo laiko horizontą. Jei investuojate 20+ metų, valiutos svyravimai ilgainiui turės mažesnę reikšmę. Jei investuojate 1-3 metus, valiutos rizika gali būti reikšminga.
Žinokite, kur uždirba jūsų įmonės. Tarptautinės kompanijos, prekiaujamos JAV biržoje, didelę dalį pajamų gauna eurais, jenomis ar kitomis valiutomis. Tai savaime suteikia tam tikrą natūralų hedžingą.
Infliacijos rizika: tylus turto naikintojas
Infliacija yra rizika, kurią daugelis investuotojų nepakankamai vertina. Ji veikia lėtai ir nematomomai, tačiau per ilgą laiką gali sunaikinti didelę dalį jūsų perkamosios galios.
Kaip infliacija ėda investicijas
Jei infliacija yra 4 % per metus, o jūsų investicija uždirba 3 %, jūsų reali grąža yra -1 %. Nors nominaliai matote, kad jūsų sąskaitoje pinigų daugiau, jų perkamoji galia mažėja.
Konkrečiai: 10 000 eurų šiandien, esant 4 % metinei infliacijai, po 10 metų turės tik maždaug 6 756 eurų perkamąją galią. Prarandate beveik trečdalį.
Infliacija ypač pavojinga:
- Grynųjų pinigų laikytojams. Pinigai sąskaitoje, neuždirbanatys palūkanų, praranda vertę greičiausiai.
- Fiksuotų palūkanų obligacijų turėtojams. Jei obligacija moka 3 %, o infliacija 5 %, kiekvienais metais prarandate 2 % realios vertės.
- Pensininkams su fiksuotomis pajamomis. Jei pensija nekyla kartu su infliacija, pragyvenimo lygis nuolat smunka.
2021-2023 m. infliacijos pamoka
2021-2023 m. infliacijos šuolis buvo skaudus priminimas. Euro zonoje infliacija 2022 m. pasiekė 10,6 %, o Lietuvoje viršijo 20 %. Per šį laikotarpį:
- Grynųjų pinigų laikytojai prarado apie penktadalį perkamosios galios
- Obligacijų rinka patyrė vieną didžiausių nuosmukių istorijoje
- Centrinių bankų palūkanų kėlimas smogė ir akcijų rinkoms
Kaip apsisaugoti nuo infliacijos rizikos
Investuokite į akcijas. Ilguoju laikotarpiu akcijos yra viena geriausių apsaugų nuo infliacijos, nes įmonės gali kelti kainas kartu su infliacija.
Apsvarstykite infliacijai atsparų turtą. Nekilnojamasis turtas, žaliavos (ypač auksas), infliacijai indeksuotos obligacijos (TIPS JAV, Inflation-linked bonds Europoje) gali padėti apsaugoti portfelį.
Venkite per didelės grynųjų pozicijos. Laikykite grynaisiais tik tiek, kiek reikia atsargų fondui ir artimiausiems poreikiams. Likusius pinigus investuokite.
Stebėkite realią grąžą. Visada vertinkite investicijų grąžą atėmę infliaciją. 8 % nominali grąža, esant 5 % infliacijai, reiškia tik 3 % realią grąžą.
Palūkanų normų rizika: obligacijų investuotojų priešas
Palūkanų normų rizika yra ta rizika, kad jūsų investicijų vertė kris dėl palūkanų normų pokyčių. Ji ypač stipriai veikia obligacijas, tačiau paveikia ir akcijų rinkas.
Kaip tai veikia obligacijų rinkoje
Obligacijų kainos ir palūkanų normos juda priešingomis kryptimis. Kai palūkanų normos kyla:
- Naujos obligacijos siūlo aukštesnes palūkanas
- Senos obligacijos su žemesnėmis palūkanomis tampa mažiau patrauklios
- Senų obligacijų rinkos kaina krenta
Kuo ilgesnis obligacijos terminas, tuo stipresnis šis efektas. 30 metų obligacijos kaina gali kristi 15-25 %, kai palūkanų normos pakyla 1 procentiniu punktu. 2 metų obligacijos kaina toje pačioje situacijoje kristų tik 1-2 %.
Šį poveikį matuoja rodiklis vadinamas „duration” (trukmė). Jei obligacijos duration yra 7, tai reiškia, kad palūkanų normoms pakilus 1 %, obligacijos kaina kris maždaug 7 %.
2022 m.: istorinis obligacijų kritimas
2022 m. buvo skausmingas priminimas apie palūkanų normų riziką. ECB pakėlė palūkanų normas nuo 0 % iki 2,5 %, o FED nuo 0,25 % iki 4,5 %. Pasekmės:
- Bloomberg Global Aggregate Bond Index krito daugiau nei 16 % (didžiausias metinis nuostolis istorijoje)
- Ilgalaikės JAV vyriausybės obligacijos (20+ metų) krito daugiau nei 30 %
- Tradicinis „60/40″ portfelis (60 % akcijų, 40 % obligacijų) patyrė vieną blogiausių metų per kelis dešimtmečius, nes krito abi dalys
Kaip valdyti palūkanų normų riziką
Trumpinkite duration. Trumpesnio termino obligacijos mažiau jautrios palūkanų normų pokyčiams.
Naudokite obligacijų „kopėčias” (bond laddering). Pirkite obligacijas su skirtingais terminais (pvz., 1, 3, 5, 7, 10 metų). Kai trumpiausio termino obligacija subręsta, reinvestuokite į ilgiausio termino segmentą. Tai padeda prisitaikyti prie besikeičiančių palūkanų normų.
Stebėkite centrinių bankų komunikaciją. ECB ir FED reguliariai skelbia savo planus dėl palūkanų normų. Nors prognozės ne visada pasitvirtina, jos suteikia orientyrą.
Derinkite fiksuotas ir kintamas palūkanas. Kintamos palūkanų normos obligacijos (floating rate bonds) automatiškai prisitaiko prie palūkanų normų pokyčių.
Koncentracijos rizika: visi kiaušiniai viename krepšyje
Koncentracijos rizika yra viena dažniausiai pasitaikančių klaidų tarp pradedančiųjų investuotojų. Ji atsiranda, kai per didelė portfelio dalis investuota į vieną akciją, sektorių, šalį ar turto klasę.
Kodėl koncentracija pavojinga
Vienos įmonės rizika. Net didžiausios ir geriausios įmonės gali susidurti su problemomis:
- Enron buvo viena didžiausių JAV kompanijų, kol 2001 m. bankrutavo dėl apskaitos sukčiavimo. Akcijų kaina krito nuo 90 USD iki 0,26 USD.
- Nokia dominavo mobiliųjų telefonų rinkoje, kol prarado poziciją per kelis metus.
- Wirecard, Vokietijos fintech įmonė, krito per kelias dienas, kai paaiškėjo masinis sukčiavimas.
Jei visas jūsų portfelis buvo vienoje iš šių įmonių, praradote viską arba beveik viską.
Sektoriaus rizika. 2000 m. „dot-com” burbulo metu technologijų akcijos krito 78 % (NASDAQ indeksas). Kas turėjo tik technologijų akcijų, prarado didžiąją dalį portfelio. Kas turėjo diversifikuotą portfelį, patyrė gerokai mažesnį nuostolį.
Geografinė rizika. Japonijos Nikkei 225 indeksas 1989 m. pasiekė piką ties 38 957 taškų. Po 34 metų, 2023 m. pabaigoje, jis vis dar buvo žemiau to lygio. Investuotojas, turėjęs tik Japonijos akcijų, prarado dešimtmečius.
Optimalus diversifikacijos lygis
Tyrimai rodo, kad didžioji dalis diversifikacijos naudos pasiekiama jau turint 20-30 skirtingų akcijų iš skirtingų sektorių. Tačiau paprasčiausias būdas pasiekti plačią diversifikaciją yra per ETF fondus:
- Vienas MSCI World ETF suteikia ekspoziciją į 1 500+ įmonių iš 23 šalių
- Pridėjus MSCI Emerging Markets ETF gaunate dar 1 400+ įmonių iš besivystančių rinkų
- Obligacijų ETF prideda kitos turto klasės diversifikaciją
Slėptoji koncentracijos rizika
Kartais koncentracija paslėpta ten, kur jos nesitikite:
- S&P 500 koncentracija. 2024-2025 m. didžiausios 7 įmonės (Magnificent Seven) sudarė apie 30 % viso S&P 500 indekso. Investuodami į S&P 500 ETF, jūs iš tikrųjų labai priklausome nuo kelių technologijų milžinų.
- Darbdavio akcijos. Jei gaunate darbo užmokestį iš įmonės ir dar turite jos akcijų, jūsų finansinė rizika koncentruota: jei įmonei nepasiseks, prarasite ir pajamas, ir investicijas.
- Nekilnojamasis turtas. Daugelis lietuvių didžiąją turto dalį turi nekilnojamajame turte (nuosavas būstas). Pridėjus investicijas tik į Lietuvos ar Baltijos akcijas, geografinė koncentracija tampa per didelė.
Operacinė ir technologinė rizika
Šios rizikos rūšys dažnai pamirštamos, tačiau gali turėti skaudžių pasekmių.
Brokerio rizika
Jūsų brokeris gali:
- Bankrutuoti. Nors reguliavimas reikalauja atskirti klientų turtą nuo brokerio, procesas gali užtrukti, ir tam tikrais atvejais galimi nuostoliai. Investuotojų kompensavimo schema Lietuvoje padengia iki 22 000 eurų.
- Patirti kibernetinę ataką. Duomenų vagystė ar sąskaitų nulaužimas gali sukelti finansinių nuostolių.
- Turėti techninių problemų. Prekybos platforma gali neveikti kritiniais momentais, kai norite skubiai pirkti ar parduoti.
Kaip valdyti operacinę riziką
Naudokite reguliuojamus brokerius. Lietuvos banko ar kitos patikimos institucijos licencija reiškia, kad brokeris atitinka minimalius saugumo standartus.
Stiprus slaptažodis ir dviejų veiksnių autentifikacija (2FA). Tai paprastas, bet labai efektyvus saugumo žingsnis.
Apsvarstykite kelis brokerius. Jei turite didelį portfelį, paskirstykite jį tarp dviejų brokerių. Tai apsaugo nuo vieno brokerio problemų.
Reguliariai saugokite dokumentaciją. Turėkite sąskaitų išrašus, sandorių patvirtinimus ir kitus dokumentus. Jei iškiltų ginčas, turėsite įrodymus.
Elgsenos rizika: didžiausias investuotojo priešas yra jis pats
Tyrimai nuolat rodo, kad vidutinis investuotojas uždirba gerokai mažiau nei rinka, ir pagrindinė priežastis yra ne bloga strategija, o emocijomis paremti sprendimai.
Pagrindinės kognityvinės klaidos
Nuostolių baimė (Loss Aversion). Psichologai Daniel Kahneman ir Amos Tversky nustatė, kad nuostolių skausmas yra maždaug dvigubai stipresnis nei pelno džiaugsmas. Tai reiškia, kad investuotojai linkę:
- Per ilgai laikyti nuostolingas pozicijas, tikėdamiesi, kad kaina „sugrįš”
- Per anksti parduoti pelningas pozicijas, bijodami prarasti uždirbtą pelną
- Vengti investuoti po didelio nuosmukio, nors kainos gali būti patrauklios
Bandos efektas (Herd Behavior). Žmonės linkę daryti tai, ką daro kiti. Kai visi perka, norime pirkti. Kai visi parduoda, norime parduoti. Tai dažnai veda prie pirkimo aukščiausiuose taškuose ir pardavimo žemiausiuose.
Patvirtinimo šališkumas (Confirmation Bias). Ieškome informacijos, kuri patvirtina mūsų jau priimtą sprendimą, ir ignoruojame informaciją, kuri jam prieštarauja. Jei nusprendėme, kad tam tikra akcija yra gera investicija, nesąmoningai ieškome teigiamų naujienų ir nekreipiame dėmesio į neigiamus signalus.
Per didelis pasitikėjimas (Overconfidence). Daugelis investuotojų mano, kad gali nuosekliai pranokti rinką. Tačiau tyrimai rodo, kad net profesionalūs fondų valdytojai to negali daryti ilguoju laikotarpiu.
Naujumo šališkumas (Recency Bias). Linkstame manyti, kad dabartinės tendencijos tęsis. Po kelių gerų metų manome, kad rinka kils amžinai. Po krizės manome, kad ji niekada neatsigaus.
Inkariavimo efektas (Anchoring). Prisirišame prie konkrečios kainos. „Neparduosiu, kol kaina nepasieks 50 eurų”, net jei fundamentinė situacija pasikeitė ir 50 eurų kaina nebėra realistiška.
Kiek kainuoja emocinis investavimas?
Dalbar tyrimų įmonė kasmet skelbia „Quantitative Analysis of Investor Behavior” ataskaitą. Rezultatai nuosekliai rodo, kad vidutinis akcijų fondų investuotojas uždirba 3-4 procentiniais punktais mažiau nei pats fondas, kuriame jis investuoja. Per 20 metų tai reiškia dešimtis tūkstančių eurų prarastų pajamų.
Kaip valdyti elgsenos riziką
Automatizuokite investavimą. Nustatykite automatinį mėnesinį pavedimą, kuris investuoja fiksuotą sumą. Tai pašalina emocijų elementą iš sprendimo „ar dabar tinkamas laikas investuoti.”
Turėkite rašytinį investavimo planą. Aprašykite savo tikslus, strategiją, turto paskirstymą ir taisykles, kada balansuojate portfelį. Krizės metu atverkite šį planą vietoj naujienų portalo.
Ribokite portfelio tikrinimą. Tikrinkite portfelį kartą per mėnesį ar ketvirtį, ne kasdien. Kuo dažniau žiūrite, tuo daugiau matote triukšmo ir tuo stipresnis noras reaguoti.
Mokykitės iš istorijos. Studijuokite ankstesnes rinkas krizes ir atsigavimus. Žinojimas, kad 2008 m. krizę sekė 11 metų augimo periodas, padeda išlaikyti perspektyvą.
Venkite finansinio triukšmo. Socialiniai tinklai, naujienų antraštės ir „ekspertų” prognozės sukuria iliuziją, kad reikia nuolat reaguoti. Geri ilgalaikiai sprendimai dažniausiai priimami tyloje.
Geopolitinė rizika: kai politika juda rinkas
Geopolitiniai įvykiai gali sukelti staigius ir smarkius rinkos judėjimus:
- Karai ir konfliktai. Rusijos invazija į Ukrainą 2022 m. sukėlė energijos kainų šuolį, infliaciją ir rinkos neramumą.
- Prekybos karai. JAV-Kinijos prekybos karas paveikė globalias tiekimo grandines ir tam tikrų sektorių akcijų kainas.
- Sankcijos. Finansinės sankcijos gali padaryti tam tikros šalies aktyvus beveik bevertius (pvz., Rusijos akcijos 2022 m. tapo neprieinamos Vakarų investuotojams).
- Politiniai pokyčiai. Rinkimai, referendumai (pvz., „Brexit”), politinių kursų pakeitimai gali smarkiai paveikti rinkas.
Kaip valdyti geopolitinę riziką
Geografinė diversifikacija. Neinvestuokite visko vienoje šalyje ar viename regione.
Nereaguokite per staigiai. Daugelis geopolitinių šokų sukelia trumpalaikius rinkos kritimus, po kurių seka atsigavimas. Pardavimas panikos metu dažniausiai yra bloga idėja.
Turėkite perspektyvą. Per Šaltąjį karą, Vietnamo karą, Irako karą, „Brexit” ir daugybę kitų krizių akcijų rinkos ilguoju laikotarpiu augo.
Sisteminė rizika: kai griūva viskas
Sisteminė rizika yra galimybė, kad vienos institucijos ar rinkos dalies problemos persmes į visą finansų sistemą. 2008 m. finansų krizė yra klasikinis pavyzdys: JAV nekilnojamojo turto rinkos problemos sukėlė pasaulinę bankininkystės krizę, kuri paveikė visas turto klases ir visas šalis.
Sisteminės rizikos požymiai
- Didelė tarpusavio priklausomybė tarp finansų institucijų
- Per didelis svertas visoje sistemoje
- Sudėtingi finansiniai produktai, kurių rizikos sunku įvertinti
- „Per didelis, kad žlugtų” (Too Big to Fail) fenomenas
Ką gali padaryti investuotojas?
Nuo sisteminės rizikos apsisaugoti labai sunku, nes ji paveikia visas turto klases. Tačiau keletas strategijų gali padėti:
- Grynųjų pinigų pozicija. Turėti dalį portfelio grynaisiais leidžia pasinaudoti krizės metu atsirandančiomis galimybėmis.
- Aukso pozicija. Auksas istoriškai veikė kaip „saugaus prieglobsčio” turtas krizių metu (nors ne kiekvienoje krizėje).
- Vyriausybinės obligacijos. Aukščiausio reitingo šalių obligacijos dažnai brangsta krizės metu, kai investuotojai ieško saugaus turto.
- Realistiškas požiūris. Tikra sisteminė krizė yra retas, bet realus įvykis. Portfelis turi būti paruoštas jai atlaikyti, o ne optimizuotas tik geriems laikams.
Rizikos matavimo priemonės
Norint valdyti riziką, reikia ją matuoti. Štai pagrindiniai rizikos matavimo rodikliai:
Volatilumas (standartinis nuokrypis)
Volatilumas matuoja, kiek turto kaina svyruoja apie vidurkį. Aukštas volatilumas reiškia didelius kainų svyravimus aukštyn ir žemyn.
- S&P 500 metinis volatilumas istoriškai svyruoja apie 15-20 %
- Aukso volatilumas maždaug 15-18 %
- Bitcoin volatilumas gali viršyti 60-80 %
VIX indeksas („baimės indeksas”)
VIX matuoja S&P 500 opcionų kainomis numanomą volatilumą per ateinančius 30 dienų. Kai VIX žemas (12-15), rinka rami. Kai VIX aukštas (30+), rinkoje dominuoja baimė. 2020 m. kovo mėnesį VIX pasiekė 82,69, viešą aukščiausią istoriją.
Sharpe rodiklis
Sharpe rodiklis matuoja, kiek papildomos grąžos gaunate už kiekvieną prisiimtą rizikos vienetą. Aukštesnis Sharpe rodiklis reiškia geresnį rizikos ir grąžos santykį.
- Sharpe < 1: Vidutinė rizikos-grąžos kombinacija
- Sharpe 1-2: Gera
- Sharpe > 2: Labai gera (retai pasiekiama ilguoju laikotarpiu)
Maximum Drawdown (didžiausias nuosmukis)
Tai didžiausias procentinis kritimas nuo aukščiausios iki žemiausios portfelio vertės. Šis rodiklis parodo blogiausią scenarijų, kurį patyrėte ar galėjote patirti.
Pavyzdžiui, jei portfelio vertė buvo 100 000 eurų, nukrito iki 60 000 eurų ir vėliau atsigavo, maximum drawdown yra 40 %.
Rizikos valdymo sistema: kaip viską sujungti
1. Žinokite savo rizikos toleranciją
Rizikos tolerancija priklauso nuo kelių veiksnių:
- Amžius. Jaunesni investuotojai gali prisiimti daugiau rizikos, nes turi daugiau laiko atsigauti po nuostolių.
- Pajamos ir turtas. Kuo stabilesnės pajamos ir didesnis turtas, tuo daugiau rizikos galite prisiimti.
- Tikslai ir terminai. Pinigams, kurių reikės po 2 metų, rizikuoti neverta. Pinigams, kurių reikės po 20 metų, per maža rizika gali būti blogiau nei per didelė.
- Emocinė tolerancija. Jei negalite miegoti, kai portfelis krenta 20 %, jūsų reali rizikos tolerancija yra žemesnė, nei manote.
2. Turto paskirstymas pagal rizikos profilį
| Rizikos profilis | Akcijos | Obligacijos | Grynieji/Kita |
|---|---|---|---|
| Konservatyvus | 20-30 % | 50-60 % | 10-20 % |
| Vidutinis | 50-60 % | 30-40 % | 5-10 % |
| Agresyvus | 70-90 % | 5-20 % | 5-10 % |
Šios proporcijos yra orientacinės. Tikslus paskirstymas priklauso nuo individualių aplinkybių.
3. Reguliarus portfelio rebalansavimas
Rinkoms augant ar krentant, jūsų turto paskirstymas keičiasi. Jei akcijos stipriai kilo, jų dalis portfelyje gali padidėti nuo planuotų 60 % iki 75 %. Rebalansavimas reiškia pardavimą dalies akcijų ir obligacijų pirkimą, grąžinant portfelį prie planuotų proporcijų.
Rekomenduojama rebalansuoti:
- Kartą per metus, arba
- Kai turto klasės nukrypsta nuo tikslinės proporcijos daugiau nei 5 procentiniais punktais
4. Stop-loss ir pozicijos dydžio valdymas
Stop-loss yra pavedimai, kurie automatiškai parduoda poziciją, kai kaina nukrenta iki nustatyto lygio. Jie riboja galimą nuostolį, bet turi ir trūkumų: trumpalaikis svyravimas gali „iššauti” stop-loss ir parduoti poziciją prieš jai atsigaunant.
Pozicijos dydžio valdymas reiškia, kad nė viena pozicija neturėtų sudaryti per didelės portfelio dalies. Populiari taisyklė: nė viena atskira akcija neturėtų viršyti 5 % portfelio.
5. Nuolatinis mokymasis
Finansų rinkos keičiasi, atsiranda naujų rizikų ir naujų priemonių. Investuotojas, kuris nustoja mokytis, tampa pažeidžiamas. Skaitykite, analizuokite, studijuokite savo klaidas ir tobulėkite.
Rizika finansų rinkose yra neišvengiama. Tačiau rizika, kurią suprantate ir valdote, yra visiškai kitoks dalykas nei rizika, kurios nepastebite. Geri investuotojai nesiekia pašalinti rizikos (tai neįmanoma). Jie siekia ją suprasti, išmatuoti ir valdyti taip, kad ji dirbtų jų naudai, o ne prieš juos. Geriausias laikas pradėti kurti savo rizikos valdymo sistemą yra šiandien.